Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1189-743/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-30
Bylos Nr.
1-1189-743/2018
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00243-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1189-743/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00243-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.5.4.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 30 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pi­lie­t­is, lietuvis, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Laz­dijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos bau­­džiamojo kodekso (to­liau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpa­rei­go­­jant per 4 mėnesius ne­at­lygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įs­tai­­­gose ar nevalstybinėse or­ganizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmo­­nėmis; 2) Alytaus apy­linkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straip­s­nio 1 dalį – 14 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kal­tinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis S. F., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nu­­­­sikalstamos veikos pada­ry­mui, 2018 m. balandžio 19 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, laikydamas rankoje peilį ir juo užsimodamas, žodžiu išsa­ky­da­mas grasinimus A. S. su ja susidoroti, tokiu būdu grasino A. S. nužu­dy­ti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, dėl ko nukentėjusiajai A. S. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

K. S. F., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kal­­­tę pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. ba­landžio 19 d. nuo ryto namuose vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau nuė­jo gamintis valgyti. Apie 10 val. išgirdo grįžtančius ir kalban­čius brolį R. F. ir A. S.. Pagalvojo, kad jie eis vartoti alkoholinius gė­ri­mus, jam tai nepatiko. Tuo metu rankoje laikė peilį ir išgir­dęs atei­nančią kori­do­riumi A. S., būdamas piktas, kad jie vėl namuose vartos alkoholį, užsi­mojo peiliu ir ėjo link jo ateinančios A. S., kuri pamačiusi jį išsigando. Suduoti peiliu A. S. nenorėjo, norėjo tik pa­gąs­­­dinti ir išvaryti iš namų. Ką sakė A. S., dėl gir­tu­mo neprisimena, tačiau neneigia, jog lai­­kydamas rankoje peilį galėjo pasakyti: „tu daugiau negy­ven­­si“, tačiau nužudyti ar sunkiai su­t­rik­­dyti jos sveikatą tikrai nenorėjo ir to nesiekė, norėjo ją tik pa­gąsdinti. Supranta, jog dėl tokių jo veik­­smų jai buvo realus pavojus išsigąsti dėl savo gyvybės. Ant peilio, kuriuo buvo užsimojęs į A. S., rankenos yra užrašas „Boston“. Dėl tokio savo po­elgio nuoširdžiai gailisi. Įvykio metu buvo neblaivus, blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs, išgertas al­ko­ho­lis turėjo įtakos jo veiks­mams. A. S. atsiprašė, su ja susitaikė (b. l. 102–104, 105–107).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- policijos pareigūnų T. B. ir Š. R. tarnybiniu pranešimu ir paro­dy­mais (b. l. 12, 74–76, 79–81), kuriuose nurodyta, kad 2018 m. balandžio 19 d. po 10 val. pagal pra­ne­šimą nuvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), kieme pasitikusi pra­ne­šė­ja A. S. nurodė, kad po darbo su draugu R. F. grįžo į jo namus, no­rė­dami atsigerti alaus. Teigė, kad tik įėjus į gyvenamojo namo vidų eidama koridoriumi su­ti­ko S. F., kuris staiga rankoje turėtu peiliu užsimojo į ją ir mė­­gi­no smogti, sakydamas: „tu daugiau negyvensi“. Tačiau ji koja išspyrė iš jo rankų pei­lį, išbė­go į lau­ką ir paskambino bendruoju pa­galbos telefonu 112. A. S. buvo išsigan­du­si, sutri­ku­si. Kie­me buvo ir S. F. bei R. F.. Ma­tėsi, kad jie abu ir A. S. yra ne­blai­vūs, jautėsi nuo jų sklindantis stip­rus alkoholio kva­pas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba ne­riš­li, to­dėl visiems buvo patikrintas blai­­vu­mas. S. F. nustatytas 2,31 pro­mi­lės ne­blai­­vumas; A. S. – 1,84 promilių ne­­blai­vu­mas. S. F. neneigė, kad buvo už­si­mo­­jęs su peiliu prieš A. S., sakė, kad jos žudyti nenorėjo, norėjo tik pagąsdinti. Jis parodė gyvenamojo namo viduje, ant palan­gės bu­vu­sį peilį su raudona rankena, ant ku­rios buvo užrašas „Boston“, kuriuo buvo užsimojęs į A. S.;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 13–18), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini);

- daiktų apžiūros protokolu (b. l. 19–21), kuriuo apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu pa­im­­tas peilis, kurio ilgis – 19,50 cm; ašmenų ilgis – 9 cm, plotis – 2 cm; rankenos ilgis – 10,50 cm; ran­­kena raudonos spalvos, ant vienos pusės yra užrašas „Boston“;

- nukentėjusiosios A. S. parodymais (b. l. 24–25, 39–41, 44–46), kad 2018 m. balandžio 19 d. ryte su Romu F. V. mieste dirbo viešuosius darbus. Apie 9 val. 30 min. miestelio parke išgėrė alkoholio ir nusprendė eiti pas Romą į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena su dviem broliais, dar išgerti. Vos tik užėjus į vi­dų ir einant link virtuvės, staiga prieš ją išniro S. F., akivaizdžiai matėsi, kad jis ne­­b­lai­vus, nes svir­duliavo į šonus. Jis dešinėje rankoje turėjo peilį, buvo juo virš galvos už­simojęs ir ėjo link jos sa­kydamas, jog dabar tai jai bus, ji daugiau negyvens. Ji labai išsigando, ta­čiau spėjo su­re­aguoti, kai S. F. mėgino jai tuo peiliu smogti, atšoko atgal, spyrė jam į ranką, ku­rio­je laikė peilį, kuris iškrito ir nukrito ant grindų, o ji paspyrė peilį į šalį. Bi­­jodama dėl savo gyvybės ir sveikatos iškart išbėgo iš namo, paskambino bendruoju pagalbos tele­fo­­nu 112 ir pranešė apie įvy­kį. Buvo la­bai išsigandusi ir sutrikusi, visas kūnas drebėjo. Įvykio metu tikrai buvo iškilęs realus pa­vojus jos gy­vybei bei sveikatai, jei nebūtų atsitraukusi ir išspyrusi S. F. iš ran­kos peilio, nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę. Anksčiau su S. F. jokių konfliktų nėra turėjusi. Kitą dieną S. F. jos atsiprašė, sakė, kad nežino, kas jam tuo metu užėjo; ji jam atleido, su juo susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš;

- parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l. 55–61), iš kurio matyti, kad nukentėjusioji A. S. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pa­­rodė vietą, kur pastebėjo S. F., kuris su rankoje laikomu peiliu buvo į ją užsimojęs ir jai grasindamas ketino smogti;

- Bendrojo pagalbos centro įrašo apžiūros protokolu (b. l. 85–88), iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 19 d. 10.09 val. A. S. pranešė, kad S. F. su peiliu gra­si­na, jog visus pjaus;

