Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, teistas:

1) 2019-12-23 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 18 MGL (900 eurų) bauda;

2) 2021-01-28 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirtas 34 parų areštas;

3) 2021-03-29 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirtas 45 parų areštas, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. 2021-08-05 apie 16.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), "(duomenys neskelbtini)" parduotuvės apsaugos poste nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančio valstybės tarnautojo - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyr. patrulio J. Ž. reikalavimų, vengdamas sulaikymo panaudojo fizinį smurtą: tyčia ne mažiau kaip tris kartus rankų kumščiais sudavė patrulių rinktinės vyr. patruliui J. Ž. į pilvą, rankas ir krūtinę, bandant uždėti antrankius stumdėsi, verčiant E. T. ant žemės antrankių uždėjimui, šis išsitraukė peilį ir juo bandė durti J. Ž., tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešinės alkūnės srityje.

Kaltinamasis E. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad 2021-08-05 nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) ir ten pavogė butelį brendžio, tačiau jį pagavo apsaugos darbuotojai, iškvietė policiją. Atvažiavus pareigūnams su jais susistumdė, nes buvo susinervinęs. Policininkams bandant uždėti antrankius, susistumdė su jais, galėjo besistumdydamas ir suduoti policininkui. Grumtynių metu išplyšo jo šortų tinklinė kišenė ir iš jos iškrito peilis. Tvirtina peilio į rankas neėmęs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

nukentėjusio J. Ž. parodymais, iš kurių matyti, kad gavę pranešimą dėl vagystės, nuvyko į vietą, sulaikytas asmuo su jais nebendravo, neatrodė agresyvus, asmens dokumentų nepateikė, vedamas prie tarnybinio automobilio staiga šoko ir ėmė vartoti pavogtą alkoholinį gėrimą apsaugos poste. Apsauginiai bandė butelį ištraukti iš rankų, asmuo tapo agresyvus ir pradėjo stumdytis su apsauginiais. Jis asmenį patraukė, jis pradėjo stumdytis, bandė suduoti. Panaudojęs fizinius kovinius imtynių veiksmus pradėjo jį griauti ant žemės ir pamatė blizgančią peilio, kurį jis laikė rankoje ir ranka mosikavo, bandė įdurti, geležtę. Tada trenkė jam per rankas, išmušė peilį, suriko „peilis“ ir smaugimo būdu pargriovė ant žemės. Peilis pakliuvo po kėde, asmeniui nepavyko pasiekti. Jam buvo padaryta mėlynė, buvo sužalojimas alkūnėje, nubrozdinimas. Peilis negalėjo iškristi iš kišenės grumtynių metu. Mano, kad grumtynių metu jis galėjo išsitraukti peilį, mano, kad kaltinamasis buvo iš anksto tam pasiruošęs;

liudytojos E. U. parodymais, iš kurių matyti, kad ji tą dieną dirbo su J. Ž.. Gavo iškvietimą į Raudondvario plente esančią „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, buvo pranešta, kad asmuo pagrobė prekių ir elgėsi agresyviai. Nuvažiavo, vaikinas sėdėjo apsaugos poste, šalia buvo kuprinė, buvo dar kasininkė, du apsaugos darbuotojai. Kasininkė paaiškino, kad už dalį prekių jis susimokėjo, o už kitas ne, susidėjo į kuprinę ir išėjo. Ant stalo stovėjo pradarytas alkoholio butelis. Jo paprašė eiti į mašiną protokolo surašymui, vaikinas atsistojo nuo kėdės ir stūmė Jokūbą, griebė gerti butelį. Prasidėjo grumtynės. Vaikinas smūgiavo Jokūbui iš apačios. Bandė Jokūbui padėti. Jokūbas sušuko „peilis“ ir ji pamatė, kaip peilis skriejo pro ją į apsaugos punkto kampą. Negali pasakyti, ar jis peilį metė, ar Jokūbas peilį išmušė.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojos E. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 59-60), iš jų matyti, kad ji, apklausta liudytoja, parodė, kad kai Jokūbas iš jo norėjo butelį atimti, asmuo jo nedavė ir tarp jų kilo susistumdymas. Patalpa buvo labai maža. Ji bandė Jokūbui padėti sulaikyti asmenį, Jokūbas bandė jį laikydamas už sprando guldyti ant žemės. Jai sukantis link Jokūbo, pamatė asmens rankoje peilį, ir staigiai atšokantį Jokūbą nuo jo. Viskas įvyko labai greitai, nesuprato ar asmuo bandė durti Jokūbui ar ranka darė tiesiog mostą po kurio peilis iš jo rankos iškrito ant žemės ir pro ją pračiuožė iki patalpos kampo. Tada jie jį labai greitai paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius. Vėliau asmuo pasakė, kad peilis jam iškrito iš kišenės, ir daugiau jis nekalbėjo (b. l. 80-83). Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tada geriau prisiminė. Tvirtina, kad matė kaltinamojo mostus palei kaltinamojo pilvą, juos traktuoja kaip bandymą durti. Peilis turėjo būti jo dešinėje rankoje, Jokūbas jam sudavė ir tada peilis iškrito. Po to kaltinamąjį paguldė ant žemės.

