Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-12-03 · Byla Nr. ATP-839-651/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-03
Bylos Nr.
ATP-839-651/2014
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00428-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-839-651/2014Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00428-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 45.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl už tai, kad 2014-01-25 23 val. Rietavo sav., Užpinikio k., ant užšalusio karjero ledo vairuodamas automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tokio tarpo iš dešiniojo šono, kad eismas būtų saugus, atsitrenkė į priešpriešiais važiuojantį R. D. vairuojamą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip jį apgadindamas. Pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, neatliko vairuotojui numatytų pareigų įvykus eismo įvykiui, t. y. pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nenubraižė eismo įvykio schemos, neaprašė eismo įvykio aplinkybių ir nedavė su eismo įvykiu susijusiems dalyviams pasirašyti, į eismo įvykio vietą nekvietė policijos. Po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, nustatytas lengvas (0,65 prom.) girtumo laipsnis. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 132, 231–233 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2014-10-07 nutarimu T. B. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariatas prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-10-07 nutarimą ir T. B. paskirti administracines nuobaudas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi T. B. ir R. D. parodymais, jog asmenys užsipildė eismo įvykio deklaraciją ir jo užpildymo aplinkybes ne griežtai, kaip numatyta KET. Teismas neteisėtai nusprendė, kad vairuotojai, nekvietę policijos, neklydo, ir teigė, kad vien policijos iškvietimas ir atvykimas į įvykio vietą yra būtina sąlyga pažeidimo sudėčiai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nustatyti, nors akivaizdu, kad šiam pažeidimui viena iš sąlygų yra turto apgadinimas.

Vertindamas sprendimą nutraukti ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, apeliantas mano, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas, nes asmuo pažeidė KET numatytas taisykles sukeldamas eismo įvykį ir suvokdamas, jog buvo apgadintas turtas, pasitraukė iš eismo įvykio vietos nepildydamas eismo įvykio deklaracijos net ir tuo atveju, kai jam nebuvo žinoma apie asmenų patirtus sužalojimus, o buvo žinoma apie transporto priemonių apgadinimus, kad nebūtų galima jo identifikuoti, kad nebūtų nubaustas už įvykdytą pažeidimą, t. y. neteisėtą vairavimą ant užšalusio ledo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 8 str. 2 d. 1 ir 8 p. Pažymi, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuria vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET suprantamas kaip privalomų atlikti veiksmų po eismo įvykio neatlikimas – eismo įvykio deklaracijos neužpildymas, kaip numatyta KET 220 p., ir neišmanymas KET, kaip numatyta KET 5 p. Be to, pažymi, jog eismo įvykio deklaracijos užpildymas pagal KET yra svarbus ne dėl to, kad ją užpildytą būtina pateikti tik draudimo bendrovei, bet ir dėl dokumente aprašomų įvykio aplinkybių, iš kurių būtų galima išsamiau nustatyti įvykio aplinkybes, ypač kai vėliau paaiškėja, jog įvykio metu buvo sužeistas žmogus. Nurodo, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog eismo dalyviai nebuvo užpildę įvykio deklaracijos, tai patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausiant T. B. kaip įtariamąjį ir R. D. apklausiant kaip liudytoją. Versija, jog eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta po eismo įvykio, atsirado tik pradėjus nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas, kurios buvo pradėtos atlikus ikiteisminį tyrimą, kas, apelianto manymu, tėra R. B. noras išvengti administracinės atsakomybės, o ne faktinės bylos aplinkybės. Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnams tiriant įvykį, paaiškėjo, jog eismo įvykio metu buvo sužalota I. K., R. B. buvo nustatytas lengvas girtumas. Tai, jog neatlikus numatytų KET veiksmų buvo pasitraukta iš eismo įvykio vietos, nenustačius eismo įvykio aplinkybių ir jų nepažymėjus eismo įvykio deklaracijoje, o šių veiksmų neatlikus pradėta vartoti alkoholinius gėrimas, traktuotina kaip ATPK 126 straipsnio 4 dalies pažeidimas. Teismo nutarime nurodyta, kad nebuvo pagrindo manyti, jog eismo įvykio metu buvo sužalota I. K., dėl to T. B. galėjo vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau nebuvo įvertintos aplinkybės dėl R. D. automobilio apgadinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą T. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad T. B. veikoje nėra administracinės teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2014-01-25, apie 22-23 val., T. B. ir R. D. važinėjosi automobiliais ant užšalusio ledo Užpinikio k., Rietavo sen. Su T. B. kartu automobilyje važiavo keleivė I. K., R. D. automobilyje kartu važiavo R. S.. Važinėjantis ant ledo, T. B. ir R. D. vairuojami automobiliai kaktomuša susidūrė ir buvo apgadinti abu automobiliai. Iš T. B., R. D. bei keleivių I. K., R. S. parodymų, duotų teismo posėdyje, taip pat iš R. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, matyti, jog sužalotų asmenų nebuvo, niekas niekam pretenzijų nereiškė, todėl iš karto po eismo įvykio deklaracijos nepildė, deklaracija buvo užpildyta ryte. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog KET 232 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Kad eismo įvykio deklaracija turi būti užpildyta eismo įvykio vietoje, konstatuojama KET II skyriuje „Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos“. Laiko, per kurį eismo įvykio deklaracija turi būti užpildyta, išimčių, kada eismo įvykio deklaracija gali būti užpildyta ne eismo įvykio vietoje, kiek laiko eismo įvykio deklaraciją užpildę asmenys privalo ją saugoti, jei nesikreipiama dėl draudimo išmokų gavimo ar kitų aplinkybių, kategoriško reglamentavimo KET XXX skyriuje „Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui“ nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinio teisės pažeidimo byloje yra užpildyta eismo įvykio deklaracija. T. B. neneigė, kad eismo įvykio deklaraciją užpildė po eismo įvykio, iš ryto, kai paaiškėjo I. K. sužalojimo aplinkybė. Kad eismo įvykio vietoje deklaracija pildoma nebuvo, patvirtina T. B. bei R. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu.

Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad tuojau pat po eismo įvykio niekas iš įvykyje dalyvavusių asmenų sveikatos sutrikdymu nesiskundė, visi eismo įvykyje dalyvavę asmenys vienas kitą pažinojo, eismo įvykis kilo ne tarp nepažįstančių vienas kito asmenų, T. B. ir R. D. vienas kitam jokių pretenzijų dėl apgadintų automobilių neturėjo. Šios ir kitos eismo įvykio aplinkybės – tamsus ir vėlus paros metas, minusinė temperatūra, pustymas – tai tos išimtinės sąlygos, kai visiškam deklaracijos užpildymui eismo įvykio vieta nebuvo tinkama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad T. B. ir R. D. eismo įvykio deklaraciją užpildė praėjus neilgam laiko tarpui po eismo įvykio, kai tapo žinoma apie I. K. sužalojimą, paties eismo įvykio deklaracijos užpildymo fakto nepaneigia ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog deklaracija buvo užpildyta ne eismo įvykio vietoje, laikytina formaliu ir neužtraukiančiu atsakomybės pagal KET pažeidimu. Todėl pagrįstai konstatuota, kad T. B. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tais pačiais motyvais sutiktina ir su teismo išvada, jog T. B. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, nes, kaip minėta, nei T. B., nei R. D. neturėjo vienas kitam jokių pretenzijų dėl apgadintų automobilių.

Dėl T. B. administracinės atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį pažymėtina, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog T. B. galėjo vairuoti transporto priemonę neblaivus. Iš bylos duomenų matyti, jog visi įvykyje dalyvavę asmenys patvirtino, kad tiek T. B., tiek R. D. vairuodami transporto priemones buvo blaivūs ir tik grįžę namo vartojo alkoholį. Atsižvelgiant į tai, kad visi dalyviai buvo sutarę dėl eismo įvykio aplinkybių, į tai, kad jokių pretenzijų vienas kitam neturėjo, sužalotų asmenų nebuvo, pagrįstai darytina išvada, jog T. B. negalėjo kilti abejonių dėl draudimo vartoti alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, nes iš esmės jau dėl visų eismo įvykių aplinkybių buvo sutarta. Be to, I. K. sveikata pablogėjo tik apie 1 val. nakties, o, kaip ji pati nurodė ikiteisminio tyrimo metu, namie po įvykio ji jau buvo apie 24 val. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad T. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė