- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- 1S-1990-582/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- P. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2015-09-22 priimtą nutarimą taikyti P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2005-04-12 nuosprendį kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 11 p., 180 str. 2 d., 178 str. 4 d., 302 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirta galutinė subendrinta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2005-08-01 Vilniaus apygardos teismo nutartimi subendrintos šiuo nuosprendžiu ir 2004-12-07 paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2004-07-15, pabaiga – 2017-07-15.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2015-09-22 nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. K. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-08 nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis neneigia savo padarytų sunkių nusikaltimų, tačiau per 11 bausmės atlikimo metų jis pasikeitė, pasikeitė jo nuostatos, pasaulėžiūra, jis suprato savo klaidas, mano, kad jo elgesys atliekant bausmę tai patvirtina. Prašo sprendimą priimti vertinant ne tik praeitį, tačiau vertinti jo elgesį atliekant bausmę, kas įrodo jo norą keistis ir tobulėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. K. skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. K. atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo P. K..
Pažymėtina, kad Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 13 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. O teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skunde nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 22 kartus paskatintas, nuobaudų neturi, leidžia teismui spręsti tik apie tai, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad ir paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimą, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Ir teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas, su kuo nesutinka nuteistasis.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino, kad nuteistasis P. K. bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą, t.y. už plėšimą ir kvalifikuotą kito asmens nužudymą. Nusikaltimų pobūdis, kriminogeniniai veiksniai, veiksmai didinantys smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje (apsunkinta darbo paieška, mažai tikėtina moralinė, materialinė bei emocinė artimųjų parama), jo pakartotinio nusikalstamumo rizika (75 balai - vidutinė), išliekanti vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika, neleidžia teismui daryti išvados, jog P. K. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie yra neišvengiamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės rezultatas.
Pažymėtina, kad teismas nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamos veikos padarymą skiria tokią bausmę, kuri, teismo nuomone, yra būtina bausmės tikslams užtikrinti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimas, tai yra lygtinio paleidimo taikymas, galimas tik neabejotinai įsitikinus, kad bausmės tikslai, net ir neatlikus visos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, jau yra pasiekti ir paleidus nuteistąjį lygtinai nebus pažeistas teisingumo principas. Taip pat pažymėtina, kad teisingumo principas praktiškai įgyvendinamas ne teismo nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, o tuomet, kai nuteistas asmuo atlieka tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo P. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo P. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.