- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 1-52-939/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00320-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Nukentėjusysis
- A. Č.
- Kaltinamasis
- H. S.
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Gyliui, advokatui A. B., nukentėjusiajam A. Č. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
H. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas
kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas LR BK 286 str. ir 138 str. 1 d., teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad, H. S. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą šiomis aplinkybėmis:
2012 m. rugpjūčio 1 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nevykdė teisėtų policijos pareigūno Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus poskyrio postinio A. Č. reikalavimų aktyviais veiksmais vengdamas pristatymo į Prienų rajono policijos komisariato Jiezno policijos nuovadą, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui A. Č., pagriebė pareigūnui už dešinės rankos plaštakos ir užlaužė penktą pirštą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis H. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pareigūnas A. Č. įsiveržė į jo namus ir pradėjo jį mušti. Nesakė už ką, o paskui surakino rankas ir išvežė į komisariatą. Pareigūnas A. Č. atvažiavo vienas, o socialinės darbuotojos atvažiavo tuomet kai jis jau sėdėjo policijos automobilyje. Tą dieną pas kaimyną S. buvo išgėręs alaus. Kai jis buvo pas kaimyną buvo atvažiavę socialinės darbuotojos ir liepė jam eiti namo, kad daugiau negertų. Jis išėjo namo ir nežino ar dar kartą pas kaimyną S. buvo atvykę socialinės darbuotojos. Jis plūdo socialines darbuotojas necenzūriniais žodžiais. Mano, kad dėl to, kad jis išplūdo socialines darbuotojas buvo iškviestas pareigūnas. Kai jis buvo savo namuose atvyko policijos pareigūnas ir pasakė, kad jis važiuotų su juo. Jis dar norėjo paskambinti, tačiau policijos pareigūnas paėmė telefoną ir trenkdamas į žemę telefoną sudaužė, o jį sumušė t.y. sudavė smūgius. Jis atsisakė vykti į policiją, tuomet policijos pareigūnas pradėjo jį stumdyti, papurškė dujų, paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius. Jis pareigūnui nesipriešino, o gynėsi. Jo namuose policijos pareigūnas rado du ginklus – orinį šautuvą ir dujinį pistoletą. Ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus kokie užrašyti. Dabar atsimena daugiau negu tuomet kai buvo apklausiamas. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, galėtų atlyginti 2000 Lt.
Ikiteisminio tyrimo metu davęs kitokius parodymus, kadangi taip užrašė tyrėja. Apklaustas 2012-08-02 įtariamuoju H. S. kaltu prisipažino ir parodė ( b.l.100), jog jis atsisakė vykti su policijos pareigūnu, pareigūnas pasakė, kad panaudos specialiąsias priemones, jei jis nevykdys reikalavimų, tačiau jis pareigūno neklausė ir pamatęs, kad policijos pareigūnas tiesia ranką link jo, sugriebė rankomis jam už dešinės plaštakos, kad jo pareigūnas nesulaikytų. Apklaustas 2012-10-31 įtariamuoju H. S. kaltu prisipažino ir parodė ( b.l.104), analogiškai kaip ir ankstesnėje apklausoje.
