Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2013-03-05 · Civilinė byla Nr. 2-554-812/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-05
Bylos Nr.
2-554-812/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-08891-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Lisaitė
Pareiškėjas
J. V.
Suinteresuotas asmuo
S. V., A. V.
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-554-812/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08891-2012-4Procesinio sprendimo kategorija:76.4; 99.7; 116.1; 116.11;125.3; 128.2.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 5 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė,sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,dalyvaujant pareiškėjui J. V., jo atstovei advokatei A. M.,suinteresuotiems asmenims S. V., A. V. ir A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. V., A. V. ir A. V. dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. V. prašo nustatyti, kad A. V., miręs 2012-06-22, yra J. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Pareiškėjas J. V. pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo tėvai yra J. V. ir A. V.. Jis gimė (duomenys neskelbtini). Jo motina J. V. mirė 1997-01-30. Nuo to laiko jį augina močiutė – motinos motina V. G.. Motinai mirus, palaikė ryšius su tėvu, lankydavosi vienas pas kitą bei pas tėvo A. V. artimuosius – tėvą, brolius, vėliau ryšys nutrūko. Pareiškėjas A. V. pažinojo kaip vienintelį savo tėvą, A. V. pareiškėją vadino sūnumi, tokiais savo veiksmais pripažino tėvystę. Pareiškėjui nežinoma, kodėl tėvai tinkamai nesutvarkė dokumentų dėl tėvystės įteisinimo. Tėvas A. V. mirė 2012 m. birželio 22d.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. V. ir A. V. susipažino Venslaviškyje, kavinėje – bare, kur tuo metu dirbo J.. Jie artimai draugavo. 1994 m. buvo pašauktas tarnauti į Sovietų armiją, iš kurios grįžo 1995 m., tuo metu brolis A. jau džiaugėsi, kad turi sūnų J. su Jūrate, buvo nuvažiavęs jų aplankyti. Ar J. ir A. gyveno kartu, neatsimena. Žino, kad po J. mirties J. V. augino jo močiutė G., o brolis sakydavo, kad lanko sūnų.

Suinteresuotas asmuo A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo brolis A. pirmą kartą pasakė, kad turi sūnų 1996 m. Po 1998 m. A. su sūnumi ne kartą buvo atvažiavęs pas jį pasisvečiuoti, J. motinos nepažinojo. J. V. yra brolio A. V. sūnus. A. jam buvo sakęs, kad J. yra mirusi. Žino, kad brolis skambindavo sūnui, kad J. po motinos mirties augino jo močiutė iš motinos pusės. Kodėl pats A. po J. mirties neaugino sūnaus, nežino, mano, kad tik dėl aplaidumo brolis laiku nesusitvarkė tėvystę įteisinančių dokumentų, nes savo elgesiu tėvystę pripažino.

Suinteresuotas asmuo A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus A. V. pasakojo jam apie sūnaus J. gimimą, tuo džiaugėsi, J. V. nepažinojo, nes ji po J. gimimo netrukus mirė. J. pirmą kartą apsilankė pas A. V. būdamas 4-5 metų amžiaus, vaikas buvo panašus į savo tėvą. A. V. toliau su J. bendravo, lankė jį ligoninėje. Mirus A., J. dėl to labai išgyveno. Žino, kad J. ir A. bendravo, A. duodavo vaikui pinigų. A. V. J. pripažįsta ir laiko savo anūku, nes sūnus A. jį pripažino kaip savo sūnų.

Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. V. yra jos anūkas. Dukra J. V. susipažino su A. V., bendravo ir 1994-10-20 susilaukė sūnaus J. A. V. pripažino savo sūnų, lankė jį bei J., ketino kartu gyventi ir susituokti, tačiau neturėjo pinigų, o 1997-01-30 J. V. staiga mirė dėl ligos. Po motinos mirties J. liko gyventi pas liudytoją. A. V. materialiai nesirūpino sūnumi, tačiau bendravo su juo, lankėsi su juo pas savo tėvą A. V.. Mano, kad A. artimieji J. pripažino. J. V. negali būti kito vyro vaikas, nes dukra J. V. gyveno su motina ir jai žinoma, kad ji draugavo tik su A. V.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus, o vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę.

CPK 444 str. 2 d. 9 p. numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ir tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 444 str. 1d., 445 str.). Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). Remiantis CK 3.148 str. 1 d. pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.

Nustatyta, kad pareiškėjas J. V. gimė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) d. Gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) bei gimimo liudijimo matyti, kad J. V. tėvai yra J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas nežinomas (b.l.5, 6). Iš pareiškėjo J. V., suinteresuoto asmens A. V. bei liudytojos V. G. paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo tėvai buvo nesusituokę. Pareiškėjo J. V. motina J. V. mirė 1997-01-30. (b.l. 10). A. V. mirė 2012-06-22. Pareiškėjo J. V. kilmė iš tėvo A. V. nėra nustatyta ar patvirtinta. Vaiko gimimo bei gimimo registravimo metu 1994-10-20 galiojo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas, kurio 61 straipsnis numatė, kad vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę. Vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu. Atsižvelgiant į tai, kad J. V. tėvu įrašytas A. V., galima daryti išvadą, jog vaikų tėvu įrašytas neegzistuojantis asmuo, taigi nėra būtinybės tokį įrašą nuginčyti. Kai vaikas yra gimęs nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.).

Teismo posėdyje išklausius pareiškėją J. V., suinteresuotus asmenis S. V., A. V., A. V., apklausus liudytoją V. G. nustatyta, kad pareiškėjo J. V. motiną J. V. ir A. V. siejo artimi ryšiai, jie susilaukė sūnaus J. V., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas J. V. kartu su A. V. svečiuodavosi pas suinteresuotus asmenis A. V. ir A. V., juos siejo artimi šeimyniniai ryšiai. Iš 2013-01-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos rašto matyti, kad A. V., mirusio 2012-06-22 sauso kraujo pavyzdys yra laboratorijoje ir yra tinkamas tėvystės nustatymui (b.l. 29), tačiau pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys teismo posėdžio metu nurodė, kad prašymo skirti DNR ekspertizės A. V. tėvystei nustatyti, nereiškia, pripažįsta A. V. tėvystę sūnui J. V.. Įvertinus nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, giminystės santykių nustatymui bei iš to kylančių turtinių ir neturtinių teisių įteisinimui nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. V., miręs 2012-06-22, yra J. V., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 391 str.).

Pareiškėjas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 2012-11-06 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16), todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str. 2d. 1p., 448 str. 1d., teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2012-06-21, yra J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas giminystės santykių nustatymui bei iš to kylančių turtinių ir neturtinių teisių įteisinimui.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą siųsti Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos biurui tėvystės faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daina Lisaitė