Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą atstovui Modestui Kuodžiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei UAB „Fosus“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Draudėjas su atsakove 2017 m. balandžio mėn. 6 d. sudarė „Saugos paslaugų sutartį NR. FA17-07“, kuria atsakovė įsipareigojo saugoti objektą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu žala atsirado dėl to, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir turto neišsaugojo.

Sutarties 2.1.6 punktu atsakovė įsipareigojo atlyginti savo klientui materialinius nuostolius, patirtus dėl saugos darbuotojų kaltės, nevykdant ar netinkamai įvykdžius savo pareigas. Atsakovė teigia visada veikusi sąžiningai ir atsakingai kliento atžvilgiu. Dar sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė pastebėjo, jog objekte yra atsiradę saugos pažeidimų: trūksta saugomą perimetrą juosiančių tvoros segmentų, perimetras yra atviras ir prieinamas, vagonėliai su materialinėmis vertybėmis nėra rakinami, materialinės vertybės nėra perduodamos atsakovei saugojimui, materialinės vertybės paliekamos objekte nerūpestingai ir netgi už jos ribų. Tuo tarpu klientas pažeidė sutarties 2.2.1 punktą, nes nesudarė atsakovei tinkamų darbo sąlygų, kadangi nepašalino Objekte esančių saugos pažeidimų apie kurios atsakovė klientą informavo ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu dar iki vagystės objekte. Klientui nereaguojant, atsakovė jį informavo, kad įvykus nelaimei negalės prisiimti atsakomybės. Dėl kliento kaltės į saugomą objekto teritoriją buvo galima patekti iš tos pusės, kur stovėjo įrankių vagonėlis, o atsakovės apsaugos posto vieta buvo visai kitame objekto teritorijos gale. Be to, atsakovė pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 2 d. objekte nebuvo užfiksuoti jokie įsilaužimo požymiai – nebuvo matyti jokių spynos pjovimo/gadinimo požymių, nors spyna buvo apsaugota papildomai. Atsakovės ir kliento sudarytos sutarties 2.1.15 punkte nurodyta, jog apsauga įsipareigoja darbo dienos pabaigoje priimti objekto užrakintus sandėlius (užtikrinant užraktų ir spaudų nepažeidžiamumą), su viduje esančiomis materialinėmis vertybėmis apsaugai, visą tai fiksuojant materialinių vertybių priėmimo – perdavimo žurnale, o darbo dienos pradžioje priduoti objektą ir materialines vertybes dalyvaujant kliento atstovui. Šiuo atveju, vagonėlis ir materialinės vertybės nebuvo perduotos pasirašytinai atsakovės apsaugai.

Ieškovas žalą nustatė pagal pavogtų daiktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2017 metų. Atsakovės teigimu šie į šią civilinę bylą pateikti įrodymai nėra pakankami nurodytam žalos dydžiui įrodyti. Ieškovas nėra pateikęs akto, patvirtinančio draudiminio įvykio metu sugadintų daiktų žalos paskaičiavimo, kuriame būtų atsižvelgta į šių daiktų nusidėvėjimo laipsnį, nei įrodymų apie minėtų daiktų rinkos vertę atsižvelgiant į jų įsigijimo datą, nei bent jau jų likutinę vertę patvirtinančių dokumentų.

Be to, ieškovas klientui kompensavo 9 362,89 Eur nuostolių, neatsižvelgęs į tai, jog klientas pažeidė sutartines nuostatas ir nesudarė galimybės atsakovės atstovui dalyvauti nustatant atsiradusios žalos dydį. Atsakovės su klientu sudarytos sutarties 3.1. punkte nurodyta, jog: „Šalys įsipareigoja tik dalyvaujant abiejų Šalių atstovams fiksuoti įvykį, atlikti aplinkybių tyrimą bei žalos dydžio nustatymą, atsiradus žalos padarymo faktui trečiųjų asmenų veiksmais“. Apie 2018 m. gegužės 2 d. įvykusią vagystę objekte atsakovė sužinojo tik gavusi 2018 m. gegužės 2 d. pretenziją raštu.

Klientas nevykdė sutarties 2.2.8. punkto įsipareigojimo bei neiškvietė atsakovės įgalioto atstovo dalyvauti nuotolio ir/ar žalos nustatyme. Sutarties 5.4. punktas įtvirtina, jog kliento žalos dydis turi būti nustatytas sutarties Šalių paskirtų įgaliotų atstovų, apskaičiavus pavogtų, sunaikintų ir/ar sugadintų materialinių vertybių vertę pagrįstą dokumentais kliento sudarytos komisijos išvada dėl sugadinto turto likutinės vertės, kurioje nurodytas turto vertės apskaičiavimas.

