- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-62-324/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei E. M. dėl uždraudimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir ieškovė, Bendrija) teismo prašė įpareigoti atsakovę E. M. (toliau – ir atsakovė) iš jai nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas) per mėnesį laiko po teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti gyvūnus ir išvalyti butą nuo gyvūnų atliekų; neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą prašo leisti tai atlikti ieškovo pasirinktam antstoliui atsakovės lėšomis; uždrausti atsakovei bute laikyti ir veisti gyvūnus, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis, jame yra 30 butų. Šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus administruoja Bendrija. Daugiabučio gyvenamojo namo butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovė gyvena antisanitarinėms sąlygomis, savo bute laiko ir veisia gyvūnus, kurių neprižiūri. Tiek atsakovės bute, tiek bendro naudojimo patalpose ir kituose butuose veisiasi parazitai, tvyro gyvūnų ir jų išmatų bei šlapimo tvaikas, jis plinta į bendro naudojimo laiptinę bei namo gyventojų butus, iš buto tiek dieną, tiek naktį girdimas šunų lojimas. Bendrija ir namo gyventojai dėl antisanitarinių sąlygų ne kartą kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentą, Alytaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą. Daug kartų buvo tikrintos gyvenimo sąlygos, atsakovė daug kartų buvo bausta už administracinius nusižengimus, tačiau situacija nesikeičia nuo 2007 m.
Šalies argumentai
3. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad labai myli gyvūnus ir juos laiko bute, tačiau nepripažino, kad jie laikomi antisanitarinėmis sąlygomis, taip pat nepripažino, kad daugiabučio namo gyventojai dėl jos laikomų gyvūnų patiria ar ateityje gali patirti žalos. Nurodė, kad su kaimynais nebendrauja, nes namo gyventojai yra priešiškai jos atžvilgiu nusiteikę, ne kartą sugadino jos buto durų spyną pripildami į ją klijų, prikišdami degtukų, kaimynės dukterys laužėsi į jos namus ir nulaužė durų rankeną. Ji buvusi kaimynų šlykščiai iškoneveikta, užgauliojama, yra apkalbama. Kaimynai siekia jos iškeldinimo iš buto, antstoliui teikiami įvairūs vykdomieji raštai, taip siekiant parduoti jos butą iš varžytynių. Atsakovė sutinka, kad jos laikomas bute gyvūnų kiekis galimai per didelis, sutinka jį sumažinti, todėl prašo leisti laikyti bute bent du šunis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Įpareigojo atsakovę per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš buto (duomenys neskelbtini), gyvūnus ir išvalyti bute likusius jų išmatų bei šlapimo pėdsakus. Neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leido gyvūnų pašalinimo ir buto išvalymo veiksmus atlikti (duomenys neskelbtini) daugiabučio namų savininkų bendrijos pasirinktam antstoliui atsakovės lėšomis. Uždraudė atsakovei bute (duomenys neskelbtini), laikyti gyvūnus. Priteisė ieškovei iš atsakovės 1296,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Nustatė, kad daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), įsteigta ir įregistruota daugiabučio namo savininkų bendrija. Bendrijoje yra 30 butų, butas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso savininkei (atsakovei). Ieškovės teisė ir pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti įtvirtintas Bendrijos įstatų 8 punkte, kuris reglamentuoja Bendrijos veiklos uždavinius – organizuoti patalpų savininkų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą dėl patalpų savininkų bendrųjų interesų tenkinimo, ginti bendrijos narių ir patalpų savininkų, nesančių bendrijos nariais, interesus, susijusius su bendrijos veiklos sfera. Bendrijos visuotinis susirinkimas 2021 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl (duomenys neskelbtini) buto gyventojos (atsakovės) veiksmų, pažeidžiančių kitų daugiabučio namo gyventojų teises. Atsakovė, būdama gyvūnų savininke, norėdama savo bute juos turėti (laikyti), privalo garantuoti jų priežiūrą ir laikymą miesto sąlygomis taip, kad jie nekeltų grėsmės aplinkinių žmonių gyvybei, ramybei, sveikatai ir turtui, nepažeistų kitų šalia gyvenančių asmenų teisių ir jų teisėtų interesų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 4 dalis ir kiti norminiai teisės aktai. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad dėl atsakovės bute laikomų gyvūnų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojai nepatogumus patiria nuo 2007 metų. Tiek Bendrija, tiek atskiri namo gyventojai individualiai ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas, atsakovė buvo ne kartą bausta už gyvūnų nepriežiūrą, tačiau išvadų nepadarė, toliau bute laiko įvairius gyvūnus, švarios ir tylios aplinkos kaimyninių butų ir kitų patalpų savininkams neužtikrina.