Nukentėjusysis A. Č. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2012-08-01 apie 15 val. paskambino socialinė darbuotoja D. ir paprašė atvažiuoti pas S., nes ten esantis H. S. geria alkoholį ir ją kolioja. Atvykus pas S., H. S. jau nerado ir jie nutarė nuvykti pas S. į namus. Jis nuvažiavo su savo automobiliu, o dvi socialinės darbuotojos su savo. Atvykus H. S. sėdėjo lauko terasoje. H. S. pamatęs socialines darbuotojas vėl pradėjo pas plūsti. Jis liepė H. S. ramintis, pasiūlė nustatyti girtumą. H. S. atsisakė, todėl jis liepė jam važiuoti į nuovadą. H. S. buvo leista persirengti. Jis paskui H. S. nuėjo į namo vidų. Namo viduje H. S. pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu. Pasiėmęs telefoną sakė, kad kvies draugus, kurie su juo susidoros. H. S. buvo įspėtas, kad jeigu nesiliaus bus panaudotos specialiosios priemonės bei koviniai veiksmai. H. S. nesiliovė. Jis siekdamas sulaikyti H. S., norėjo H. S. suimti už kairio peties, o H. S. griebė jam už dešinės rankos mažojo piršto ir jį užlaužė, net girdėjosi triokštelėjimas. Tuomet jis kita ranka griebė H. S. už sprando, patraukė į save, parvertė ant grindų, uždėjo antrankius. Tuomet kai sulaikė H. S. pastebėjo už lovos orinį šautuvą, matėsi iškišta jo buožė, o kitą pistoletą atnešė pati H. S. sugyventinė V.. H. S. įvykio metu ginklais jam negrasino. Jis įvykio metu dujų nenaudojo, kaltinamojo nemušė, telefono nedaužė. Jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžimo dėl to jis pareiškė 5000 Lt, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jis buvo nedarbingas 28 dienas, sužlugo jo atostogų planai, jautė skausmą, naudojo vaistus, šeimoje atsirado įtampa, jis negalėjo pagelbėti savo nuosavame ūkyje. Negali daug rašyt, o darbas susijęs su rašymu, kankino nemiga, buvo depresija.
Liudytojas V. S. parodė, kad jis savo namuose su kaimynu H. S. gėrė alų. Atvažiavusi socialinė darbuotoja I. D. liepė jiems išsiskirstyti ir pasakė, kad atvažiuos dar kartą. H. S. su savo sugyventine išėjo ir po kurio laiko vėl atėjo. Tuomet vėl atvažiavo socialinė darbuotoja I. D. su seniūno pavaduotoja M. A.. Girdėjo kaip H. S. susibarė su atvykusiomis darbuotojomis. Kokius žodžius sakė H. S. socialinių darbuotojų atžvilgiu jau neatsimena. Atvažiavo įgaliotinis nes jį išsikvietė socialinės darbuotojos. Vėliau girdėjo, kad įgaliotiniui buvo sulaužytas pirštas.
Liudytoja M. A. parodė, kad ji dirba Jiezno seniūno pavaduotoja. Ji kartu su socialine darbuotoja nuvyko pas V. S., nes socialinė darbuotoja jai pranešė, kad prieš tai pas V. S. buvo vartojamas alkoholis. Kai atvyko kaltinamasis sėdėjo lauke ant laiptų, o jas pamatęs pradėjo jų atžvilgiu plūstis necenzūriniais žodžiais, grasinti, kad jas sumuš su lazda. Tuomet jos nutarė, kad reikia iškviesti policiją. Tuomet kaltinamasis išėjo namo. Kai atvyko policijos pareigūnas, jos nutarė, kad reikia aplankyti V. šeimą, kadangi ji taip pat augina nepilnamečius vaikus, šeima yra socialinės rizikos grupėje, o ryte kartu su sugyventiniu H. S. buvo atėjusi pas V. S. ir girtavo. Kai nuvyko pas H. S. į namus, policijos pareigūnas jau bendravo su H. S., nes jis pirmas atvyko su savo automobiliu. Girdėjo kaip H. S. paprašė, kad jam leistų persirengti. Į namo vidų įėjo ir pareigūnas girdėjosi šūksniai. Kai riksmai nurimo ji nuėjo į namo vidų, pastebėjo, kad H. S. jau su antrankiais. Kad H. S. būtų sumuštas nematė. Namo viduje dujų nesijautė. Pareigūnas kaltinamąjį įsodino į automobilį. Tuomet V. atnešė ginklus. Joms ginklais nebuvo grasinta. Kai pareigūnas įsodino H. S. į automobilį pasakė, kad jam skauda ranką ir kad turbūt H. S. išnarino pirštą, kad grumtinių metu H. S. jam užlaužė pirštą.