liudytojo R. Ž. parodymais, iš kurių matyti, kad jis, pastebėjęs, jog kaltinamasis pavogė 200 gramų buteliuką alkoholio iš karto jį sulaikė, nusivedė į apsaugos patalpą. Jis bandė atsisukti buteliuką, bet jis atėmė. Matė, kad jam kažkas negerai darosi, susiėmė už galvos. Atvažiavo policija, pakvietė jį važiuoti, tada jis griebė už to buteliuko ir prasidėjo jo grumtynės su policininku. Grumtynių metu moteris pareigūnė sušuko „peilis“. Grumtynės vyko intensyviai, kol užlaužė rankas kaltinamajam ir uždėjo antrankius. Grumtynių metu nelabai kaltinamasis galėjo ranką įsikišti į kišenę. Gal tas peilis jam iškrito. Kad jis peilį išsitrauktų ir kad juo mosikuotų, nematė, nematė, kad rankoje jis turėtų peilį.

2021-08-05 įvykio vietos apžiūros protokolu fiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini) matomas vieno aukšto pastatas, kuriame įsikūręs prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“. Užėjus į prekybos centro vidų, dešinėje pusėje matome „Euro vaistinė“ patalpas. Greta minėtų patalpų, kairėje pusėje matome apsaugos postą. Priėjus prie įėjimo į apsaugos postą matome plastikines duris su stiklo paketu. Atidarius minėtas duris matome apsaugos posto vidų bei tris laiptus, kuriais užlipus patenkame į apsaugos posto vidų. Greta įėjimo durų, kairėje pusėje matome medinį stalą ant kurio sudėti kompiuterių monitoriai, racijos bei kiti tyrimui reikšmės neturintys daiktai. Patalpos kairėje pusėje, prie sienos matome stiklinę spintą su jos viduje esančia elektros įranga. Greta jos, dešinėje pusėje, prie sienos matome spintelę, ant kurios sudėti taip pat tyrimui reikšmės neturintys daiktai. Prie minėtos spintelės, dešinėje pusėje matome kėdę bei dar vieną spintelę. Priešais įėjimo į patalpą duris, prie sienos matome kėdę ant kurios atlošo uždėta oranžinės spalvos liemenė. Virš kėdės, ant sienos matome pakabintus rūbus. Priešais minėtą kėdę, į durų pusę matome padėtą dar vieną kėdę. Patalpos viduje matoma vaizdo stebėjimo kamera. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta (b. l. 15-25);

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame matyti, kad specialistė E. U. pateikė peilį (b. l. 26);

2021-08-19 gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1575/2021(02), kurioje fiksuota, kad J. Ž. odos nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje išsivystė kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje išsivystė nuo vienintelio poveikio kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti tiek nuo tiesioginio smūgio, tiek alkūne atsitrenkiant į kietą paviršių. Neatmetama galimybė, kad užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis tiriamasis galėjo patirti ir daugiau sąlyginai nedidelės energijos smūgių į įvairias kūno vietas ir tai galėjo sukelti fizinį skausmą, tačiau nepalikti pastebimų žymių. Odos nubrozdinimas alkūnėje galėjo išsivystyti krintant, mažiau tikėtina spiriant, smūgiuojant neginkluota ranka, paprastai taip ši kūno dalis nesužalojama (b. l. 31-32);

2021-08-17 gautoje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra buitinės paskirties (virtuvinis) peilis ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos. Buitinės paskirties (virtuviniai) peiliai nėra draudžiami civilinėje apyvartoje (b. l. 38-41).