6. Teismas sprendė, jog visi ieškovės surinkti ir į civilinę bylą pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovės laikomų gyvūnų sąlygos buvo tikrintos ne kartą ir visada buvo nustatyta jų laikymo taisyklių pažeidimų, tuo pačiu įrodyta, kad atsakovė, daugiabučio namo bute netinkamomis sąlygomis laikydama naminių ir laukinių gyvūnų kintantį kiekį ir įvairovę, dėl į bendras patalpas, taip pat į kitų gyventojų privačias patalpas patenkančių išmatų bei šlapimo nemalonių kvapų pažeidžia kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų teises, pati ilgą laiką, nepaisydama taikytos administracinės atsakomybės, tęsia šiuos veiksmus, taip piktnaudžiauja teise. Pastarąją aplinkybę patvirtina faktai, kad turėdama galiojančias administracines nuobaudas dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo, atsakovė nekeičia savo gyvenimo būdo, tokiomis pat sąlygomis toliau laiko bute gyvūnus, nesirūpina jų švara ir gerbūviu, sukuria palankias sąlygas nemaloniems kvapams sklisti už jos buto ribų, sudaro sąlygas bei grėsmę veistis parazitams ir kilti infekciniams užkrėtimams. Po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo, kai buvo leistas priverstinis gyvūnų pašalinimas iš buto, atsakovė vėl parsigabeno į butą šunų, o tai sudarė pagrindą teismui spręsti dėl atsakovės piktavališko nusiteikimo kitų gyventojų atžvilgiu ir nesitaikstymo su jai taikomomis poveikio priemonėmis. Teismas konstatavo, kad atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais tuo aspektu, kad atsakovė nepaiso ir nesutinka laikytis bendražmogiškų bendro gyvenimo normų daugiabučio namo sąlygomis, nepaiso jai skiriamų administracinių nuobaudų, neatsisako praktikuojamos gyvūnų laikymo bute tvarto sąlygomis veiklos, o tai sukelia daugiabučio namo gyventojams realią grėsmę patirti tiek materialios, tiek nematerialios – ekonomiškai nepamatuojamos, tačiau įvertinamos pinigine išraiška žalos ateityje. Konstatavus, kad atsakovė nesugeba tvarkytis su laikomais gyvūnais taip, kad nebūtų pažeisti daugiabučio namo kitų butų ir patalpų savininkų interesai, bei konstatavus, jog atsakovė negali užtikrinti, kad dėl jos veiksmų nekils grėsmė gyventojams ateityje, teismas sprendė, kad yra pagrindas visiškai riboti atsakovės teisę bute laikyti gyvūnus. Teismas pastebėjo, kad toks draudimas savaime apima ir draudimą veisti gyvūnus, todėl ieškinio reikalavimas uždrausti veisti gyvūnus bute laikytinas pertekliniu.
7. Nurodė, kad ieškovė byloje patyrė 800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 496,34 Eur už antstolio Giedriaus Salicko teiktas paslaugas vykdant laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendė, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir būtinos, dėl to jas visas priteisė iš atsakovės. Atsakovė byloje naudojosi valstybės teikiama antrine teisine advokato pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (8.2Mr) TP-22-T-1189-4106, šiuo sprendimu atsakovei suteikta 100 procentų apmokėta teisinė pagalba, todėl teismas iš atsakovės nepriteisė žyminio mokesčio ir pašto išlaidų valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo dalį dėl dviejų ten esančių šunų pašalinimo iš buto (duomenys neskelbtini), taip pat nedrausti jų laikyti šiame bute bei spręsti klausimą dėl 1296,34 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai išaiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.138 straipsnio 3 punkto nuostatas, numatančias, kad gindamas ieškovės teises teismas turi užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ir uždrausti atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Teismas neįvertino, kad tokių sąlygų atsakovės atžvilgiu nėra.
