Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. nutarties E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2005 m. lapkričio 23 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos pareigūnas E. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 1 dalį. Protokole nurodoma, kad 2005 m. gegužės 19 d. nuo 01.00 val. iki 02.45 val. Panovių kaimo ribose, Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje, Šakių rajone, VSAT Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos saugomame pasienio ruože, E. B. , veikdamas grupėje kartu Ž. G. , V. K. , R. B. , N. F. , neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, organizavo ir perplukdė gumine valtimi per Šešupės upę, kurios vidurys atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, privalomas pateikti muitinės kontrolei prekes: 1000 pakelių cigarečių ,,Saint George“, 11500 pakelių cigarečių ,,Saint George light“, 5000 pakelių cigarečių ,,Bayron“, kurių vieno pakelio muitinė vertė – 0, 62 Lt, 1500 pakelių cigarečių ,,Marlboro“, vieno pakelio muitinė vertė – 1, 29 Lt, 1800 pakelių cigarečių ,,Prima“, vieno pakelio muitinė vertė – 0,39 Lt. Visi cigarečių pakeliai buvo pažymėti rusiško pavyzdžio banderolėmis. Iš viso neteisėtai pergabenta 37000 pakelių cigarečių, kurių muitinė vertė – 19805, 00 Lt. Ši suma atitinka 158, 44 minimalius gyvenimo lygius (toliau – ir MGL).

Šakių rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 16 d. nutarimu E. B. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 15000 Lt baudą. Teismas neteisėtai gabentas prekes, t.y. 1000 pakelių cigarečių „Saint George“, 11500 pakelių cigarečių ,,Saint George light“, 5000 pakelių cigarečių „Bayron“, 1500 (tūkstantį penkis šimtus) pakelių cigarečių „Marlboro“, 1800 pakelių cigarečių „Prima“, saugomus VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės sandėlyje, konfiskavo ir, nutarimui įsiteisėjus, nurodė sunaikinti.

Teismas nurodė, kad ATPK 259¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už pažeidimus, numatytus 210 straipsnio l ir 2 dalyse, vidaus reikalų ir policijos pareigūnams. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai yra vidaus reikalų pareigūnai. Taigi Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. B. surašytas asmens, turinčio tam įgaliojimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 2.1. punkte išaiškinta, kad ,,gabenimas“ su­prantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną, per muitinę arba ją apeinant. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pės­čiomis, taip pat jų transportavimas naudojant vamzdynus, elektros linijas, vandentiekius, oro ar vandens sroves ir panašiai. Atsižvelgiant į išdėstytą, ATPK 210 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto pažeidimo sudėtis nereikalauja, kad pažeidėjas pats fiziškai kirstų sieną. Pakanka neteisėto prekių gabenimo fakto, nesvarbu kokiomis priemonėmis tai būtų padaryta. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju grupė asmenų, pasinaudodami valtimis ir virve, perkėlė cigaretes iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, t.y. pergabeno prekes per valstybės sieną. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą E. B. atžvilgiu dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo organizavimo neturi reikšmės sprendžiant dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn už kontrabandą. Teisės teorijos ir ATPK normų analizė, teismo nuomone, leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn trauktini visi bendrininkai - tiek tiesioginiai pažeidimo vykdytojai, tiek kiti asmenys (organizatoriai, padėjėjai). Tarp visų bendrininkų atliekamų konkrečių veiksmų ir bendrai padarytos veikos yra priežastinis ryšys, nes kiekvienas iš jų atlieka reikšmingus bendroje neteisėtoje veikoje veiksmus ir taip sudaro sąlygas veikti kitiems bendrininkams. Jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros neteisėtos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. ATPK 32 straipsnio l punkte taip pat nurodyta, kad atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė yra tai, kad teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų. Organas (pareigūnas), atsižvelgdamas į atskirų asmenų dalyvavimo padarant teisės pažeidimą pobūdį ir laipsnį ar paramą išaiškinant pažeidimo padarymo aplinkybes ir jį padarant dalyvaujančius asmenis, gali jiems nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taigi ATPK normos taip pat leidžia diferencijuoti bendrininkų atsakomybę už bendrai padarytas veikas ir tuo pačiu patvirtina, kad atsakomybėn gali būti traukiami ne tik tiesioginiai vykdytojai.