Ieškovas, kaip ir klientas, nuostolių dydį vertina neatsižvelgęs į objekte pavogtų daiktų nusidėvėjimą ir tikrąją šių daiktų rinkos vertę, kas sudaro sąlygas nepagrįstam kliento praturtėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2017-04-06 AB „Panevėžio statybos trestas“, veikianti per filialą Vilniuje „Genranga“ sudarė su atsakove saugos paslaugų sutartį (el.b.l. 6-10). Sutartimi atsakovė įsipareigojo saugoti objektą adresu (duomenys neskelbtini).

Šios bylos ieškovas su AB „Panevėžio statybos trestas“ buvo sudaręs statinio statybos, rekonstrukcijos, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2017-04-06 iki 2019-04-06, kuria be kita ko buvo apdraustas ir objekte adresu (duomenys neskelbtini), esantis draudėjo turtas (el.b.l. 157-161).

2018-05-02 AB „Panevėžio statybos trestas“ pranešė ieškovui apie draudiminį įvykį, nurodydamas, kad atvykę darbuotojai rado grafiti išpaišytas sienas, pavogti įrankiai iš sandėliuko (el.b.l. 4).

2018-05-05 draudiko atstovas apžiūrėjo įvykio vietą ir surašė defektinį aktą, kuriame nurodė, kad išpaišytos sienos, išlaužus sandėliuko spyną pavogti įrankiai, pranešta policijai (el.b.l. 5).

2018-05-21 ieškovas išmokėjo savo draudėjui 9 362,89 Eur dydžio draudimo išmoką (el.b.l. 11-12). Į bylą pateiktas pavogtų daiktų sąrašas ir jų įsigijimo dokumentai (el.b.l. 13-23).

2018-02-05 pranešime savo užsakovui atsakovė informavo, kad pažeistas objekto perimetro aptvėrimo vientisumas. Daugelyje vietų trūksta tvoros segmentų, esami nesuvaržyti, perimetras atviras ir pereinamas. Dėl to nėra sudarytos būtinos sąlygos turto apsaugai ir kontrolei, į objektą gali patekti pašaliniai asmenys. Paprašyta kuo skubiau atstatyti sandarų saugomos teritorijos aptvėrimą (el.b.l. 46).

2018-02-23 pranešime pakartoti analogiška informacija ir reikalavimai, papildomai pažymėta, kad neatstačius sandaraus saugomos teritorijos aptvėrimo ateityje įvykus įvykiui, atsakovė turės teisę neprisiimti atsakomybės (el.b.l. 47).

2018-04-20 elektroniniu laišku užsakovui atsakovė persiuntė nuotraukas, kuriose užfiksuota objekto teritorija, paprašė darbo pabaigoje tinkamai sutvirtinti perimetro aptvėrimą ir nepalikti materialinių vertybių už teritorijos ribų (el.b.l. 48).

2018-09-24 atsakovės draudikas, šios bylos trečiasis asmuo, atsakyme ieškovui nurodė, kad pretenziją su išdėstytu regresiniu reikalavimu laiko nepagrįsta, nes žalą lėmė ne atsakovės, bet AB „Panevėžio statybos trestas“ netinkami veiksmai ir aplaidumas (el.b.l. 49-50).

Dėl įrodinėtinų aplinkybių bei įrodinėjimo pareigos

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kreipdamasis į teismą su subrogaciniu reikalavimu draudikas turi pareigą įrodyti visas tokio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: šiuo atveju atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, taip pat atsakovės kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Kartu teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 12 straipsnį civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Dėl atsiradusios žalos dydžio

Ieškovas reikalauja iš atsakovės jo klientui išmokėtos draudimo išmokos dydžio sumos. Bylos duomenimis nustatyta, kad draudikas klientui išmokėjo pagrobtų įrankių vertę pagal įsigijimo dokumentus (be PVM), išskaitęs 580 Eur dydžio franšizę (el.b.l. 11, t. I).

Draudimo sutarties šalys buvo susitarusios, jog visiško sunaikinimo ar praradimo atveju nuostoliais laikoma apdrausto turto rinkos vertė, buvusi prieš pat draudžiamąjį įvykį (el.b.l. 161, t. I).

Nagrinėjamu atveju draudikas nurodo turėjęs pareigą atlyginti išlaidas, reikalingas atkurti įvykio metu buvusią vertę. Ieškovas teigia, kad kitaip, kaip tik pagal įsigijimo dokumentus, nustatyti pavogtų įrankių rinkos vertės jis neturėjo nei pagrindo, nei galimybės, kaip ir neturėjo pagrindo skaičiuoti įrankių nusidėvėjimo.

