Kauno apygardos teismo nutartis

2010-06-23 · Civilinė byla Nr. 2A-720-109/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-23
Bylos Nr.
2A-720-109/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
Atsakovas
S. V., S.
Ieškovas
D. V.
Išvadą teikia
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-720-109/2010;
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Veronika Šiaulienė;
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.15; 121.18; 121.21;
(s)KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant atsakovui S. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-5291-90/2009 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nusta t ė:

ieškovė D. V. 2009 m. spalio 8 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą (b. l. 2-3) prašydama pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 1996 m. balandžio 29 d. nutarimu priteistą materialinio išlaikymo dydį nepilnametei dukrai K. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo S.V. nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis 400 litų periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukros pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuoka nutraukta 2005-06-04. 1996 m. balandžio 29 d. nutarimu priteistas iš atsakovo ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažesnis kas mėnesį nei 0,4 MGL išlaikymas dukrai neatitinka šios dienos situacijos, kadangi ieškovės materialinė padėtis yra pablogėjusi. Ieškovė nurodo, kad ji yra socialiai remtina, bedarbė, be to, dukra yra silpnos sveikatos. Dukros minimaliems poreikiams patenkinti ieškovė vidutiniškai išleidžia virš 1000 litų. Atsakovas S. V. turėtų kompensuoti ne mažiau kaip 400 Lt minėtos sumos. Duomenų apie atsakovo darbą duomenų ieškovė neturinti, nes atsakovas nei su ja, nei su savo dukra nebendrauja.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu (b. l. 67-68) ieškinį patenkino visiškai, pakeitė 1996 m. kovo 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu iš atsakovo S. V. dukrai K. V. priteistą išlaikymą ir priteisė iš atsakovo dukros išlaikymui kas mėnesį 400 litų mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-10-08 iki dukros pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė D. V. uzufrukto teise. Teismas priteisė iš atsakovo S. V. 50,60 Lt žyminį mokestį, 400 Lt už advokato teisinę pagalbą ir 14,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad rėmėsi byloje esančia rašytine medžiaga, atsižvelgė į nepilnametės K. V. poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, į būtinų dukrai vystytis sąlygų užtikrinimą. Teismas laikė, kad atsakovas, būdamas jauno amžiaus ir gyvendamas Vilniuje, turi dideles galimybes susirasti darbą. Taip pat nurodė, kad teismas rėmėsi Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, jog nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams tenkinti būtinas vienos minimalios algos dydis, todėl išlaikymo sumą padidino iki 400 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas S. V. apeliaciniu skundu (b. l. 70-71) ir apeliacinio skundo papildymu (b. l. 78) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliekant galioti 1996 m. balandžio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą bei įpareigojant S. V. apmokėti pusę išlaidų, susijusių su būtinų dukros K. V. sveikatos priežiūrai skirtų vaistų pirkimu bei apmokėti būtinų tyrimų pusę sumos pagal ieškovės apmokėtus ir atsakovui pateiktus gydytojo receptus ir apmokėjimo kvitus. Nurodo, kad ieškovės pateikti įrodymai dėl dukros sveikatos nėra išsamūs, nėra išlaidas patvirtinančių kvitų. Dėl išlaidų būreliui taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, o išlaidos drabužiams viršija būtinus poreikius, mokykliniai poreikiai taip pat netiksliai apskaičiuoti, kadangi neišskirtos atostogos. Ieškovės nurodomos išlaidos higienos reikmėms neatitinka tikrovės, kadangi nerealu, jog paauglė mergaitė tiek visko išnaudotų. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo aplinkybę, jog atsakovas nesirūpina dukros auklėjimu, kadangi jis bendrauja telefonu ir persiunčia pinigų, tai įrodo byloje pateikti kvitai. Be to, teismas neteisingai nurodė, kad gyvenant Vilniuje nėra sudėtinga susirasti darbą, nes apeliantas yra registruotas darbo biržoje ir ieško bet kokio darbo, tačiau darbo biržoje kas savaitę užregistruojama apie 7000 bedarbių ir pasiūlymų per nedarbo laikotarpį apeliantas nėra gavęs. Taip pat apeliantas pažymi, jog teismas nepasisakė dėl ieškovės, kuri yra bedarbė, galimybių įsidarbinti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis bei apelianto apeliacinio skundo argumentais.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų gebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje teisėje – CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ši įstatyme įtvirtinta nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis).