Teismas, pripažindamas E. B. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 1 dalyje, rėmėsi byloje surinktais ir posėdžio metu ištirtais įrodymais, taip pat liudytojų E. K. , R. P. . V. S. parodymais, kurie patvirtina, kad kontrabandos gabenimo apylinkėse pažeidimo padarymo dieną pastebėjo E. B. , vairuojantį jam priklausantį automobilį ,,Opel Vectra“, taip pat liudytojo T. M. parodymais, patvirtinančiais, kad kontrabandos gabenimo vietoje buvo sulaikytas N. F. . Šiuos parodymus patvirtina ir N. F. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, t.y. įtariamojo apklausos protokolas, papildomos įtariamojo apklausos protokolas, įtariamojo parodymų įvykio vietoje apklausos protokolas, įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausos protokolas, duomenys iš Pasienio sargybos tarnybos žiniaraščių, kuriuose įtvirtinti nuoseklūs parodymai apie E. B. veiksmus, organizuojant kontrabandos gabenimą, Liudytojų R. B. , Z. G. , V. K. parodymus, prieštaraujančius išvardintiems įrodymams, teismas įvertino kritiškai, pažymėjęs, jog jų teisme duoti parodymai prieštarauja duotiesiems ikiteisminio tyrimo metu. Teismo nuomone, E. B. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir vertintini kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Jis teismo posėdžio metu kategoriškai neigė važinėjęs automobiliu kontrabandos gabenimo apylinkėse, tačiau tai paneigia duomenys iš Pasienio sargybos tarnybos žiniaraščių. Be to, nors ir neigdamas buvęs Panovių kaimo apylinkėse, liudytojui R. P. jis uždavė klausimą: ,,Kaip jūs galėjote matyti mašinos spalvą, jeigu neturėjote prožektoriaus ir kai sustabdėte, prašėte uždegti mašinos salone šviesą?“ ( III tomas, b.l. 7). Teismas pažymėjo, kad liudytojas N. F. teismo posėdžio metu neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad prieš jį buvo naudojamas psichologinis smurtas, tačiau kas konkrečiai jį naudojo, nenurodė, nepaaiškino, kodėl niekur nesikreipė dėl šių tariamų jo teisių pažeidimų, nesugebėjo paaiškinti, kodėl tokius pačius parodymus davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui teisme, dalyvaujant advokatui, todėl, teismo teigimu, sprendžiant šią bylą turi būti remiamasis N. F. parodymais, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Teismas konstatavo, kad E. B. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio l dalyje, sudėtį, kadangi per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo neteisėtai gabenamos privalomos pateikti muitinei prekės, kurių vertė neviršija 250 MGL, tačiau viršija 50 MGL - bendra prekių muitinė vertė yra 19805,00 Lt, t.y. apie 158,44 MGL, o E. B. organizavo šių prekių gabenimą, surasdamas tiesioginius vykdytojus, žadėdamas jiems atlygį, nugabendamas juos į pažeidimo padarymo vietą.

Teismas pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidėjas išlaiko du asmenis, skyrė ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkį.

II.

Apeliaciniu skundu E. B. prašo Šakių rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2005 m. lapkričio 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas E. B. surašytas neteisėtai, t. y. pažeidžiant ATPK 259 straipsnio 1 dalį bei ATPK 262 straipsnio 7 dalį. Apelianto teigimu, pagal ATPK 262 straipsnio 7 dalį protokolas nesurašomas nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių. Tokiu būdu, administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu yra pradėta neteisėtai ir turėtų būti taikomas teisės principas, kad iš neteisės neatsiranda teisė.

2. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas nepagrįstai ir neteisėtai, o nuobauda skirta suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui. Baudžiamoji byla E. B. atžvilgiu nutraukta Šilutės rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimu. Vadovaujantis ATPK 261 straipsnio 2 dalies, 262 straipsnio 7 dalies nuostatomis, nutraukus baudžiamąją bylą, jei pažeidėjo veiksmuose yra administracinio teisė pažeidimo požymių, medžiaga per tris dienas nuo sprendimo priėmimo, turėjo būti pasiunčiama organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 2 dalimi, administracinė nuobauda E. B. galėjo būti paskirta ne vėliau kaip 2005 m. lapkričio 20 d.. Taikyti ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatų ir pratęsti 2 mėnesių termino nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi gyvenamąją vietą, į užsienį išvykęs nebuvo, medicinos įstaigose nesigydė. Joks teismo pranešimas jam nebuvo įteiktas. Apelianto nuomone, tik teismas turėjo teisę kviesti jį atvykti dėl administracinės atsakomybės klausimo sprendimo.

E. B. teigia nesusijęs su neteisėtu nutarime nurodytų cigarečių patekimu į Lietuvos Respubliką. Nutarime nutraukti baudžiamąją bylą yra nustatyta, kad byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, kad E. B. , siekdami padaryti kontrabandą, būtų organizavęs neteisėtą valstybės sienos perėjimą bei vadovavęs nenustatytiems asmenims neteisėtai pereinant Lietuvos Respublikos sieną, todėl E. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje, požymių. ATPK 210 straipsnis kontrabandą apibrėžia kaip privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną per muitinės postus, nepateikiant jų muitinei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės. Tačiau iš surinktos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir negabeno jokių prekių, o pareigūnų buvo sulaikytas darbo vietoje. Teismo nutarimo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir yra pagrįstas prielaidomis, kurios, pagrįstos neteisėtu būdu gautais duomenimis. Nei apeliantas, nei kitas kuris įtariamasis nutrauktoje baudžiamojoje byloje nebuvo įtariami sunkiais ar labai sunkiais nusikaltimais, byloje nebuvo jokių nukentėjusiųjų, todėl akivaizdu, kad nebuvo jokio pagrindo kontroliuoti telekomunikacijų tinklų bei klausyti telefoninių pokalbių. Tai darę pareigūnai pažeidė įstatymus, o neteisėtais būdaus gauti įrodymai negali būti pripažįstami tinkamais įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis, 154 straipsnio 1 dalis, ATPK 256 straipsnis).

4. ATPK atsakomybė už veikų organizavimą yra numatyta tik specialiai aptartais atvejais (214⁹ straipsnio 1 dalis, 137³ straipsnio 2 dalis), o pačiame kodekse nėra numatyta bendrininkavimo galimybė. ATPK 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta grupės asmenų sąvoka apima tik paprastą bendrininkavimą, kai visi pažeidėjai yra vykdytojai. Teismo nuoroda į Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 43 ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ yra nepagrįsta, nes šiuo nutarimu apibendrinamos baudžiamosios, bet ne administracinės bylos.