8.2. Atsakovė geranoriškai sutiko pašalinti visus gyvūnus ir prašė teismo leisti laikyti bute du šunis. Nelaukdama teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ji pašalino iš buto gyvūnus, išvalė ir išplovė visą butą, jos bute jokių antisanitarinių sąlygų nebuvo, todėl nebuvo priežasčių, dėl kurių gyvūnai ar namo gyventojai patiria ar gali ateityje patirti žalos. Tokia situacija susidarė dėl konflikto su kaimynais, kurie nori iškeldinti atsakovę iš namo ir dėl to ją apkalba. Atsakovės name beveik kas antras kaimynas laiko bute šunis ir dėl to problemų niekam nėra.
8.3. Teismo draudimas laikyti atsakovės bute gyvūnus yra per griežtas, nes, būdama gyvūnų savininkė, ji nori savo bute laikyti du šuniukus, prie kurių yra labai prisirišusi, labai myli. Atsakovė yra vieniša ir jų draugija gelbėja ją nuo vienatvės. Teismo sprendime nurodyta, kad Alytaus miesto savivaldybės gyvūnų laikymo taisyklių 6 punktas numato, jog gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių bei kitų gyvūnų gyvybėms, sveikatai, turtui ir t.t., taip pat užtikrinti, kad gyvūnai nekels triukšmo. Atsakovė tokias sąlygas savo dviem šuniukams gali užtikrinti, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir neleido jų pasilikti.
8.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei 1296,34 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 96 straipsnio 4 punktas numato, kad, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad teismas netinkamai išaiškino CK 3.138 straipsnio 3 punktą. Šis straipsnis reglamentuoja vaiko kilmės nustatymą ir su byla visiškai nesusijęs. Galimai tai yra spausdinimo klaida ir omenyje turėtas CK 1.138 straipsnio 3 punktas, tačiau apeliaciniame skunde dėl šio straipsnio turinio daugiau nepasisakyta, tik nurodoma, kad atsakovės veiksmai nieko nepažeidžia ir nekelia grėsmės žalai atsirasti. Bylos medžiagoje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovės antisanitarinis gyvenimo būdas ne tik kelia grėsmę žalai atsirasti, bet jau padarė žalą gyvenamojo namo gyventojams – laiptinėje tvyro nemalonus kvapas, ore kenksmingų medžiagų koncentracija viršija higienos normas, kas sukelia grėsmę gyventojų sveikatai, neminint gyvenamajame name gyvenančių gyventojų reputacijos pablogėjimo ir butų vertės sumažėjimo. Tokia situacija tęsiasi ilgiau nei 10 metų, atsakovė ignoruoja gyventojų skundus, Alytaus miesto institucijų patikrinimus ir jų įspėjimus, atsakovei skirtas administracines nuobaudas.
9.2. Bylos esantis antstolio Giedriaus Salicko 2022 m. balandžio 14 d. teismo sprendimo vykdymo protokolas patvirtina, kad, antstoliui vykdant Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paimant atsakovės laikomus gyvūnus dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus atstovai, Alytaus AVPK policijos pareigūnai, UAB „Tvirtasis ramstis“ darbuotojas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento atstovai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento atstovai, Asociacijos „Keturkojo viltis“ atstovai.
9.3. Byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovė ignoruoja namo gyventojų ir Bendrijos reikalavimų laikytis higienos normų ir savaime suprantamų bendro gyvenimo taisyklių. Atsakovė daugiau kaip 10 metų nevykdo Alytaus miesto institucijų ir policijos reikalavimų, neįsileidžia pareigūnų. Atsakovė negerbia teismo – Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, vykstant bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, atsakovė į namus atsigabeno šunis. Šią aplinkybę atsakovė patvirtino ir apeliaciniame skunde.