Teismas pažymi, kad sąlyga, jog mokant draudimo išmoką bus išskaitomas įrankių nusidėvėjimas, šiuo atveju į draudimo sutartį įtraukta nebuvo. Pavogti įrankiai yra specifiniai, naudojami statybininkų profesionalų, todėl aplinkybė, kad jie įsigyti prieš ilgesnį laiką, savaime nereiškia, kad jų rinkos vertė yra kitokia, nei išmokėta draudimo išmokos suma.

Atsakovė, teikdama, kad išmokėta išmoka neatitinka realios pavogtų daiktų vertės, tokių savo argumentų niekuo negrindė, įrodymų apie pavogtų daiktų tikrąją rinkos vertę neteikė ir jokios konkrečios sumos, kuri turi būti laikoma tikrąja jų rinkos verte, nenurodė. Todėl ieškovui ir jo klientui teigiant, kad buvo patirti būtent išmokėtos išmokos dydžio nuostoliai, atsakovė, nepasinaudojusi teise teikti įrodymus apie galimai kitokią pavogtų įrankių rinkos vertę ir apsiribojusi bendro pobūdžio teiginiais, jog išmoka realios vertės neatitinka, turi prisiimti jai dėl to tenkančias neigiamas pasekmes.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog įvykio metu padaryta žala draudiko paskaičiuota teisingai, o atsakovė teiginių apie tai, kad ji neatitinka realios rinkos vertės, neįrodė (CPK 176, 178, 185 str.).

Dėl draudimo sutarties šalių veiksmų neteisėtumo ir kaltės

Žala išmokėta dėl įrankių vagystės. Įrankiai buvo AB „Panevėžio statybos trestas“ metaliniame rakinamame vagonėlyje (įrankinėje). Po įvykio laužimo žymių nebuvo, nebebuvo spynos. Atsakovės darbuotojas, liudytoju apklaustas M. Š. paaiškino, kad kartais raktą statybininkai palikdavo ant vagonėlio viršaus. AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojas A. J. teigė, kad jis buvo atsakingas už įrankius, raktą turėjo būtent jis ir tą savaitgalį, kai įvyko vagystė taip pat buvo užrakinęs įrankinę ir raktą pasiėmęs.

Su AB „Panevėžio statybos trestas“ (klientu) sudaryta saugos paslaugų sutartimi atsakovė įsipareigojo saugoti objektą nedarbo metu bei poilsio ir švenčių dienomis (Sutarties 2.1.2 p.). Sutarties 2.1.15 punktu atsakovė įsipareigojo darbo dienos pabaigoje priimti objekto užrakintus sandėlius (užtikrinant užraktų ir spaudų nepažeidžiamumą), su viduje esančiomis materialinėmis vertybėmis apsaugai, visą tai fiksuojant materialinių vertybių priėmimo-perdavimo žurnale, o darbo dienos pradžioje priduoti objektą ir materialines vertybes, dalyvaujant kliento atstovui. 2.1.16 punktu atsakovė įsipareigojo labai griežtai kontroliuoti papildomai aptvertą teritoriją, kurioje sukauptos didelę vartę turinčios materialinės vertybės; į šią teritoriją įleisti tik kliento patvirtintus asmenis, atlikus nustatytus tam tikrus kontroliuojamus reikalavimus.

Klientas Sutarties 2.2.1. punktu įsipareigojo sudaryti atsakovei tinkamas darbo sąlygas. Pagal sutarties 2.2.5 punktą klientas privalėjo pranešti saugos darbuotojui apie saugomo objekto darbo profilio, vidaus tvarkos ir kitus pasikeitimus, dėl ko reikėtų pakeisti apsaugos pobūdį arba postų dislokaciją.

Atsakovės darbuotojai M. Š. ir S. M. aiškino, kad objekte nuolat būdavo pašalinių asmenų, atėję po darbo dienos į objektą matydavo žmonių, kurie dirbdavo iki vėlaus vakaro. Kas jie tokie konkrečiai nežinojo. Byloje nustatyta, kad tvora, juosianti objektą, nebuvo sandari. Tai patvirtino ir liudytojais apklausti AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojai G. K. ir A. J.. Jie patvirtino ir atsakovės bei liudytojais apklaustų jos darbuotojų nurodytas aplinkybes apie tai, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojai, atėję į darbą, praardydavo tvorą ir patekdavo į objektą pro ten, kur jiems patogiau, nepraeidami pro apsaugos postą. Įvažiavimų į objektą taip pat buvo ne vienas, į objektą nuolat patekdavo ir įvairūs subrangovai, patekimas niekada nebuvo kontroliuojamas. Jokių instrukcijų dėl patekimo į objektą, kaip ir dėl tvorų sandarumo AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojai nenurodo iš savo darbdavio gavę, aiškino, kad nežino, kas dienos pabaigoje tas tvoras uždarydavo. Byloje nustatyta ir tai, kad kai kurių tvoros segmentų nebuvo, AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojai, apklausti liudytojais, to iš esmės nepaneigė.