5. Teismas nepagrįstai abejojo liudytojų N. F. , R. B. , Ž. G. ir V. K. parodymais, duotais teisme.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šakių rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą nutarimą. Pažymi, jog ATPK 259 ir 260 straipsniuose nustatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą. Lietuvos vyriausiasis administracinis, aiškindamas šias teisės normas, yra konstatavęs, kad viena administracinio teisė pažeidimo protokolo funkcijų yra tai, kad jame yra formuluojamas kaltinimas. Juo yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (2002 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje yra numatyti atvejai ir aplinkybės, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad protokolas nesurašomas, kai administracinę bylą iškelia teismas, teisėjas. Tačiau to paties kodekso 262 straipsnio 9 dalyje yra nurodyti konkretūs pažeidimai, išvardinti ATPK 50³, 50⁶, 214³ straipsniuose, dėl kurių nesurašomas protokolas, tačiau teisme gavus pareiškimą dėl minėtų pažeidimų teisėjas priima nutarimą iškelti pažeidėjui administracinę bylą. Iš šios įstatymo nuostatos aišku, kad dėl kitų administracinių teisės pažeidimų, taip pat ir dėl ATPK 210 straipsnyje numatyto pažeidimo, yra rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas (ATPK 259¹ straipsnis). Medžiaga be surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kaip svarbiausio procesinio dokumento, kuriuo pradedama administracinio teisės pažeidimo teisena, negalėjo būti siunčiama teismui. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, E. B. buvo kviečiamas susipažinti su protokolais, tačiau jis vengė atvykti pagal jam išsiųstus pranešimus, todėl buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas 6 mėnesiams. Terminas administracinei nuobaudai skirti gali būti pratęstas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą arba organo, nagrinėjančio administracinę bylą iš esmės atitinkamu procesiniu sprendimu, kuriame turi būti nurodytos aplinkybės, įstatymo (ATPK 35 straipsnio 3 dalis) siejamos su galimybe pratęsti terminą skirti administracinę nuobaudą (Administracinių teismų praktika Nr. 2, Administracinė byla Nr. 1629¹¹/-2001, psl. 122-125).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutraukus baudžiamąjį procesą procedūrą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą priėmimo dienos. ATPK 261 straipsnio 2 dalis nustato, kad nutraukus baudžiamąją bylą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, medžiaga per tris dienas nuo sprendimo priėmimo pasiunčiama organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Bylos dėl nusižengimo, nustatyto ATPK 210 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjimas priskirtas apylinkės teismui (ATPK 224 str.). Iš Šilutės rajono apylinkės prokuratūros baudžiamosios bylos Nr. 05-1-8001-05, prijungtos prie administracinio teisė pažeidimo bylos, matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ne dėl kontrabandos, o dėl valstybės tarnautojo papirkimo ir neteisėto Lietuvos valstybės sienos perėjimo (Baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. ir 291 str.). 2005 m. rugsėjo 20 d. baudžiamasis procesas nutrauktas, nenustačius įtariamųjų (taip pat ir E. B. ) veiksmuose minėtų nusikaltimų sudėties. Kontrabandos (neteisėto cigarečių atgabenimo į Lietuvos teritoriją) atvejis netirtas tik paminėtas tiek, kiek jis susijęs su kitais tirtais nusikaltimais, paminint, kad tokio dydžio cigarečių kontrabanda apima ATPK 210 straipsnyje apibrėžto nusižengimo požymius. Minėtu nutarimu prokuratūra administracinės bylos pagal ATPK 210 straipsnį neiškėlė ir apylinkės teismui neperdavė. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šiai situacijai taikytina ne ATPK 35 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti dviejų mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn terminą, o ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad administracinė nuobauda už ATPK 210 straipsnio pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Šis momentas yra svarbus šioje byloje. ATPK 210 straipsnio nusižengimo sudėčiai svarbi ne tik pati veika, bet ir neteisėtai pergabento daikto vertė. Iš administracinio nusižengimo ir baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pati veika ir padarę ją asmenys nustatyti 2005 m. gegužės 19 d., o cigarečių vertė – 2005 m. birželio 21 d. (Klaipėdos teritorinės muitinės raštas Nr. LM 19)-20/14-6207; baudžiamosios bylos 2 tomas, b. l. 17). Nustačius kaltus asmenis ir žinant daiktų vertę (3700 pakelių cigarečių kaina – 19 805 Lt, neviršijanti 250 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumos), todėl nusižengimo nustatymo data laikytina 2005 m. birželio 21 d., nuo kurios ir turėjo būti skaičiuojamas terminas administracinei nuobaudai skirti. Šio termino pabaiga – 2005 m. gruodžio 21 d. Nors šį administracinį nusižengimą tyrę pareigūnai ir apylinkės teismas nusižengimo nustatymo dieną siejo su apylinkės prokuratūros nutarimo priėmimu, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, terminas skirti E. B. administracinę nuobaudą, nebuvo pažeistas, nes nuobauda paskirta 2006 m. kovo 25 d., nepraėjus vieneriems metams nuo nusižengimo padarymo, nepasibaigus 2005 m. lapkričio 17 d. nutarimu šešiems mėnesiams pratęstam administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Apeliantas nesutinka su nutarimu prailginti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, teigdamas, kad tam nebuvo pagrindo. Kolegija pripažįsta tokį teiginį nepagrįstu. ATPK 35 straipsnio 3 dalis leidžia prailginti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus, esant nustatytoms aplinkybėms. Dalis tokių aplinkybių išvardinta, kartu nurodant, kad galimos ir kitos priežastys dėl kurių negalima spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimo. Iš to matyti, kad priežasčių, dėl kurių negalima laiku išspęsti administracinės bylos, sąrašas nėra baigtinis ir pareigūnui (institucijai) suteikta teisė patiems įvertinti ir spręsti dėl kiekvienos aplinkybės, galinčios turėti įtakos administracinės bylos nagrinėjimui. Byloje nustatyta, kad terminas administracinio teisės pažeidimo byloje prailgintas dėl to, kad nebuvo galimybės traukiamą administracinėn atsakomybėn asmenį – E. B. iškviesti į Kudirkos Naumiesčio užkardą, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jį įteikti, t.y. įvykdyti ATPK 259 straipsnio 3 dalies reikalavimą. Raginimai neįteikti, E. B. neradus namuose. ATPK nenustato kokiu būdu traukimas administracinėn atsakomybėn asmuo turi būti kviečiamas pas įgaliotą pareigūną ar į instituciją, todėl Valstybės sienos apsaugos prie VRM Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos pareigūnų panaudotas E. B. iškvietimo į užkardą būdas – raginimų teikimas Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnų pagalba, laikytinas galimu ir leistinu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, kad E. B. raginimai atvykti į užkardą spalio ir lapkričio mėnesiais buvo nešti į namus po keletą kartų, o neįteikti dėl to, kad asmuo ten nerastas (administracinio nusižengimo byla, t. 1, b. l. 16-29, 34- 43,47). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši aplinkybė priskirtina kitai priežasčiai, trukdžiusiai laiku išspęsti administracinę bylą, todėl buvo pagrindas prailginti terminą skirti administracinę nuobaudą.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neteisėtai: jį surašė netinkamas subjektas ir toks aktas iš viso neturėjo būti surašomas.