Liudytoja I. D. parodė, kad ji kaip socialinė darbuotoja nuvyko pas V. S. į namus patikrinti. Ryte atvykusi rado girtaujančius V. S. ir kaimyną H. S. su sugyventine L. V.. Todėl po pietų pas V. S. atvyko su seniūno pavaduotoja M. A.. Pas V. S. rastas H. S. dar girtesnis. H. S. buvo nepatenkintas, kad jos atvyko buvo agresyviai nusiteikęs koneveikė jas visokiais necenzūriniais žodžiais, grasino lazda. Todėl ji įvertinus situaciją, kad yra nesaugu paskambino policijai, dėl to H. S. dar labiau įsiaudrino ir išėjo namo. Kai atvyko policijos pareigūnas A. Č. jie visi trys nuvyko pas H. S. į namus, kadangi H. S. sugyventinė tą dieną taip pat buvo neblaivi, todėl nutarė patikrinti ir jų šeimą, nes jų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Kai nuvyko pas H. S. į namus, policijos pareigūnas jau bendravo su H. S., nes jis pirmas atvyko su savo automobiliu. Matė, kaip H. S. įėjo į namo vidų, o pareigūnas paskui. Po kurio laiko ji nuėjo į namo vidų, pastebėjo, kad pareigūnas deda H. S. antrankius, o H. S. priešinasi. Namo viduje dujų nesijautė. Pareigūnas kaltinamąjį įsodino į automobilį. H. S. pastoviai išsakė įvairius grasinimus. Tuomet V. atnešė ginklus. Joms ginklais nebuvo grasinta. Pareigūnas sakė, kad jam skauda ranką ir kad turbūt H. S. išnarino pirštą, kad grumtinių metu H. S. jam užlaužė pirštą.
Iš tarnybinio pranešimo (b.l.3) matyti, kad pareigūnas A. Č. surašė tarnybinį pranešimą dėl policijos pareigūno pasipriešinimo.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l.8-11) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), L. V. ir H. S. sodybas.
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b.l.12) matyti, kad policijos pareigūnas A. Č. savo iniciatyva pateikė pistoletą ir orinį šautuvą su medine buože.
Iš specialisto išvados (b.l.16-18) matyti, kad pirmas objektas yra pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas Model 62, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra D ginklų kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas, kuris šaudyti netinkamas. Antras objektas yra pramoninės gamybos, pusiau automatinis 9 mm kalibro dujinis pistoletas Eko&Voltran mod.8000Dicle Nr.D5110105, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) pistoletiniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriamas ginklams C ginklų kategorijai.
Iš pareigūno tarnybinio pažymėjimo (b.l.26) matyti, kad A. Č. dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus postiniu.
Iš specialisto išvados (b.l.39-41) matyti, kad A. Č. konstatuotas dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje.
Iš asmens blaivumo testo (b.l.89) matyti, kad 2012-08-01 H. S. nustatytas 2.02 promilės girtumo.
Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l.105-107) matyti, kad H. S. rodo įvykio vietą, vietą kambaryje, kur jis pasipriešino policijos pareigūnui.
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis H. S. pasipriešino valstybės tarnautojui. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad A. Č. dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus postiniu. Kaltinamasis H. S., vengdamas sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino statutiniam valstybės tarnautojui. Fizinio smurto naudojimą be nukentėjusiojo ir liudytojų patvirtina rašytiniai duomenys - specialisto išvada (b.l.39-41), tarnybinis pranešimai dėl policijos pareigūno pasipriešinimo (b.l. 3). Kaltinamojo H. S. neteisėti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnio sudėtį, kadangi pasipriešinimas pareigūnui pasireiškė fizinio smurto panaudojimu, dėl ko nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kadangi priešinantis fiziniu smurtu nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikaltimų sutaptis pagal BK 138 straipsnį. Tačiau kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. nebelieka pagrindo dar kartą atsižvelgti į pasipriešinimo smurtu valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui būtinąjį požymį – teisėtą nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymą ir specialiai inkriminuoti BK 138 str. 2 d. 10 p. Todėl veika iš BK 138 str. 2 d. 10 p. perkvalifikuotina į BK 138 str. 1 d. ir kvalifikuojama kaip nusikaltimų numatytų BK 138 str. 1 d. ir 286 str. idealioji sutaptis. Kadangi kaltinamojo padaryta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką, iš esmės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nesikeičia, kaltinamojo padėtis dėl to nepasunkėja. Kaltinamasis suprato, kad priešinasi teisėtiems pareigūno veiksmams ir norėjo taip veikti.
