Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-01-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-13-485/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2022-01-24
Bylos Nr.
AN2-13-485/2022
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00072-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Remeika (pirm.)
Pažeidėjas
M. S.
Institucija
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkarda
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-13-485/2022Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00072-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties M. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos (toliau – Institucija) vyriausiasis specialistas D. Č. 2021 m. rugsėjo 15 d. priėmė nutarimą skirti M. S. nuobaudą – 1000 Eur baudą administracinio nusižengimo byloje Nr. 37307_ANR_N-821-2021 už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 13 d. 13.00 val. duomenys neskelbtini). nepakluso Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų nurodymui sustabdyti transporto priemonę, o būtent: duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyr. tyrėjai A. A. ir S. G. pastebėjo įtartiną automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo įtariamas cigarečių kontrabandos gabenimu, todėl pareigūnai įjungė mėlynos spalvos 360 laipsnių kampu šviečiantį švyturėlį, tarnybinio automobilio spec. garsinį signalą bei aiškiai per garsiakalbį liepė automobilio Audi A6 Avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui sustoti. Priartėjus prie minėto automobilio apie 10-20 m. atstumu, automobilio Audi A6 Avant vairuotojas nestojo. Minėtas automobilis sustojo už 500 m. esančioje degalinėje „duomenys neskelbtini)“, adresu duomenys neskelbtini). Automobiliui sustojus A. A. priėjo ir prisistatė, kad yra valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas. M. S. nepakluso Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų nurodymui sustabdyti transporto priemonę ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 7, 16 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė M. S. skundą dėl Institucijos 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. M. S. padaryta veika atitinka ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde M. S. prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartį ir 2021 m. rugsėjo 15 d. Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Apklausti liudytoju A. O.. Išreikalauti filmuotą medžiagą iš degalinės „duomenys neskelbtini)“, esančios duomenys neskelbtini).

3.1. Skunde M. S. nurodo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą. Apelianto vertinimu, patys pareigūnai elgėsi netinkamai, nes automobilis, kuriuo pareigūnai važiavo, buvo nežymėtas, patys pareigūnai buvo neuniformuoti ir todėl apeliantui nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jis gali būti stabdomas, kai važiavo nepažeisdamas KET reikalavimų. M. S. neneigia, kad matė iš paskos dideliu atstumu važiuojantį automobilį, bet tas automobilis buvo niekuo neišsiskiriantis, todėl nekreipė į jį dėmesio. Mėlynos spalvos švyturėlius pamatė tik kai tas automobilis prisivijo jo vairuojamą automobilį, tada M. S. iškart stojo, įsukdamas į kolonėlę. Skunde teigiama, kad iš paskos dideliu atstumu nutolęs automobilis, švyturėlį įjungė tik likus apie 20 m iki kolonėlės, o jokio garsinio signalo bei nurodymo sustoti nebuvo. Automobilyje važiavo keturiese ir nei vienas iš keturių negirdėjo jokio paliepimo per garsiakalbį.

3.2. Apelianto nuomone, teismas liudytojų parodymus vertino neobjektyviai, liudytojo A. P. parodymus vertino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad liudytojas, būdamas pažeidėjo draugas, yra suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau pareigūnų A. A. ir P. G. parodymais vadovavosi, nors jie taip pat yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes būtent jų veiksmai stabdant automobilį neatitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Teismas neatkreipė dėmesio, kad šių pareigūnų parodymai prieštaringi. A. A. ir P. G. teisme nurodė, jog apelianto vairuojamas automobilis pravažiavo pro jų automobilį, o tarnybiniuose pranešimuose jie nurodė, jog jo vairuojamą automobilį pastebėjo išvažiuojantį iš kelio duomenys neskelbtini) ir pasukantį į kelią duomenys neskelbtini) ir pradėjo jį vytis. Paaiškinimai, kad jų automobiliai prasilenkė, atsirado tik nagrinėjant M. S. skundą teisme. Teismui abejonių nesukėlė tai, kad abiejų pareigūnų tarnybiniai pranešimai sutampa žodis žodin, kas, apelianto vertinimu, rodo, jog abu tarnybiniai parnešimai surašyti tuo pačiu rašymo stiliumi ir tariantis ką rašyti.