9.4. Atsakovė galimai nesuvokia, dėl ko vyksta ginčas, kuris tęsiasi daugiau nei 10 metų. Ginčas vyksta ne dėl gyvūnų laikymo, o dėl atsakovės nesilaikymo higienos normų ir jos sudarytų antisanitarinių sąlygų gyvenamajame name, nuolatinio nepakenčiamo tvaiko laiptinėje ir butuose. To priežastis yra netinkamas gyvūnų laikymas atsakovės bute. Namo gyventojai nėra matę, kad atsakovė išvestų šunis pasivaikščioti. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad jie laikomi netinkamai, pažeidžiant gyvūnų gerovės reikalavimus. Iš atsakovės elgesio akivaizdu, kad panaikinus ginčijamą sprendimą ginčas nebus išspręstas, atsakovė ir toliau nesilaikys bendro gyvenimo taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
12. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei uždraudė bute (duomenys neskelbtini), laikyti gyvūnus.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Ieškovė 2023 m. sausio 9 d. pateikė teismui prašymą priimti jos 2023 m. sausio 6 d. pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą paskirti baudą ir prie jo pridėtus įrodymus: antstolio Giedriaus Salicko 2023 m. sausio 5 d. teismo sprendimo vykdymo protokolą Nr. S-23-182-146, šio antstolio 2023 m. sausio 5 d. patvarkymą Nr. S-23-182-146 dėl informacijos pateikimo ieškovei, gyvūnų globos įstaigai „Keturkojo viltis“, Alytaus miesto savivaldybei, Alytaus apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, antstolio Giedriaus Salicko išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir įrodymus apie jos apmokėjimą.
14. 2023 m. vasario 20 d. raštu pateiktoje nuomonėje dėl šių įrodymų priėmimo apeliantė nurodė, kad 2023 m. sausio 5 d. antstolis, policijos pareigūnai ir asociacijos „Keturkojo viltis“ atstovas iš jos buto prieš jos valią paėmė 4 triušius, 12 kačių ir 12 šunelių, šiuos veiksmus atliko pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 15 d. priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu. Apie šias laikinąsias apsaugos priemones (ieškovės teisę pašalinti iš atsakovės buto gyvūnus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo) nežinojusi, 2022 m. rugpjūčio 29 d. teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl 2023 m. sausio 5 d. anksti ryte su gyvūnais atvyko į savo butą tvarkyti svarbių reikalų. Namo bendrijos pirmininkas ir kai kurie gyventojai jos nekenčia, šunys yra tik pretekstas su ja susidoroti. Prie nuomonės apeliantė pridėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2023 m. sausio 18 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal E. M. pareiškimą dėl kaimynės S. B. komentaro gyvūnų laikymo klausimu socialiniame tinkle Facebook.
15. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).
16. Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai bei apeliantės pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra susiję su apeliantės ginčijamomis faktinėmis aplinkybėmis, jie į bylą priimtini.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad jos atžvilgiu neegzistuoja sąlygos, keliančios pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, todėl pirmosios instancijos teismas, gindamas ieškovės teises, netinkamai išaiškino CK 1.138 straipsnio (tikėtina, kad įvardijant CK knygos numerį apeliaciniame skunde padarytas rašymo apsirikimas) 3 punkto nuostatas, numatančias teismo teisę užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ir uždrausti atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti.
18. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prevencinio ieškinio patenkinimui, o būtent: per trejus metus už gyvūnų laikymo bute (duomenys neskelbtini) taisykles pažeidimus (t. y. dėl šunų lojimo, nemalonaus gyvūnų kvapo, dėl neleistino laukinių gyvūnų (ežių) laikymo bute)) ji nubausta administracine tvarka 2017 m. spalio 12 d. (ROIK 17073579835), 2019 m. sausio 15 d.