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas.

Teisme ištirti įrodymai patvirtino, kad kaltinamasis E. T. 2021-08-05 apie 16.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), "(duomenys neskelbtini)" parduotuvės apsaugos poste nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančio valstybės tarnautojo - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyr. patrulio J. Ž. reikalavimų, vengdamas sulaikymo panaudojo fizinį smurtą: tyčia ne mažiau kaip tris kartus rankų kumščiais sudavė patrulių rinktinės vyr. patruliui J. Ž. į pilvą, rankas ir krūtinę, bandant uždėti antrankius stumdėsi, verčiant E. T. ant žemės antrankių uždėjimui, šis išsitraukė peilį ir juo bandė durti J. Ž. į pilvą bei kojas, tokiu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešinės alkūnės srityje.

Kaltinamasis E. T. nurodė pripažįstąs visus jam inkriminuojamus veiksmus, išskyrus tai, kad bandė peiliu durti pareigūnui, paaiškino, kad peilis jam iškrito iš kišenės, tuomet, kai pareigūnai jį vertė ant žemės.

Teismas šiais kaltinamojo parodymais nesivadovauja, kadangi juos paneigia nuoseklūs policijos pareigūnų J. Ž. ir E. U. parodymai, iš kurių matyti, kad J. Ž. grumtynių metu pamatė peilio geležtę ir sudavė per ranką kaltinamajam, po ko peilis buvo išmuštas ir nukrito ant grindų. Liudytoja E. U. patvirtino, kad grumtynių metu išgirdo žodį „peilis“ ir pamatė skriejantį peilį. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, liudytojai yra policijos pareigūnai, su kaltinamuoju asmeniškai nepažįstami, parodymus davė būdami prisiekę sakyti tiesą ir būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jokio pagrindo manyti, kad jie turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, nėra. Liudytojų policijos pareigūnų parodymai paneigia kaltinamojo parodymus, kad peilis jam iš kišenės iškrito grumtynių metu ir kad jis peilio rankose neturėjo ir pareigūnui įdurti nebandė.

Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 21, 22 straipsnius, policijos pareigūnas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Pagal BK 230 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyr. patrulis J. Ž., kuriam buvo pasipriešinta, teisingai įvardintas kaip viešojo administravimo funkcijas atliekantis pareigūnas.

Kadangi yra nustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai įeinantys į nusikalstamos veikos numatytos BK 286 straipsnio sudėtį, tai yra kaltinamasis tyčiniais aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams, panaudojo fizinį smurtą, taip siekdamas sutrukdyti policijos pareigūnams vykdyti savo pareigas, pareigūnui J. Ž. sukėlė fizinį skausmą, kaltinamojo veiksmai tinkami kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. T., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

E. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje jis yra teistas, nusikalto teistumui neišnykus (1 t., b. l. 115-118), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 109-114), nedirba, Priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 106), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 108).

E. T. praeityje teistas 3 kartus, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, nedirba. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, bausmės terminas nustatytinas artimas sankcijose numatytam minimaliam.

Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, E. T. skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas įpareigojimas.

E. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-08-05 16.10 val. iki 2021-08-06 14.50 val. (1 t., b. l. 86-87, 91-93), todėl šis laikas (1 para) įskaitytinas į bausmę.

Daiktas, turintis reikšmės bylos tyrimui ir nagrinėjimui - peilis - nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu pagal BK 286 straipsnį ir skirti jam bausmę - 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. T. atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant įpareigojimą per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021-08-05 16.10 val. iki 2021-08-06 14.50 val. (1 parą).

Daiktus, turinčius reikšmės bylos tyrimui ir nagrinėjimui - peilį - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka).