- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 2-2466/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Willenbrock Baltic“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Willenbrock Baltic“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1962-125/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Willenbrock Baltic“ dėl 2008 m. birželio 3 d. įsiskolinimo ir kompensacijos įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Koralita“ ieškiniu prašė 2008 m. birželio 3 d. skolos įskaitymą, kuriuo UAB „Koralita“ sumokėta atsakovui 23 983 Lt suma įskaityta kaip 11 355,65 Lt įsiskolinimo padengimas už suteiktas paslaugas, o likusi suma kaip kompensacija, pripažinti negaliojančiu ir taikyti 23 983 Lt sumos restituciją. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo turtui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovui UAB „Willenbrock Baltic“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 23 983 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Šią nutartį teismas grindė tuo, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ir tuo, kad atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį, kas lemtų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą ar neįmanomumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Taip pat prašo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra aplinkybių, sudarančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Apelianto nuomone, tokia išvada darytina, nes atsakovo įmonės turtinė padėtis yra gera, o aplinkybė, kad atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį, yra ieškovo neįrodyta ir pirmosios instancijos teismo nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Šias aplinkybes būtų buvę galima nustatyti, tačiau atsakovo neinformavus apie teismo posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai nebuvo padaryta. Be to, apeliantas nurodo, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, nes yra pateiktas praleidus CK 6.66 str. 3 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atkreipia dėmesį, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir šalių lygiateisiškumo principus, nes, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš areštuoto turto nebuvo leista atsiskaityti su darbuotojais, valstybės ir savivaldybės biudžetais ir kt.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą grindžia teiginiais, susijusiais su ieškiniu, o ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Atsakovo teiginys, kad ieškinys yra nepagrįstas, yra tik subjektyvi atsakovo nuomonė. Be to, minėti apelianto teiginiai prieštarauja jo atskirajame skunde išdėstytai pozicijai, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio pagrįstumo. Pažymi, jog byloje esantys įrodymai dėl atsakovo įmonės turtinės padėties neatspindi realios UAB „Willenbrock Baltic“ finansinės situacijos. Priešingai, leidžia daryti išvadą, jog įmonės finansinė situacija nėra stabili.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje teismas ieškovo BUAB „Koralita“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui UAB „Willenbrock Baltic“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 23 983 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą teismas grindė tuo, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kas reiškia, jog galimai atsakovui ieškinio suma yra didelė ir jog dėl to nagrinėjamoje byloje egzistuoja būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Teisingam šio klausimo išsprendimui turi įtakos, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu ir pan.
Ieškovas BUAB „Koralita“ pateikė ieškinį atsakovui UAB „Willenbrock Baltic“, kurio suma 23 983 Lt. Ši suma atskirais atvejais vertintina kaip gana didelė ir objektyviai galinti padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Dėl šios priežasties yra reikalinga įvertinti atsakovo turtinę padėtį ir įsitikinti, ar atsakovui ieškovo prašoma užtikrinti suma yra iš tiesų didelė. Iš byloje esančio 2011 m. balandžio 4 d. UAB „Willenbrock Baltic“ balanso (b. l. 54-55) matyti, kad įmonė turi 16 716 889 Lt vertės turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 14 565 193 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 10 73 163 Lt. Iš byloje esančios 2011 m. balandžio 4 d. UAB „Willenbrock Baltic“ pelno (nuostolių) ataskaitos (b. l. 56) matyti, kad įmonė turėjo 966 090 Lt pelno. Šie finansiniai duomenys rodo, kad galimai atsakovo įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau iš esmės veikia pelningai, turi pakankamai turto ieškovo reikalavimams patenkinti, jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, darytina išvada, kad nėra realios grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atitinkamai tai lemia išvadą, kad byloje nėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovo BUAB „Koralita“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Apeliantas nurodo kaip nepagrįstą pirmosios instancijos teismo argumentą, kad atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį, kas lemtų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą ar neįmanomumą. Sutiktina su šiuo apelianto argumentu, nes iš tiesų byloje nėra duomenų ir ieškovas neįrodė, jog atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Tai tik patvirtina išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje atsakovas UAB „Willenbrock Baltic“ pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija apelianto atskirąjį skundą tenkino. Ši aplinkybė lemia, kad faktiškai bylos baigtis yra naudinga atsakovui, kuris patyrė bylinėjimosi išlaidų (b. l. 60-61). Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 punktu, atsakovui priteistina 400 Lt suma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Willenbrock Baltic“ atžvilgiu atmesti.
Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Willenbrock Baltic“ (duomenys neskelbtini) iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“ (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutarties nuorašą siųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto registrui.