Pažymėtina, kad atsakovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu iš jo dukrai K. 400 Lt išlaikymo dydžiu, mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nurodydamas, kad teismas pažeidė proporcingumo principą, priteistas išlaikymas neatitinka dukters poreikių ir tėvų turtinės padėties, todėl jis gali dukrai teikti tik 200 Lt išlaikymą per mėnesį. Be to, nurodė, kad teismas pažeidė CPK 177 straipsnį, nes rėmėsi byloje neįrodyta aplinkybe, kad jis Vilniuje gali susirasti darbą.

Byloje nustatyta, kad po teismo nutarimo dėl alimentų nepilnametei K. V. išieškojimo iš atsakovo S. V. priėmimo dienos praėjo daugiau kaip trylika metų, 2010 m. gegužės 1 d. jai sukako šešiolika metų, todėl teismas teisingai nurodė, kad per šį laikotarpį nepilnametės poreikiai žymiai padidėjo, taip pat padidėjo būtinų vartojimo prekių kainos, dėl to išaugo išlaidos nepilnametės išlaikymui. Šalių duktė K. turi sveikatos problemų. Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad K. V. serga alergine bronchų astma nuo 2005 m. liepos 15 d., lankosi pas nervų gydytoją, gydytojų yra sekama dėl strumos, jos gydymui skiriami plečiantys vaistai, dėl žvairumo nuolat reikia keisti akinius, paskutinį kartą akiniai keisti 2009 m. lapkričio 14 d. (b. l. 11, 57-64).

Šalių duktė K. mokosi Alytaus Šaltinių pagrindinėje mokykloje 8c klasėje (b. l. 9), gyvena kartu su motina (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Ieškovė yra užsiregistravusi darbo biržoje nuo 2008 m. gruodžio 15 d. Nuo 2008-12-15 iki 2010-05-25 ji jokių išmokų negavo (b. l. 96). Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma patvirtina, kad ieškovės gaunamos pajamos yra 315 Lt socialinė išmoka (b. l. 97). Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 14,15).

Atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų bei transporto priemonių taip pat neturi (b. l. 15, 24). Atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 103, 104 ).

Vilniaus darbo biržos pažyma patvirtina, kad atsakovas įregistruotas darbo biržoje nuo 2009-06-10, nedarbo draudimo išmoka jam buvo paskirta nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2009 m. spalio 1 d. Per šį laikotarpį už 4,5 mėn. išmokėta 3565,97 Lt nedarbo draudimo išmoka, t. y. vidutiniškai 792,44 Lt per mėnesį (b. l. 72). Pinigų pervedimo kvitai patvirtina, kad atsakovas 2008 m. sausio, vasario, kovo, liepos, rugpjūčio, gruodžio mėnesiais pervedė ieškovei dukters išlaikymui 810 Lt, o 2009 m. kovo – birželio mėnesiais 360 Lt, t. y. viso 1170 Lt (b. l. 34-45). Tai patvirtina, kad jis nevengia išlaikyti dukterį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas pateikė Vilniaus darbo biržos pažymą, iš kurios matyti, kad nuo 2009 m. gruodžio 16 d. buvo bedarbis ir bedarbio išmokos negavo (b. l. 88). Tai, kad atsakovas stengėsi įsidarbinti, patvirtina 2010 m. balandžio 12 d. darbo sutartis Nr. 432, iš kurios matyti, kad atsakovas nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 liepos 15 d. yra priimtas dirbti UAB „Virnadė” montuotoju, mokant 800 Lt darbo užmokestį per mėnesį (b. l. 89, 90). Atskaičius pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas, išlaikymą dukrai, atsakovui 2010 m. balandžio mėnesį išmokėtas 260,57 Lt, o 2010 m. gegužės mėnesį - 456 Lt darbo užmokestis (b. l. 99).