(ROIK 18093654731), 2019 m. sausio 22 d. (ROIK 19096910054), 2019 m. lapkričio 5 d. (ROIK 19107789158), 2020 m. kovo 5 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos nutarimu buto (duomenys neskelbtini) savininkas S. B. dėl kaimynystėje gyvenančios E. M. veiksmų - nenustatyto skaičiaus gyvūnų laikymo, nepriežiūros, nevedimo gyvūnų į lauką, dėl sklindančio iš buto baisaus dvoko, kuris skverbiasi per duris, langus, ventiliacines angas ir pan., pastovaus tiek dieną, tiek naktį šunų lojimo pripažintas nukentėjusiuoju, iš jo pareiškimo Alytaus miesto viešosios tvarkos skyriui matyti, kad iš atsakovės buto sklinda didelis triukšmas, žiemą laiptinės langai laikomi atidaryti, nes neįmanoma apsikęsti iš jos buto sklindančios laikomų gyvūnų smarvės, kad gyvūnai nevedami į lauką (ROIK 20111653992); bendrijos pirmininkas S. V. 2020 m. kreipėsi pagalbos į Alytaus miesto merą, savivaldybės administraciją dėl atsakovės keliamų problemų bute netinkamai laikant gyvūnus, jų skleidžiamo kvapo, jų vakcinacijos, užkrečiamų ligų pavojaus, triukšmo, negalėjimo patekti į butą ir sužinoti realios situacijos ir t. t.; 2020 m. liepos 1 d. Bendrijos pirmininko, namo gyventojų, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovės, Teisės skyriaus specialistų, viešosios tvarkos skyriaus specialistų susirinkimo protokolo pagrindu 2020 m. liepos 2 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius sudarė (duomenys neskelbtini) DNSB problemos, susijusios su atsakovės bute laikomais gyvūnais, nagrinėjimo komisiją, kuri 2020 m. liepos 3 d. nuvykusi į vietą konstatavo augintinių nepriežiūros (gyvūnų šlapimo, išmatų) nemalonų kvapą įėjus į pirmą laiptinės aukštą, antrame aukšte kvapas tapo intensyvesnis, buto (duomenys neskelbtini) durų niekas neatidarė, kaimyninių butų gyventojai paliudijo, kad savininkė buto durų niekada neatidaro (pastarąją aplinkybę patvirtina ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. vasario mėnesio raštas), į kaimynų pastabas dėl tvarkos nereaguoja; užlipus į trečią laiptinės aukštą kvapas tapo vimdančio pobūdžio (2020 m. liepos 3 d. patikrinimo aktas Nr. PPA-61-(6.85)); 2021 m. sausio 14 d. asociacija „Keturkojo viltis“ informavo Alytaus miesto savivaldybę, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. iš atsakovės buto (duomenys neskelbtini) ir sodybos (duomenys neskelbtini) buvo paimti šunys, katės, triušiai, paukščiai, jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį nutraukus pradėta administracinė teisena, pranešama apie (duomenys neskelbtini) namo gyventojų suteiktą informaciją, jog atsakovė vėl daugina gyvūnus, girdisi amsėjimai, lojimai, yra paaštrėjusi amoniako smarvė; analogiški duomenys nurodyti šios organizacijos 2021 m. sausio 14 d. patikrinimo akte Nr. BUA-98-(6.55) ir kituose pirmosios instancijos teismo sprendime išvardintuose Bendrijos, atskirų namo gyventojų grupių, įvairių minėtų institucijų raštuose bei patikrinimo aktuose, liudytojų I. M. ir S. B. parodymuose, Bendrijos pirmininko S. V. paaiškinimuose; tokia situacija tęsiasi virš dešimties metų.
19. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nekvestionuojamas pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog toks gyvūnų laikymas atsakovės bute pažeidžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimą užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, 4 dalies reikalavimą gyvūnų savininkui ar laikytojui pagal teisės aktų reikalavimus užtikrinti kačių, šunų, šeškų ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės, Alytaus miesto administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. DV-677 patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 6 punktą, pagal kurį gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai, turtui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kad gyvūnų keliamas triukšmas neviršytų nustatytų higienos normų ir kt., taip pat 23 punktą, pagal kurį daugiabučių namų butų savininkai turi užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės ir viešosios rimties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, daugiabučio namo bute netinkamomis sąlygomis laikydama įvairų naminių ir laukinių gyvūnų kintantį kiekį ir įvairovę, dėl į bendras patalpas, taip pat kitų gyventojų privačias patalpas patenkančių išmatų bei šlapimo nemalonių kvapų pažeidžia kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų teises, ilgą laiką, nepaisydama taikytos administracinės atsakomybės, tęsia šiuos veiksmus, nekeičia savo gyvenimo būdo, tokiomis pat sąlygomis toliau laiko bute gyvūnus, nesirūpina jų švara ir gerbūviu, sukuria palankias sąlygas nemaloniems kvapams sklisti už jos buto ribų, sudaro sąlygas bei grėsmę parazitams veistis ir kilti infekciniams užkrėtimams, po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo, kai buvo leistas priverstinis gyvūnų iš buto pašalinimas, atsakovė vėl parsigabeno į butą šunų, kas sudaro pagrindą spręsti dėl atsakovės piktavališko nusiteikimo kitų gyventojų atžvilgiu, nesitaikstymo su jai taikomomis poveikio priemonėmis bei piktnaudžiavimo teise.