Kaltinamasis H. S. teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino teigdamas, kad jis nesipriešino pareigūnui, o tik gynėsi, tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertintini tik siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įrodymų visuma paneigia jo parodymus. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad H. S. sulaikymo metu priešinosi ir nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą t.y. griebė jam už dešinės rankos ir užlaužė V-tą pirštą, ko pasėkoje sulaužytas plaštakos V-tas delnakaulis. Sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas prie nurodyto laiko ir aplinkybių. Liudytojos M. A. ir I. D. nurodė, kad nukentėjusysis po kaltinamojo sulaikymo pasakė, kad H. S. grumtynių metu jam užlaužė pirštą.
Daiktiniai įrodymai - pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas Model 62, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra D ginklų kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas ir pramoninės gamybos, pusiau automatinis 9 mm kalibro dujinis pistoletas Eko&Voltran mod.8000Dicle Nr.D5110105, skirtas šaudyti 9 mm kalibro ujiniais bei garsiniais (signaliniais) pistoletiniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriamas ginklams ginklų kategorijai – šioje baudžiamojoje byloje nelaikyti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kadangi išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad minėti ginklai būtų susiję su nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis, todėl šių ginklų klausimą turi išspręsti prokuroras, organizuojantis ir kontroliuojantis ikiteisminį tyrimą.
Kaltinamasis pripažino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tačiau nesutiko su reikalaujamos sumos dydžiu.
Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais, žlugusiomis atostogomis, negalėjimu dirbti, miego sutrikimu, depresija, nesutarimais šeimoje. Nurodo, kad jo sveikatos būklė po traumos iki dabar nėra gera. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžiai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kuriam, vykdant profesines pareigas, keliami specialūs reikalavimai. Šiuo metu nukentėjusysis toliau vykdo savo profesines funkcijas. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad būtų padaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai byloje duomenų nėra, jis visapusiškai gali realizuoti save gyvenime ne tik kaip žmogus, bet ir kaip policijos pareigūnas, atliekantis tarnybines funkcijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 1500 Lt dydžio neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.
Skiriant bausmes, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
Kaltinamasis H. S. padarė du tyčinius nusikaltimą, kurie pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtinas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šias nusikalstamas veikas padarė, esant išnykusiam teistumui. Baustas administracine tvarka (b.l.83,84), nedirba, registruotas darbo biržoje. Seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad H. S. dirba atsitiktinius darbus, išgėręs būna labai impulsyvus, agresyvus. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
H. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. – ir nubausti viešaisiais darbais 4 ( keturiems ) mėnesiams ir įpareigoti nuteistąjį per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138str. 1 d. - ir nubausti 1 metų laisvės apribojimo bausme. Įpareigoti šiuo laikotarpiu:
- būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
- neatlygintinai išdirbti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., 65 str., bausmes, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti šiuo laikotarpiu:
- būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
- neatlygintinai išdirbti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti H. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti iš H. S. nukentėjusiajam A. Č. 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus - pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą Model 62 ir pramoninės gamybos, pusiau automatinį 9 mm kalibro dujinį pistoletą Eko&Voltran mod.8000Dicle Nr.D5110105, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) pistoletiniais šoviniais šioje baudžiamojoje byloje nelaikyti daiktais turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir jų klausimą perduoti spręsti prokurorui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Prienų rajono apylinkės teismą.