Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hibridas“ atstovui advokatui V. P., atsakovės V. K., trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. M., uždarosios akcinės bendrovės ,,Antano ūkis“ atstovei advokato padėjėjai S. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-57-839/2021 pagal ieškovės UAB ,,Hibridas“ ieškinį atsakovei V. K. ir atsakovės V. K. priešieškinį ieškovei UAB ,,Hibridas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – A. M., UAB ,,Antano ūkis“, dėl skolų priteisimo ir įskaitymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

CK 1.136 str. 1 d. ir 2 d. numato civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Šios įstatymo normos prasme vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra sandoriai, iš kurių atsiranda dauguma civilinių teisinių santykių. Tam, kad dvišalis sandoris būtų sudarytas, būtina abiejų sandorio šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 6 d.). Dėl to dvišalis sandoris sukuria, pakeičia ar panaikina šalių subjektines teises ir pareigas ne anksčiau, kaip nuo to momento, kada šalys laisvai išreiškė savo valią sudarydamos sandorį.

Tarp bylos šalių nebuvo sudaryta jokia rašytinė sutartis, tačiau, teismo vertinimu, byloje esantys elektroninio susirašinėjimo duomenys, atlikti pervedimai, sąskaitos, nurodyta sąskaitų bei pavedimų paskirtis teikti šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimai, jų veiksmai leidžia daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės bei trečiųjų asmenų žodinio susitarimo pagrindu susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.716 str. 1 d.) dėl galvijų eksporto konsultavimo, reikiamų leidimų, dokumentų surinkimo bei įforminimo ir kitų su tuo susijusių paslaugų teikimo.

Pateiktos sąskaitų, pavedimų, skolų apyvartos duomenys bei teikti paaiškinimai patvirtina, kad bendradarbiavimas dėl galvijų eksporto tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų iki 2017 m. vyko tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, vėliau paslaugų teikimas buvo atsakovės vardu pagal jos registruotą individualią veiklą.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas, nustatantis, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama iš atsakovės skolos, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės skolos faktą, dydį, o atsakovė, nesutikdama su iš jos reikalaujama skola, turi pateikti įrodymus, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes ir įrodymus, pateiktus ieškiniu reikalaujamoms priteisti sumoms pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).

Ieškovei buvo siūlyta pateikti išsamius atliktų pervedimų, užskaitytų sąskaitų suvestinius duomenis (2020-11-24 14:31; 2021-01-28 14:35) atsakovės, trečiųjų asmenų atžvilgiu, tačiau ieškovė iš esmės pateikė tik savo sudarytas skolų apyvartas ir atskirus pavedimus bei sąskaitas, todėl byloje sprendimas priimamas iš esmės remiantis tik byloje pateiktais duomenimis.

Ieškovės pateiktus duomenis (skolų apyvartas) gretinant ir lyginant su atsakovės pateiktų skolų apyvartų, pavedimų, išrašytų sąskaitų duomenimis bei kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais negalima konstatuoti, jog ieškinys buvo įrodytas. Ieškovės pateikti duomenys ir skaičiavimai dubliuojasi atsakovės bei trečiųjų asmenų atžvilgiu, pateiktos skolų apyvartos dviprasmiškos, jos neatitinka atsakovės pateiktų sąskaitos išrašų ir atliktų pavedimų bei išrašytų sąskaitų duomenų, kurie nagrinėjamu atveju yra labiau susisteminti, paaiškinti ir detalesni. Iškilusių prieštaravimų ieškovė objektyviais duomenimis nepaneigė.

Pateiktais duomenimis Mokėjimo nurodymas Nr. 346 pagal sąskaita AM Nr. 00000049 užskaitytas Nr. 460 ir Mokėjimo nurodymai Nr. 348 ir Nr. 349 pagal sąskaita AM Nr. 00000050 užskaityti Nr. 461 ūkininko A. M. suvestinėje (bendroje sumoje 1100 EUR), tačiau tuo pačiu jie yra priskirti ir atsakovės skolų apyvartoje. Užskaitymai Nr. 595 ir 596 priskirti atsakovei (1200 ir 500 EUR), tačiau pagal 2017 m. skolų apyvartą 1700 EUR suma pagal sąskaitas AM 00000051 ir AM 00000052 yra ūkininko A. M. skolų apyvartoje ir užskaityti 2019-01-01 Nr.542. 2017-12-22 Tarpusavio skolų suderinimo akto projekto, 2017-12-22 elektroninis susirašinėjimo duomenys leidžia teigti, jog 1700 EUR priskirtini ūkininko A. M. atžvilgiu, tačiau nepaisant to 1700 EUR įsiskolinimas pagal 2018 m skolų apyvartą priskiriamas atsakovei. Duomenų apie atsakovės skolų apyvartai priskirtos sąskaitos Nr. VK 0001 (500 EUR) apmokėjimą išvis nėra. Atsakovės banko sąskaitos išrašo duomenimis 2017-12-23 sąskaita Nr. VK008 (1000 EUR) ieškovės apmokėta mokėjimo nurodymu Nr. 36, tačiau sąskaita į skolų apyvartą neįtraukta, o ieškovė teikiamu paaiškinimu nurodo, jog sąskaita Nr. VK008 nebuvo ieškovės gauta ir apskaityta. Pateiktais duomenimis 2017-10-23 sąskaita Nr. VK0001 500 EUR sumai nėra apmokėta, nors ieškovei tokia sąskaita buvo pateikta, tačiau atsakovė neteigia, jog yra įsiskolinimas pagal šią sąskaitą ir savo suvestinę jos neįtraukia, todėl nėra jokio pagrindo ją laikyti kaip esminiu atsakovės atliktų suvestinių trūkumu. Taigi, kaip minėta, ieškovės pateikti duomenys iš esmės yra prieštaringi, neatitinka byloje pateiktų objektyvių duomenų, todėl negali būti vertinami kaip visiškai patikimi ir teisingi.

Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktos Skolų apyvartos nepagrindžiant jų turinio objektyviais duomenimis nėra pakankamos ieškinio reikalavimams pagrįsti. Ieškovės pateikiami atskirų laikotarpių duomenys (2018, 2019 m. atlikti pavedimų kopijos) neleidžia nustatyti jos pateiktų skolų apyvartų duomenų tikslumo ir pagrįstumo, o tuo tarpu atsakovės pateikti duomenys yra tikslesni ir išsamesni, jie grindžiami objektyviais duomenimis (banko sąskaitos išrašais, pavedimais, išrašytomis sąskaitomis) ir jie tarpusavyje sutampa. Atsakovės ir trečiųjų asmenų pateikti rašytiniai bei žodiniai paaiškinimai detalesni ir iš esmės atitinka byloje pateiktų rašytinių įrodymų turinį. Ieškovė nepateikė kitokių duomenų, kurie leistų objektyviai paneigti atsakovės pateiktus duomenis apie vykdytus atsiskaitymus.

Tretieji asmenys A. M., UAB ,,Antano ūkis“ nenurodė, kad atsakovė neatsiskaitė su jais pagal jos priimtą ieškovės prievolės vykdymą už 2017 m. ieškovei teiktas paslaugas, todėl už trečiųjų asmenų teiktas paslaugas atsakovei išmokėtos sumos negali būti priskiriamos atsakovei.

Objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovės išrašytos sąskaitos yra nepagrįstos, ieškovė nepateikė. Pateikto elektroninio susirašinėjimo duomenimis, už paslaugas išmokėtinos sumos, sąskaitos būdavo suderinamos prieš jas priimant ieškovei (2018-09-03, 2019-11-15 – 2019-11-16, 2019-11-20 elektroninių laiškų duomenys, kiti 2018-2019 m. susirašinėjimo duomenys). Trečiųjų asmenų pateikti duomenys (paraiškos, kelionės žurnalai, važtaraščiai, 2019 m lapkričio mėnesio UAB „Hibridas“ sąskaitos pirkėjams, vežėjų sąskaitos) apie vykdytą galvijų supirkimą, eksportą 2019 m. pabaigoje patvirtina, kad 2019 m. pabaigoje paslaugos buvo teikiamos ir bendradarbiavimas tarp šalių vyko. Tokią išvadą taip pat leidžia daryti aplinkybė, jog ieškovė už eksporto konsultavimą 2019-12-01 apmokėjo 2019-12-01 atsakovės sąskaitą VK Nr. 0024, kuri yra vėlesnė nei sąskaitos VK Nr. 0023 ir VK Nr. 0021. Todėl nėra pagrindo manyti, jog 2019-10-15 sąskaita VK0021 (1600 EUR) ir 2019-11-16 sąskaita Nr. VK0023 (2800 EUR) yra išrašytos nepagrįstai ir už jas nebuvo suteiktos paslaugos, juolab, atsižvelgiant į aplinkybę, jog pagal susiklosčiusią šalių bei trečiųjų asmenų bendradarbiavimo praktiką už paslaugas mokėtinos sumos ir sąskaitos prieš jų išrašymą buvo derinamos.

Argumentai, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl pelno dalinimosi nagrinėjamu atveju nėra ginčo išsprendimą lemiantis veiksnys, nes bylos duomenimis galima konstatuoti, jog pagal tarp šalių nusistovėjusius santykius ir bendradarbiavimo formą atsakovei bei tretiesiems asmenims už suteiktas paslaugas įprastai buvo išmokama suma pagal suderintus skaičiavimus ir išrašytą sąskaitą.

Pateikti skolų suderinimo aktai nagrinėjamu atveju nėra pakankami patvirtinti galimus įsiskolinimus, nes jie nėra pasirašyti bei suderinti skolininko ir kreditoriaus, taigi nepatvirtina, jog juose nurodyti duomenys yra teisingi.

Taigi, bylos duomenų visuma leidžia konstatuoti, jog atsakovė paneigė ieškovės teiginius ir pateiktus skaičiavimus, todėl ieškinys negali būti laikomas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178 str.).

Pagal atsakovės pateiktus banko sąskaitos išrašus atsakovė iš ieškovės per 2017 - 2019 m. laikotarpį pagal jos išrašytas sąskaitas yra gavusi 25 907 EUR, atsakovės išrašytų sąskaitų suma 25 907 EUR. Taigi, per visą ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimo laikotarpį išrašytos atsakovės sąskaitos iš esmės yra apmokėtos. Byloje pateiktais duomenimis išrašytų sąskaitų nėra pagrindo laikyti nepagrįstomis, todėl negalima daryti išvados, jog atsakovė lėšas yra gavusi nepagrįstai. Taigi esant tokioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo ieškinį bei priešieškinį laikyti pagrįstais.

Ieškinį ir priešieškinį atmetus nei vienos iš šalių nėra pagrindo laikyti bylą laimėjusia ar pralaimėjusia šalimi, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes jų suma tenkanti atsakovei yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės UAB ,,Hibridas“ ieškinį atsakovei V. K. ir atsakovės V. K. priešieškinį ieškovei UAB ,,Hibridas“ dėl skolų priteisimo ir įskaitymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.