Įvertinus tai, kad iš gaunamo uždarbio atsakovas privalo susimokėti mokesčius už butą, nusipirkti maistą, aprangą, drabužius, akivaizdu, kad teismo priteisti 400 Lt dukters išlaikymui per mėnesį nėra jo turtinei padėčiai proporcinga suma.

Kaip buvo pažymėta, įstatymas vaiko išlaikymo dydį visų pirma sieja su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė.

Nors teismas sprendime nurodė, kad pagrindiniu kriterijumi šalių dukters K. išlaikymo dydžiui nustatyti laikė jos interesus ir poreikius, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas netyrė ieškovės pateiktos teismui dukters K. poreikių bei išlaidų suvestinės ir dėl jos nepasisakė.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra sunki, todėl nustatydamas išlaikymo dydį dukrai K., teismas nepagrįstai pasirinko CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytą orientacinį kriterijų – minimalią mėnesinę algą.

Ieškovės nurodytos dukters išlaikymo išlaidos – 1113,70 Lt per mėnesį (b. l. 16-22) – neatitinka šalių turtinės padėties, nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl teismo priteista iš atsakovo 400 Lt suma dukros išlaikymui per mėnesį nėra protinga.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, padarė neteisingą išvadą dėl nurodytos apelianto dalies išlaikymo prievolėje proporcingumo jo turtinei padėčiai, todėl teismo sprendimas keistinas, o apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sumažinant iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai Kristinai iki 250 Lt mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės (CPK 178 - 185, 328, 330 straipsniai, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalims neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl nustatyto dukrai išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinyje ir teismas sprendime neteisingai nurodė ieškinio kainą 4800 Lt, nes ieškovė prašė padidinti 1996 m. balandžio 29 d. nutarimu iš atsakovo priteistą išlaikymą – ¼ dydžio visų rūšių jo gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL iki 400 Lt per mėnesį. 0,4 MGL yra 52 Lt, todėl ieškinio kaina yra 1471 Lt (400-52 Lt =348 Lt); (348 Lt x 12 mėn.). 4176 Lt ieškinio žyminis mokestis yra 125,28 Lt.

Kadangi ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylose dėl išlaikymo priteisimo, teismas, patenkindamas ieškinį visiškai, privalėjo iš atsakovo priteisti valstybei 125,28 Lt žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o priteisė tik 50,60 Lt t. y. 74,68 Lt mažiau, nei reikalauja įstatymas (b. l. 67, 68).

Apeliaciniu skundu atsakavo ginčijama suma yra 4176 Lt, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, privalėjo sumokėti 125,28 Lt žyminį mokestį, sumokėjo 51 Lt (b. l. 79), t. y. 74,28 Lt mažiau, nei privalėjo sumokėti.

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies – 1176 litams, tai sudaro 28,16 procentų, pagal įstatymą ieškovė privalėtų atlyginti atsakovui 35,28 Lt sumokėto žyminio mokesčio, tačiau apeliantui nereikalaujant teismas šių išlaidų atsakovui iš ieškovės nepriteisia.

Pagal susiformavusią teismų praktiką patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, gali būti sumažintas atsižvelgiant į kitos šalies materialinę padėtį, jos sąžiningumą, ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia išvada darytina vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje bei CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, siekiant apsaugoti sąžiningų asmenų, kurių materialinė padėtis yra sunki, teisę į visavertę teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1136/2003).

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, turi būti pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis), tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo sunkią turtinę padėtį, mano esant teisinga panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 50,40 Lt žyminis mokestis ir 14,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei pirmosios instancijos teisme ir atleisti atsakovą nuo šių išlaidų, nesumokėtos žyminio mokesčio dalies paduodant apeliacinį skundą bei 10,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme, sumokėjimo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą, sumažinti iš atsakovo S. V. nuo 2009 m. spalio 8 d. priteistą išlaikymą – 400 Lt mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis dukrai K., gim. (duomenys neskelbtini), iki 250 Lt mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 50,40 Lt žyminis mokestis ir 14,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei pirmosios instancijos teisme ir atleisti atsakovą nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies paduodant apeliacinį skundą bei 10, 80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme, sumokėjimo valstybei.

Kitos sprendimo dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai Aušra BaubienėRaimondas Buzelis