- liudytojo R. F. parodymais (b. l. 64–66, 69–71), iš kurių matyti, kad 2018 m. balandžio 19 d. ryte kartu su A. S. (duomenys neskelbtini) mieste atlikinėjo viešuo­sius dar­bus. Baigę darbą, apie 10 val. nusprendė eiti pas jį į namus iš­ger­ti alaus. Kai atėjo, lauko durys buvo neužrakintos, todėl suprato, kad namuose turi būti brolis S. F.. Į vidų pirma įėjo A. S., kuri yra ne kartą buvusi pas juos na­muo­se. Ei­nant koridoriumi, pamatė stovintį brolį S. F., kuris rankoje laikė peilį su geležte, nukreipta į priekį, buvo užsimojęs virš galvos ir nie­ko ne­­sa­kęs mėgino smogti A. S., tačiau ji spėjo atsitraukti, išspyrė ar išmušė S. iš ran­­kos peilį ir išbėgo į lauką. Viskas įvyko staiga, jis net nespėjo suprasti, kas įvyko. Mė­gino klaus­ti bro­lio, kodėl taip pasielgė, tačiau jis atsisėdęs nuleido galvą ir nieko nesakė. Aki­vaiz­džiai matėsi, kad S. F. neblaivus, jis pats taip pat buvo truputį išgėręs. Smogdamas pei­­liu S. F. A. S. nesužalojo, nes ji pasitraukė. Išėjęs į lauką matė, kad A. S.sutri­ku­si, išsigandusi, drebėjo rankos, ji pasakė, kad iškvietė policiją. Mano, kad A. S., maty­da­ma prieš ją sto­vintį S. F. su peiliu rankoje ir užsimojusį juo, galėjo re­a­liai bijoti, buvo iš­ki­l­ęs realus pa­vojus jos gyvybei ir sveikatai. Kadangi S. F. pasto­viai var­toja al­ko­ho­li­nius gėrimus ir tuo metu buvo neblaivus, mano, kad jam galėjo kažkas pasi­vai­den­ti. Kiek jam ži­no­ma, S. F. ir A. S. santykiai buvo draugiški, iki to įvykio jokių kon­f­lik­tų tarp jų nebuvo.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad S. F. kaltė pa­da­rius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamasis grasino nužudyti nuken­tė­­jusiąją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas ma­ny­ti, kad gra­sinimas gali būti įvykdytas, todėl jo pada­­ryta nusikalstama veika teisingai kvali­fikuota pa­gal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­ma­jam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džia­­­muoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu ir su poveikio priemonėmis (b. l. 175–177, 179).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laip­­snį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 114–116), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 126–131), be­darbis, nedarbo draudimo išmokos negauna (b. l. 133), gyvenamosios vietos seniūnijos cha­rak­­te­ris­tikoje nurodyta, kad dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, išgėręs būna ūmaus būdo (b. l. 173). Įra­šytas psichikos ligų registre, diagnozė: vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio su­­tri­ki­mas, reika­­laujantis dėmesio ar gydymo (F71.1) (b. l. 136). Teismo psichiatrijos, teismo psi­cho­­lo­gi­jos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2018 nurodyta, kad S. F. visuomenei pa­­­vo­jin­gos veikos padarymo metu bei šiuo metu konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas – len­g­vas pro­ti­nis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1) bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklau­so­my­bės sin­­d­ro­mas (F10.2); jis pavo­jin­­gos visuomenei veikos pada­ry­mo metu ga­lė­­­jo su­p­rasti veiksmų esmę ir tei­singai juos valdyti; da­bar­­tiniu metu gali suprasti veiks­mų esmę ir juos val­dyti; priverčiamųjų me­di­ci­nos priemonių taiky­­mas nereikalingas (b. l. 162–164).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą vei­ką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplin­ky­bė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikals­ta­mos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, S. F. as­­menybę, jo turtinę padėtį, jam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kal­ti­namąjį charak­terizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad įvykio metu ir kalti­­­­­na­ma­sis, ir nukentėjusioji buvo neblaivūs. Teismas sprendžia, kad kalti­na­majam laisvės apribo­ji­mo bausmės dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, numatytą įsta­ty­me (BK 48 straipsnio 2 dalis), nes pripa­­žintina, kad ši bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – su­lai­kyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei užtikrinti teisingumo principo įgyven­di­ni­mą (BK 41, 61 straipsniai). Kal­ti­­­na­ma­jam skirtinas prokurorės siūlomas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytas įpareigo­ji­­mas.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis pri­si­pažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama baus­mė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikin­ti­na baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos bau­džiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straip­s­nio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Res­pub­likos baudžia­mojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devy­niems) mėne­siams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, S. F. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paski­riant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuo­se nuo 23 val. iki 5 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsaky­mui įsiteisėjus.

I. S. F., kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams pra­šy­­­mą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­ky­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsi­teisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proce­so kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Asta Vailionienė