20. CK 1.137 straipsnio 2 dalis įpareigoja, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Priimamos nutarties 18-19 punkte nurodyti argumentai patvirtina, jog apeliantė, laikydama savo bute įvairius gyvūnus, šių įstatyminių nuostatų nesilaiko, tai kelia grėsmę daugiabučio namo gyventojams, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą uždrausti jai minėtame bute laikyti gyvūnus.
21. Apeliantės teiginį, kad nelaukdama teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ji pašalino iš buto gyvūnus, išvalė ir išplovė visą butą, kad jos bute antisanitarinių sąlygų nebuvo, kaip ir priežasčių, dėl kurių gyvūnai ar namo gyventojai patiria ar gali ateityje patirti žalos, ir kad tuo ji įrodė turinti teisę laikyti bute bent du tos pačios lyties šunis, paneigia ne tik pirmiau nurodyti įrodymai, bet ir apeliacinio proceso metu pateiktas antstolio Giedriaus Salicko 2023 m. sausio 5 d. teismo sprendimo vykdymo protokolas Nr. S-23-182-146, šio antstolio 2023 m. sausio 5 d. patvarkymas Nr. S-23-182-146 dėl informacijos pateikimo ieškovei, gyvūnų globos įstaigai „Keturkojo viltis“ ir kitoms patvarkyme nurodytoms institucijoms. Iš šiuose dokumentuose užfiksuotų aplinkybių matyti, kad 2023 m. sausio 5 d. atsakovės bute konstatuota antisanitarinė būklė, gyvūnų ekskrementų tvaikas, skudurai ir šiukšlės, rasta ir paimta į gyvūnų prieglaudą 4 triušiai, 12 kačių ir 12 šunų. Tai paneigia apeliantės argumentus apie buto išvalymą, gyvūnų laikymą kitoje vietoje, atvykimą su jais butą tik 2023 m. sausio 5 d. bei teiginius, kad kaimynai ją apkalba. Faktai, kad į butą gyvūnus ji vėl atsivežė ne tik po jų priverstinio pašalinimo pagal 2022 m. kovo 15 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir po teismo sprendimo priėmimo, vykstant apeliaciniam procesui, patvirtina pirmosios instancijos teismo vertinimą, jog atsakovė nesutinka laikytis bendražmogiškų bendro gyvenimo normų daugiabučio namo sąlygomis, neatsisako praktikuojamos gyvūnų laikymo bute tvarto sąlygomis veiklos, o tai sukelia daugiabučio namo gyventojams realią grėsmę patirti tiek materialios, tiek nematerialios - ekonomiškai nepamatuojamos, tačiau įvertinamos pinigine išraiška žalos ateityje.
22. Vadovaujantis nurodytais motyvais atmestini apeliantės argumentai, kad jai pritaikytas draudimas yra per griežtas. Pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Ieškovei iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas sudaro ne valstybei mokėtinas žyminis mokestis ar kitokio pobūdžio valstybei skirti bylinėjimosi kaštai, o išlaidos, skirtos apmokėti ieškovės advokato teisinei pagalbai bei už antstolio Giedriaus Salicko teiktas paslaugas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės lėšų remiantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
24. Vadovaudamasi CPK 145 straipsnio 9 dalimi, ieškovė 2023 m. sausio 9 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą paskirti atsakovei baudą už 2022 m. kovo 15 d. nutartyje nurodytų apribojimų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 18 d. atsisakė priimti minėtą ieškovės prašymą ir jo priedus motyvuojant tuo, kad civilinė byla pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei E. M. dėl uždraudimo atlikti veiksmus apeliacine tvarka nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl ieškovės atstovas prašymą, susijusį su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turėtų pateikti Kauno apygardos teismui (CPK 147 straipsnio 2 dalis). Pasisakydamas dėl šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtas ieškovės prašymas yra susijęs ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, o su pirmosios instancijos teismo priimtos 2022 m. kovo 15 d. nutarties, kuria ieškovės pasirinktam antstoliui kartu su Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojais leista patekti į E. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš buto netinkamai laikomus gyvūnus, vykdymu. Prašymo, susijusio su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
25. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo 400 Eur advokato pagalbos išlaidų. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto įkainio, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namų savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mokėti į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.