3.3. Skunde M. S. nurodo, kad teismas nesiaiškino, ar pareigūnai iš viso turi 360 laipsnių kampu besisukantį švyturėlį, bet patikėjo pareigūnų teiginiais, nors jis prašė iš degalinės „duomenys neskelbtini)“ išreikalauti filmuotą medžiagą, iš kurios būtų neginčijamai nustatyta, buvo tas švyturėlis ar nebuvo. Nagrinėjant skundą nebuvo apklaustas liudytojas A. O.. Apelianto nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad teismas, nagrinėdamas jo skundą, nesistengė išsiaiškinti visų aplinkybių, apsiribojo formaliu įrodymų vertinimu, teismo vidinis įsitikinimas buvo suformuotas suinteresuotų bylos baigtimi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų prieštaringais parodymais, todėl tokie įrodymai niekaip nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 4 dalyje, padarymo fakto.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į M. S. apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. M. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apelianto skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta teisinga nuobauda. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad M. S. apeliaciniame skunde nenurodė jokių jo kaltę ar netinkamą veiksmų kvalifikavimą pagrindžiančių aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir kurių apylinkės teismas būtų neišanalizavęs ir dėl jų nepasisakęs.

8. Nepagrįstas M. S. skundo argumentas, kad jis pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį nubaustas nepagrįstai, nes patys pareigūnai elgėsi netinkamai, kadangi jų automobilis buvo nežymėtas, patys pareigūnai buvo neuniformuoti ir todėl apeliantui nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jis gali būti stabdomas pareigūnų. 2020 m. gegužės 28 d. Nr. 5-V-420 Policijos pajėgų vienetų ( PPV) veiklos organizavimo aprašo 13.1. punkte numatyta, kad PPV dirbantys pareigūnai privalo: tarnybos metu dėvėti nustatyto pavyzdžio tvarkingą uniformą, išskyrus atvejus, kai vykdo neviešąjį patruliavimą. Aptariamu atveju tai buvo kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kurie vykdė neviešą patruliavimą ir nelegalios migracijos kontrolę. Įvykio vieta šiuo atveju buvo pasienio ruožo teritorijoje, t. y. kelias iki degalinės „duomenys neskelbtini)“ ir pati degalinė yra pasienio ruože. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666, 26 str. 1 d. numatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įgyvendindami Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijas, turi teisę: „1) tikrinti fizinių ir juridinių asmenų, juridinių asmenų filialų, atstovybių bei juridinio asmens statuso neturinčių asmenų, transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones, o vietose, kuriose nėra muitinės įstaigų, tikrinti daiktų, krovinių dokumentus. Degalinėje „duomenys neskelbtini)“ M. S. sustabdžius automobilį, pareigūnai P. G. ir A. A. prieš tikrindami dokumentus, prisistatė bei parodė tarnybinius pažymėjimus.

9. Pagal ANK 426 str. 6 d. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinių miškų apsaugos pareigūno, muitinės, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas alternatyviais veiksmais – duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti, <...> pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą.

10. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pasienio pareigūnai Druskininkų savivaldybės ribose vykdydami nelegalios migracijos kontrolę, apie 13 val. kelyje duomenys neskelbtini), sėdėdami tarnybiniame automobilyje, pastebėjo, kad iš kelio duomenys neskelbtini) išvažiavo ir pasuko link jų automobilis Audi A6 avant. Automobilis jiems sukėlė įtarimų, todėl pasiviję jį, važiavo iš paskos 10-20 metrų atstumu, pasukus kryžkelėje link Druskininkų išsiėmė mėlynos spalvos švyturėlį, patalpino ant automobilio stogo ir įjungė, taip pat įjungė garsinį signalą bei du kartus garsiakalbiu nurodė vairuotojui sustoti. Automobiliui sustojus prie degalinės operatoriaus pastato, pareigūnas A. A. priėjo prie vairuotojo ir prisistatė, pateikė dokumentus. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad M. S. vairuojamą automobilį stabdę pareigūnai A. A. ir P. G. elgėsi tinkamai, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

11. Negalima sutikti su skundo teiginiu, jog teismas be pagrindo nesivadovavo liudytojo A. P. parodymais. Pirmosios instancijos teismas liudytojo A. P. parodymus vertino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad liudytojas, būdamas pažeidėjo draugas, yra suinteresuotas bylos baigtimi. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog liudytojas yra suinteresuotas vienos iš ginčo šalių atžvilgiu, dar savaime neduoda pagrindo jo parodymus vertinti kritiškai. Tokių parodymų patikimumas yra patikrinamas vertinant juos su byloje surinktų įrodymų visuma. Liudytojas A. P. palaikė pažeidėjo M. S. versiją, jog iš paskos važiavęs automobilis jokių garso signalų ar garsiakalbiu raginimų sustoti neskleidė, mėlyno švyturėlio ant automobilio stogo nebuvo, ką neginčijamai paneigė objektyvūs duomenys, t. y. liudytoju apklausto Varėnos pasienio rinktinės kriminalinės žvalgybos pareigūno P. G. parodymai, kad jiems vejantis M. S. vairuojamą automobilį, kolega A. A. išėmė švyturėlį ir jį patalpino būtent ant stogo bei jį įjungė, nes tarnybiniame automobilyje Škoda po priekinėmis grotelėmis nėra įrengta jokių švyturėlių. Būtent remdamasis šiomis neginčijamai nustatytomis aplinkybės, pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi, vertindamas liudytojo A. P. parodymus kaip nepatikimus, prieštaraujančius objektyviems faktams, todėl pagrįstai juos vertino kritiškai.

