Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-16 · Administracinė byla Nr. P-438-52-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-16
Bylos Nr.
P-438-52-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Anatolijus Baranovas
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P-438-52/2010Procesinio sprendimo kategorija 80.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R.Š. prašymą atnaujinti procesą R.Š. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1701/2009.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2007 m. liepos 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R.Š. dėl to, kad jis 2006 m. spalio 2 d., 21 val. 40 min., kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda 302 km, Klaipėdos rajone, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir, nepasirinkęs saugaus greičio, atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, taip ją apgadindamas. Vairuotas automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Iš eismo įvykio vietos R.Š. pasišalino. Taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 61.3, 68, 172, 269.1 punktų reikalavimai. R.Š. padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, 123 straipsnio 6 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos rajono policijos komisariato 2007 m. liepos 23 d. nutarimu R.Š. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį skirta 2000 litų bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 4000 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 4000 litų bauda.

Šalies argumentai

R.Š. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos rajono policijos komisariato 2007 m. liepos 23 d. nutarimą bei administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad 2006 m. spalio 2 d. vakarą smarkiai lijo, kelio danga buvo slidi. Lenkiant krovininį automobilį su priekaba, važiuojantį ta pačia kryptimi, įvyko susidūrimas, kadangi jo arba krovininį automobilį sumėtė. Eismo įvykio metu jam buvo sutrenkta galva, todėl eismo įvykio aplinkybių ir aplinkybių, buvusių po eismo įvykio, neprisimena. Teigė, jog transporto priemonę vairavo blaivus, iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Kitą dieną po eismo įvykio, esant pastoviam galvos svaigimui, pykinimui, vėmimui, stipriam galvos skausmui kreipėsi į gydytojus, kur buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Pažymėjo, kad 2007 m. liepos 23 d. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, iš jo nebuvo paimtas joks paaiškinimas. Teigė, kad surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant ginčijamą nutarimą, buvo pažeistos ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 4 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies – R.Š. administracinę bylą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nutraukė, kitoje dalyje skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė vairavęs neblaivus ir nurodė, jog alkoholio kvapas galėjo atsirasti dėl transporto priemonių susidūrimo metu išsiliejusio langų ploviklio ar alaus. Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnas J.D., duodamas parodymus teigė, jog sustabdęs R.Š. vairuojamą automobilį pastebėjo, kad vairuotojas yra neblaivus, tą patį pareigūnas nurodė ir apklaustas 2007 m. sausio 22 d. teismo posėdyje. Tos pačios dienos posėdyje apklaustas policijos pareigūnas D.G. nurodė, jog medicinos įstaigoje nustačius R.Š. neblaivumą, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog aplinkybė, kad R.Š. vairavo transporto priemonę neblaivus, užfiksuota minėtų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose policijos pareigūnai nurodė, jog asmeniui atsisakius tikrintis alkoholio matuokliu, jis buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, kur jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo automobilį vairavo neblaivus, nurodė ir nukentėjusysis S.A. rašytiniame paaiškinime. Teismas pažymėjo, kad pagal Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, 2006 m. spalio 2 d. 22 val. 15 min. R.Š. nustatyta intoksikacija alkoholiu sunkaus laipsnio. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, jog R.Š. 2006 m. spalio 2 d. automobilį vairavo neblaivus.

Teismas pripažino R.Š. kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo, pažymėdamas, jog tai, kad asmuo atsitrenkė į priekyje važiavusią transporto priemonę, įrodo nukentėjusiojo S.A. parodymai, paties R.Š. prisipažinimas, jog automobilio dėl šlapios kelio dangos negalėjo sustabdyti ir todėl atsitrenkė į priekyje važiavusią transporto priemonę, eismo įvykio vietos schema.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, jog iš asmens sveikatos istorijos išrašų, VĮ Jūrininkų pirminės sveikatos centro pažymėjimo ir nedarbingumo pažymėjimo matyti, jog R.Š. 2006 m. spalio 3 d. diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas. 2008 m. gegužės 21 d. ekspertizės akte padaryta išvada, jog užfiksuoto pobūdžio asmens sąmoningumo sutrikimas buvo galimas ir dėl neblaivumo, ir dėl galvos smegenų funkcinio sutrikimo. Atsakomybė už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą kyla tik kai pažeidimas padaromas tyčia, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad R.Š. sąmonė po eismo įvykio buvo sutrikusi, padarė išvadą, jog asmens veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties ir bylą šioje dalyje nutraukė. Taip pat teismas, atsižvelgęs į ATPK 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, pagal kurią straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendė, kad ginčijamas 2007 m. liepos 23 d. nutarimas priimtas nepažeidžiant ATPK įtvirtintų administracinių nuobaudų skyrimo terminų.