Įrankinė, iš kurios pavogti įrankiai, buvo būtent toje objekto pusėje, kuri artimesnė tai perimetro daliai, kuriame patekimas į objektą nebuvo tinkamai ribotas (el.b.l. 92). AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojai patvirtino, kad neprašė apsaugos darbuotojų specialiai saugoti įrankinės, pakeitę jos vietą nepranešė apsaugai, neprašė nukreipti į ją apsaugos kamerų.

Visi proceso dalyviai patvirtino, kad jokių žurnalų, kuriuose kas nors pasirašytų faktiškai nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino tiek atsakovės, tiek kliento darbuotojai. Klientas nieko apsaugai raštu neperduodavo ir nepriimdavo. Byloje nėra duomenų, kad bent viena iš šalių būtų iš kitos reikalavusi šią sutartinę sąlygą vykdyti.

Pagal sutarties 3.4. punktą, klientui nesilaikant įsipareigojimų, atsakovė turėjo tai įforminti dvišaliu aktu ir numatyti realius terminus trūkumams pašalinti, to nepadarius, turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Bylos duomenimis atsakovė, kreipdamasi į klientą, trūkumu nurodė tai, kad objekto perimetras nėra apsaugotas, įrankiai paliekami teritorijoje neapsaugoti. Nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų surašytas dvišalis aktas. Atsakovė, aiškindama, kad negalėjo tinkamai teikti paslaugų dėl kliento netinkamų veiksmų, sutarties nutraukimo neiniciavo.

Atsakovės darbuotojai aiškino, kad objekte budėdavo vienas apsaugos darbuotojas, kuris retkarčiais apeidavo teritoriją, taip pat stebėjo ją kamerų ekranuose sėdėdamas savo apsaugos būdelėje. Sutartyje nebuvo aptarta, kiek apsaugos darbuotojų turėtų būti objekte, nebuvo suderėta ir dėl objekto apžvelgiamumo kameromis ribų. Tačiau būtent atsakovė, prisiėmusi pareigą saugoti didelio ploto objektą, privalėjo užtikrinti, kad jo apsauga būtų pakankama.

Ieškovas pateikė į bylą nuotraukas, darytas objekte po eismo įvykio, kuriose matyti apipaišytos ir aprašinėtos objekto sienos, aiškindamas, kad pašaliniai asmenys objekte buvo ilgą laiką, nes ne tik išnešė visus įrankius iš įrankinės, kas būtų neįmanoma padaryti vienam žmogui, juolab per trumpą laiko tarpą, bet dar ir vaikščiojo po objektą paišydami sienas. Vagystę pastebėjo ne atsakovės darbuotojai, tačiau kliento darbuotojai, atvykę į darbą po savaitgalio. Teismas sutinka, kad šios aplinkybės patvirtina, kad apsaugos darbuotojas konkrečios objekto teritorijos nestebėjo pakankamai ilgą laiko tarpą, o tai reiškia, kad saugos paslauga nebuvo teikiama tinkamai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad abu sutarties dalyviai nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Taigi, darytina išvada, kad abi saugos paslaugų sutarties šalys netinkamai vykdė viena kitos atžvilgiu sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o tai buvo įvykio, kurio metu buvo pavogti įrankiai priežastis.

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju dėl žalos atsiradimo kaltas tiek ieškovo klientas, tiek atsakovė, todėl ieškovui iš atsakovės priteistini jo reikalaujami nuostoliai mažintini pusiau (CK 6.248 str. 4 d.).

Dėl bylos baigties

Konstatavus, kad atsakovė atsakinga tik dėl pusės reikalautų nuostolių atsiradimo, ieškovui iš atsakovės priteistina 4681,45 Eur žalos atlyginimo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 4681,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. kovo 21 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 211 Eur žyminį mokestį. Atsakovė pateikė įrodymus apie tai, kad patyrė 1570 Eur išlaidų už advokato pagalbą (el.b.l. 123-133). Trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Konstatavus, kad nagrinėjamos bylos atveju buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 105,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (211 Eur x 50 proc.), o atsakovei iš ieškovo – 785 Eur (1570 Eur x 50 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus ieškovo ir atsakovės viena kitai mokėtinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 679,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (785 Eur – 105,50 Eur).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi išlaidas padalijus atsakovams lygiomis dalimis jos neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, iš atsakovės UAB „Fosus“, juridinio asmens kodas 300153305, 4681,45 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 45 ct) nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 4681,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Fosus“, juridinio asmens kodas 300153305, iš ieškovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 679,50 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.