Asmenys, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą apibrėžti ATPK 259 -1 straipsnyje. Kadangi bylas dėl ATPK 210 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusižengimų nagrinėja apylinkių teismai, tai administracinio teisės pažeidimo protokolus tokiose bylose surašo vidaus reikalų ir policijos pareigūnai (ATPK 224 str. 1 d., 259-1 str. 1 d. 1 p.). Šilutės rajono apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė tinkamas subjektas – vidaus tarnybos pareigūnas (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2 str.). Kaip jau minėta, Šilutės rajono apylinkės prokuratūra neiškėlė administracinio teisės pažeidimo bylos ir jos neperdavė teismui, todėl šioje situacijoje buvo būtina surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Čia ATPK 262 straipsnio 8 dalies nuostata, reglamentuojanti atvejį kada toks protokolas nesurašomas, netaikytina.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, prieina prie išvados, kad Šilutės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo bylą visapusiškai ir objektyviai, teisingai įvertino įrodymų tikrumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį, pakankamumą, tinkamai kvalifikavo veiką ir paskyrė teisingą ir pagrįstą administracinę nuobaudą. E. B. procesinių teisės pažeidimų nenustatyta (ATPK 272 str. 1 d., 284, 286, 297 str.).

Apelianto teiginiai dėl jo veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo – abstraktūs, neargumentuoti ir pripažintini nepagrįstais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.