Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Institucija) viršininko A. G. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimo, kuriuo L. T. nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 28 eurų bauda, pagal LR ATPK 130 str. 1 d., pritaikius LR ATPK 30¹ str. nuostatas, 500 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskiriant galutinę nuobaudą – 500 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. L. T. įpareigotas atlyginti VĮ Vilniaus regiono keliai padarytą 179,58 eurų turtinį nuostolį, nustatė :

Aprašomoji dalis

L. T. nubaustas už tai, kad jis 2015-09-28 apie 07.30 val. Varėnos pl., Eišiškių m., Šalčininkų r., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127, 222 punktuose nustatytus reikalavimus, vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio, įvažiavo į nukreipimo salelę, atsitrenkė į stovintį kelio ženklą Nr. 407 (apvažiuoti iš dešinės) bei numušė du signalinius stulpelius, kurie dėl įvykio apgadinti, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET.

Skundas netenkinamas.

LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1158 iki 1448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Apylinkės teismas, pritaikęs LR ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė L. T. 500 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. LR ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į LR ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. LR ATPK 30¹ str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad L. T. padaryti pažeidimai sunkių pasekmių nesukėlė, jo metu buvo apgadinti tik kelio ženklas, signaliniai stulpeliai bei paties pažeidėjo automobilis. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta L. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad galimai įvykiui nutikti įtakos taip pat turėjo kito vairuotojo nesaugiai vairuojamas automobilis, kadangi L. T. tiek savo paaiškinime, tiek policijos pareigūnams nurodė, jog jam iš priekio važiuojantis automobilis išvažiavo į priešpriešinio kelio pusę ir važiavo tiesiai į jo pusę, todėl norėdamas išvengti susidūrimo, užvažiavo ant nukreipimo salelės (b.l. 4, 6). Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, tai šalina dalį pažeidėjo atsakomybės ir turi reikšmės skirtinos nuobaudos dydžiui. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas L. T. amžiaus nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o ir apeliacinio skundo dėl šios aplinkybės nėra, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, į tai būtina atsižvelgti individualizuojant nuobaudą.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nubaustojo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pagrįstai L. T. atžvilgiu taikė LR ATPK 30¹ str. ir paskyrė mažesnę nei numatyta pažeidimo sankcijoje baudą ir švelnesnę papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones terminą sutrumpino. Įvertinus aptariamo teisės pažeidimo pobūdį, nepritartina teismų praktikai, kai asmeniui visiškai neatimama teisė vairuoti transporto priemones už šį teisės pažeidimą, nes tai paprastai neatitinka LR ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos taikymo tikslų, t. y. kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, Institucijos prašoma paskirti administracinė nuobauda nagrinėjamu atveju būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, kadangi šiuo atveju LR ATPK 20 str. nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad L. T. už jo padarytą pažeidimą paskirta nuobauda yra aiškiai per švelni. Keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Šis L. T. prašymas atnaujinti terminą atsiliepimui paduoti netenkinamas.

LR ATPK 302⁸ str. numato, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per 14 dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo dienos raštu pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo.

Atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti įpareigoja asmenis, turinčius tokią teisę, šia savo procesine teise naudotis laiku, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje atsiliepimą nėra ginama. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju terminas atsiliepimui paduoti buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties L. T. subjektyvių veiksmų, o būtent, nepakankamo rūpestingumo kuo operatyviau apginti savo teises ir interesus, todėl jo prašymas atnaujinti atsiliepimo padavimo terminą netenkinamas. Kadangi atsiliepimas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, atsisakytina jį priimti.

netenkinti Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko apeliacinio skundo.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Netenkinti L. T. prašymo atnaujinti terminą atsiliepimui dėl apeliacinio skundo paduoti.

Nutartis neskundžiama.