II.

Apeliaciniu skundu R.Š. prašė panaikinti Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2007 m. liepos 23 d. nutarimą bei iš dalies panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde R.Š. neigė vairavęs automobilį neblaivus ir nurodo, kad nerišlią kalbą po įvykio galėjo įtakoti eismo įvykio pasekmės. Pažymėjo, kad joks alkoholio nustatymo testas nebuvo atliktas, kraujo mėginys paimtas nebuvo. R.Š. manymu, jis turėjo būti apklaustas gydytojas, kuris nustatinėjo neblaivumą. Teigė, jog patikrinimo medicinos įstaigoje neprisimena, nepamena ir kas jį atvežė patikrinimui. Pažymėjo, jog nėra aišku, kuo remiantis Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte padaryta išvada apie asmens neblaivumą ir intoksikaciją alkoholiu sunkaus laipsnio. Nurodė, jog alkoholio kvapas galėjo atsirasti dėl ant rūbų išsiliejusio langų ploviklio. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai netyrė įvykio vietos ir neapžiūrėjo automobilio salono, todėl įrodymų apie išsiliejusį langų ploviklį byloje nėra. R.Š. nuomone, nesant byloje įrodymų, neabejotinai patvirtinančių neblaivumą, visos abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai. Apelianto manymu, visos bylos aplinkybės nebuvo nustatinėjamos – policijos pareigūnai nenustatė eismo įvykio mechanizmo, nerinko duomenų apie transporto priemonių susidūrimo vietą, neištyrė aplinkybių, sąlygojusių eismo įvykį, bei klaidingai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog asmens paaiškinimas yra „ant atskiro lapo“, nes tokio paaiškinimo nėra ir nebuvo prašoma ką nors paaiškinti. Apeliantas pabrėžė, jog dėl to, kad po eismo įvykio praėjo daug laiko, o policijos pareigūnai įvykio vietos netyrė bei nenustatė eismo įvykio kilimo priežasčių, administracinė byla turėtų būti nutraukta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos rajono policijos komisariatas nesutiko su pareikštais argumentais ir nurodė, kad R.Š. kaltė įrodyta pilnai, o skundžiamas 2007 m. liepos 23 d. nutarimas teisingas ir atitinka padarytą pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N444-1701/2009 R.Š. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog R.Š. buvo pareikšti kaltinimai dėl KET pažeidimo, nulėmusio kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus asmens (ATPK 127 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neneigia, jog vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, tačiau tvirtina, kad automobilį vairavo blaivus. Todėl nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar byloje surinkta pakankamai apelianto neblaivumą patvirtinančių įrodymų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ATPK 256 straipsnio 1 – 2 dalyse nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Teismas pažymėjo, kad byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose policijos pareigūnai nurodė, jog vairuotojas R.Š. buvo akivaizdžiai neblaivus. Šią aplinkybę policijos pareigūnas J.D. patvirtino ir 2007 m. sausio 22 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame teigė, jog vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, asmuo net negalėjo pūsti į alkoholio matuoklį. Tą patį J.D. teigė taip pat ir 2008 m. birželio 30 – liepos 4 d. teismo posėdyje, kuriame nurodė, jog R.Š. buvo neblaivus, judesiai buvo nekoordinuoti, nuo asmens sklido labai stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, su asmeniu susišnekėti buvo neįmanoma. Tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus, nurodė ir nukentėjusysis S.A. po eismo įvykio rašytame paaiškinime. Pažymėtina, jog policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad apeliantas atsisakė tikrintis neblaivumą alkoholio matuokliu. Šiuos faktus policijos pareigūnas J.D. patvirtinto ir apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Taigi apeliantas siekė išvengti jo neblaivumo nustatymo, o tai sudaro pagrindą manyti, kad jis tikrai buvo neblaivus ir tokiais savo veiksmais siekė išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Be to, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte konstatuota, jog R.Š. 2006 m. spalio 2 d. 22 val. 15 min. nustatyta intoksikacija alkoholiu sunkaus laipsnio, t. y. patvirtinta, jog asmuo buvo neblaivus. Apžiūrą atlikusi gydytoja nurodė požymius, pagal kuriuos sprendė, kad asmuo buvo neblaivus, t. y. tuos požymius, pagal kuriuos ji, kaip kvalifikuota medicinos specialistė, padarė išvadą, kad apelianto neblaivumas buvo sunkaus laipsnio. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte padarytoms išvadoms neprieštarauja ir byloje esantis ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąmonės sutrikimą galima laikyti ir kaip alkoholio vartojimo pasekme. Apelianto argumentą, kad panašų į alkoholio kvapą galėjo skleisti ant drabužių išsiliejęs langų ploviklis, paneigia liudytojo J.D. nurodyta aplinkybė, jog R.Š. drabužiai po eismo įvykio buvo sausi ir tvarkingi. Tuo tarpu dėl asmeniui 2006 m. spalio 3 d. nustatyto galvos smegenų sukrėtimo pastebėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog R.Š. po eismo įvykio susižalojęs nebuvo, pagalbos neprašė, o Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte pažymėta, jog asmens oda buvo švari, be sužalojimų ir jokių nusiskundimų dėl sveikatos R.Š. apžiūrinčiai gydytojai nenurodė.

Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad pakanka įrodymų spręsti, kad apeliantas vairavo neblaivus. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl alkoholio nustatymo testo neatlikimo ar kraujo mėginio nepaėmimo, šios išvados nepaneigia, nes dėl apelianto neblaivumo teismas šiuo atveju sprendžia įvertinęs byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, o ne vien tik pagal Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą. Be to, nors apeliantas ir atsisakė atlikti minėtus tyrimus, kitų požymių, gautų apžiūros metu, visuma leido gydytojai daryti neabejotiną išvadą dėl R.Š. sunkaus neblaivumo laipsnio. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties ar institucijos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

III.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.Š. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. N444-1701/2009. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia šiais argumentais:

1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartyje nurodoma, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, jog automobilyje Opel Omega išsiliejo langų ploviklis ar sudužo alaus buteliai. Tačiau šios aplinkybės negalima patvirtinti, kadangi pareigūnai nurodė, jog automobilio salono niekas neapžiūrėjo bei dėl šio fakto nesurinko įrodymų .

2. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartyje taip pat neteisingai teigiama, kad R.Š. drabužiai buvo sausi ir tvarkingi. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, jog iš tiesų tą vakarą lijo liūtinis lietus, o pareigūnai pažymėjo, kad apie oro sąlygas nieko neprisimena.

3. Teismai neteisingai įvertino 2008 m. gegužės 21 d. ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, jog nėra jokių objektyvių požymių, kad R.Š. kraujyje buvo alkoholio, ir neteisingai įvertinta aplinkybė dėl ko buvo sutrikęs R.Š. sąmoningumas.

4. Teismai neįvertino ir to, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl protokolų klastojimo ir kartu neįvertino tos aplinkybės, jog nutarimas buvo priimtas 2006 m. lapkričio 30 d., o tarnybinis pranešimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių surašytas tik 2006 m. gruodžio 12 d.

5. Pareigūnų parodymai, duoti atliekant ikiteisminį tyrimą, ir parodymai, duoti administracinėje byloje, skiriasi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinėn atsakomybėn patrauktas R.Š. nenurodo kuriuo konkrečiai proceso atnaujinimo pagrindu(-ais) jis remiasi, tačiau iš prašymo argumentų matyti, kad jie grindžiami tuo, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N444-1701/2009 teismas pilnai ir visapusiškai neįvertino įvairių faktinių aplinkybių (dėl automobilio Opel Omega salono apžiūros, pareigūnų parodymų skirtumų, 2008 m. gegužės 21 d. ekspertizės akto turinio ir kt.)

Įvertinus šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.Š. argumentus konstatuotina, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad dėl fakto klausimų, tai yra dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl šių priežasčių R.Š. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. N444-1701/2009 laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo R.Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą R.Š. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1701/2009.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusAnatolijus BaranovasRomanas Klišauskas