12. Skundą nagrinėjančiam teismui nėra jokio pagrindo teisingais laikyti apeliacinio skundo teiginius, jog pareigūnai A. A. ir P. G. davė neteisingus parodymus, nes yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi būtent jų veiksmai stabdant automobilį neatitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų, be to, teismas neįvertino jų parodymų prieštaringumo. Skundo argumentas dėl pareigūnų veiksmų stabdant automobilį neatitikimo Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jau buvo paneigti aukščiau išdėstytais argumentais. Skundo teiginys dėl jų parodymų prieštaringumo taip pat nėra teisingas. Tai, kad A. A. ir P. G. teisme nurodė, jog apelianto vairuojamas automobilis pravažiavo pro jų automobilį, o tarnybiniuose pranešimuose jie nurodė, jog jo vairuojamą automobilį pastebėjo išvažiuojantį iš kelio duomenys neskelbtini) ir pasukantį į kelią duomenys neskelbtini) ir pradėjo jį vytis, nepagrindžia jų parodymų prieštaringumo. Kaip matyti iš pareigūnų A. A. ir P. G. tarnybiniuose pranešimuose išdėstytų aplinkybių bei jų parodymų teisme, jie analogiškai nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. vykdė nelegalios migracijos kontrolę ir sėdėjo tarnybiniame automobilyje kelyje duomenys neskelbtini), kuomet apie 13 val. pastebėjo, kad iš kelio duomenys neskelbtini) išvažiavo ir link jų pasuko automobilis Audi A6 avant., kuris pravažiavo pro pakelėje stovintį jų tarnybinį automobilį. Kilus įtarimui, jie nutarė šį automobilį sustabdyti ir patikrinti. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai abejonių nesukėlė abiejų pareigūnų panašus tarnybinių pranešimų turinys, nes jie abu buvo toje pačioje vietoje, akivaizdu, kad ir įvykių eigą išdėstė tapačiai, todėl teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad pareigūnai tarėsi, ką rašyti tarnybiniuose pranešimuose. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių pareigūnai A. A. ir P. G. būtų suinteresuotas apkalbėti ar pakenkti M. S..

13. Nepagrįsti skundo teiginiai, jog teismas neišnaudojo visų galimybių ištirti įrodymus, neapklausė liudytojo A. O., neišreikalavo iš degalinės „duomenys neskelbtini)“ filmuotos medžiagos, iš kurios būtų neginčijamai nustatyta, ar pareigūnai turėjo 360 laipsnių kampu besisukantį švyturėlį. Dėl kitų M. S. vairuotame automobilyje buvusių asmenų iškvietimo ir apklausimo liudytojais, pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog liudytojus A. O., V. Ž. M. S. įsipareigojo pats pakviesti į teismo posėdį, bet jų nepakvietė ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama jiems nedalyvaujant. Pareigūnų parodymus pripažinus objektyviais ir patikimais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nematė pagrindo dar reikalauti filmuotą medžiagą iš degalinės. Tą aplinkybę, kad tarnybinis automobilis Škoda Octavia valst. Nr. duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas stabdant M. S. vairuojantį automobilį Audi A6 Avant, turi 360 laipsniu kampu besisukantį švyturėlį, kuris yra pagal poreikį naudojamas jį uždedant ant automobilio kėbulo, patvirtina ir prie Institucijos atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktos fotonuotraukos. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog tai, kad nebuvo apklausti visi galimai ką nors apie įvykį žinantys asmenys bei išreikalauta byloje apklaustų pareigūnų parodymus patvirtinanti filmuota medžiaga, nereiškia, jog įvykis nebuvo ištirtas išsamiai. Pažymima, kad įrodinėjimas tyrimo procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų pats pažeidėjas, savaime ANK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukti ar jo veiksmus perkvalifikuoti, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, M. S. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir M. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika