Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-79-1000/2016 pagal ieškovės UAB „ALFA AGRO“ ieškinį atsakovams P. K. ir G. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „ALFA AGRO“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2015-03-10 dovanojimo sutartį Nr. 647, kuria atsakovas P. K. dovanojo atsakovui G. K. 1/70 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas) ir 2015-03-13 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 680, kuria atsakovas P. K. pardavė atsakovui G. K. 69/70 žemės sklypo ir taikyti restituciją natūra. Ieškovė nurodė, kad 2008-09-01 terminuotos Žemės nuomos sutartimi iki 2018-08-31 išsinuomojo iš Z. K. 6,15 ha žemės sklypą. Paveldėtojas P. K. 2015-03-10 dovanojimo sutartimi Nr. 647 padovanojo 1/70 žemės sklypo, o 2015-03-13 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 680 pardavė likusią dalį- 69/70 dalis žemės sklypo atsakovui G. K.. Apie ginčijamus sandorius sužinojo 2015-05-13, kai gavo atsakovo pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo.Dovanojimo sandoris apsimestinis . Juo siekta išvengti ieškovės pirmumo teisės įsigyti nuomojamą žemės sklypą. Po šio sandorio sudarymo atsakovas P. K. įgijo teisę parduoti likusį žemės plotą atsakovui G. K., kaip turto bendrasavininkui. P. K. pirkti žemės ieškovei nesiūlė. Žemės dovanojimo sandorį prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti kaip apsimestinį, o žemės sklypo pardavimo sandorį pripažinti niekiniu, nes jo sudarymas prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2015-03-10 dovanojimo sutartį Nr. 647 ir 2015-03-13 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 680, taikė restituciją natūra: gražino žemės sklypus atsakovo P. K. nuosavybėn ir jį įpareigojo grąžinti 19.950 €, sumokėtus atsakovui G. K. už 69/70 žemės sklypo. Priteisė iš atsakovų po 111 € žyminio mokesčio ir po 1040, 40 € išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovei UAB „ALFA AGRO“ ir po 3,81 € pašto išlaidų valstybei.Nustatė, kad 2008-09-01 buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 2008-040, kuria Z. K. išnuomojo ieškovei UAB „ALFA AGRO“ 6, 15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 10 metų terminui, t. y. iki 2018-08-31. Po žemės sklypo savininkės Z. K. mirties nuosavybės teisę į paminėtą žemę 2010-10-21 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 5924 pagrindu įgijo P. K.. Jam perėjo visos teisės ir pareigos pagal žemės sklypo nuomos sutartį. Atsakovas P. K. 2015-03-10 dovanojimo sutartimi Nr. 647 padovanojo 1/70 žemės sklypo atsakovui G. K. ir jam ginčijama 2015-03-13 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 680 pardavė likusią 69/70 dalį žemės sklypo. Darė išvadą, kad atsakovo P. K. teiginiai apie nevienkartinį žodinį pasiūlymą ieškovei pirkti žemę ir ieškovės atsisakymą įrodymais nepagrįstas ir jų ieškovė nepripažįsta. Pagal 2008-09-01 žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 2008-040 3.2, 3.3 punktus Žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta Civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais atvejais raštiškai pranešus nuomininkui ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius, o nuomos sutarties 3.3 punkte numatyta, kad nuomotojas, nusprendęs parduoti nuomojamą žemės sklypą, turi pasiūlyti jį pirkti pirmumo teisę turinčiam nuomininkui (jei nėra sklypo bendraturčių). Pastarajam raštiškai atsisakius, nuomotojas tokiomis pat sąlygomis, parduoda nuomojamą žemės sklypą trečiajai šaliai. Pripažino, kad prašymą nutraukti nuomos sutartį atsakovas P. K. pateikė ieškovei tik 2015-03-23, t. y. jau po to, kai žemę buvo perleidęs G. K.. Teismas vadovavosi Žemės ūkio paskirties žemės perleidimo tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuojančio 2003-01-28 LR „Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo“ įstatymo Nr. IX-1314 (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kas turi pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę bei eilės tvarką. Įvertino, kad atsakovas P. K. apie ketinimą parduoti jam priklausantį žemės sklypą pažeisdamas nuomos sutarties sąlygas ieškovei nepranešė ir ieškovės raštiško atsisakymo pirkti žemę negavo, iki dovanojimo sutarties sudarymo apie ketinimą parduoti jam priklausantį žemės sklypą nepranešė pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą, o atsakovams sudarius dovanojimo sutartį likusi žemės sklypo dalį parduota turto bendraturčiu tapusiam G. K., nebeturint pareigos apie žemės sklypo pardavimą pranešti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. Pažymėjo, kad atsakovai nėra giminės, iki ginčijamų sandorių sudarymo nebuvo pažįstami, kas netiesiogiai rodo, jog pagrindo dovanoti dalį žemės sklypo faktiškai nebuvo, o atsakovas P. K. paaiškino, kad jo tikslas buvo parduoti žemę kitam asmeniui. Atsakovo G. K. paaiškinimu, žemės pirkimui jam buvo reikalinga paskola, o dalies žemės sklypo dovanojimo sutartis buvo sudaryta jo iniciatyva tam, kad užsitikrinti būsimo žemės sklypo pardavimo sandorio sudarymą. Teismas pripažino, kad tikrasis atsakovų tikslas buvo sudaryti žemės sklypo pardavimo sutartį, tačiau pagal aukščiau minėto įstatymo numatytus apribojimus G. K. neturėjo pirmenybės žemės pirkimui. Tikslu išvengti draudimo buvo sudaryta dalies žemės sklypo dovanojimo sutartis, po kurios atsakovas G. K. tapo atsakovui P. K. priklausančio žemės sklypo bendraturčiu ir įgijo pirmumo teisę pirkti P. K. priklausančią žemės sklypo dalį. Teismas sprendė, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinė ir sudaryta tam, kad būtų sudarytos G. K. sąlygos nusipirkti likusią 69/70 dalį žemės sklypo. Todėl ją pripažino neteisėta ir negaliojančia. Teismas, pripažinęs dovanojimo sutartį kaip apsimestinę, pripažino neteisėta ir negaliojančia pirkimo pardavimo sutarti, kaip sudarytą pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus, nes G. K. neturėjo pirmumo teisės įsigyti P. K. priklausančią žemę. Taikė restituciją natūra ir lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų bylos išlaidas.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Apeliaciniu skundu atsakovas G. K. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – teismas) nepagrįstai nesivadovavo ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalimi, kuria imperatyviai nustatyta, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teise teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Mano, kad ieškovė turėjo per 3 mėnesius pareikšti ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tačiau to nepadarė, nesiekė įsigyti žemės sklypo, o ginčas kilo dėl apelianto siekio nutraukti žemės nuomos sutartį. Todėl teismas išėjo iš ieškinio ribų. Ieškovė neprašo priteisti jam lėšų ar turto, reikalavimas kvalifikuotinas kaip neturtinis, todėl ieškinys apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Teigia, kad jam nėra aiški teismo išvada, kad iki dovanojimo sutarties sudarymo apie ketinimą parduoti jam priklausantį žemės sklypą atsakovas P. K. nepranešė ir jo pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą, o atsakovams sudarius paminėtą ginčijamą dalies žemės sklypo dovanojimo sutartį P. K. likusią žemės sklypo dalį pardavė turto bendraturčiu tapusiam G. K., nebeturėdamas pareigos apie žemės sklypo pardavimą pranešti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. Teismas neįvertino ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios 500 ha žemės ploto ribojimą asmeniui ar susijusiems asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje. Iš ieškovės pateiktos ir jos pasirašytos pažymos negalima spręsti, kad ieškovė nevaldė nurodyto ploto žemės, ieškovė nesivadovavo nekilnojamojo turto registro išrašais. Netinkamai buvo aiškinamos 2008-09-01 Žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 2008-040, 3.2 ir 3.3 punktų nuostatos. Teismas netinkamai įvertino rašytinį įrodymą - 2015-03-23 pareiškimą, jo surašymo ir ieškovei pateikimo aplinkybes. Teigia, kad tikslas buvo pranešti apie sklypo įsigijimą bei ketinimą nutraukti žemės nuomos sutartį, tačiau padaryta klaida ir atsakovas P. K., ieškovės darbuotojų paprašytas, parašė, kad nutraukia sutartį, nes nesutinka su nuomos mokesčiu. Nuo tos dienos ieškovei tapo žinoma apie žemės sklypo savininkų pasikeitimą , tačiau ji į pareiškimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo neatsakė. Kadangi kitų, galimai su ieškove susijusių, bendrovių iniciatyva buvo atliktos užklausos dėl žemės sklypo nuosavybės viešajame registre, mano, kad ieškovei apie tai, kad apeliantas įsigijo žemės sklypą tapo žinoma 2015-04-02, kas patvirtina apelianto teiginį, jog apie tai ieškovė buvo informuota 2015-03-23.Jeigu ieškovė būtų siekusi realiai įgyti ginčo žemės sklypą, ji privalėjo pareikšti ieškinį teismui per 3 mėnesius nuo sužinojimo (2015-03-23) dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, o pareiškusi ieškinį reikalauti, kad jai būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.Ieškovė UAB „ALFA AGRO“ atsiliepimu paršo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas nėra vienintelis teisių gynimo būdas, asmuo pirmenybės teisės pirkti žemę pažeidimo atveju gali nereikšti reikalavimo perkelti žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų, o naudotis kitais teisių gynimo būdais. Kasacinio teismo yra pripažinta, kad sandorio negaliojimo institutas yra tinkamas pažeistos pirmenybės teisės pirkti privačią žemę gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014). Todėl ieškovė, sužinojusi apie pasikeitusį žemės sklypo savininką, savo pažeistą pirmenybės teisę, numatytą ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei Žemės nuomos sutarties 3.3 punkte, nusprendė ginti pasirinkdama civilinių teisių gynimo būdą reikalaujant panaikinti sandorius, kurių sudarymas pažeidė ieškovės įstatymo garantuojamą pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas neišėjo iš ieškinio ribų ir pasisakė dėl pareikšto reikalavimo. Nors apeliantui neaiški teismo išvada, kurią jis cituoja, tačiau joje nuosekliai pasisakoma dėl byloje nustatytų aplinkybių, prieš citatą pažymima, jog byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovas P. K. apie ketinimą parduoti jam priklausantį žemės sklypą pažeisdamas nuomos sutarties sąlygas ieškovei nepranešė ir ieškovės raštiško atsisakymo pirkti žemę negavo. Atsakovai neslėpė fakto, kad dalies žemės sklypo dovanojimo sutartis buvo sudaryta, kad apeliantas galėtų įsigyti visą žemės sklypą pirmumo eile. Byloje nustatyta, kad P. K. ieškovės raštu neinformavo apie parduodamą žemės sklypą, o apeliantas pasitikėjo pardavėjo pasakymu, kad ieškovė žemės neperka ir detaliau tuo nepasidomėjo. Mano, kad teismas įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, sprendimas aiškus ir pagrįstas. Nesutinka, kad teismas netinkamai vertino 2015-03-23 pareiškimą. Pareiškimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo ieškovės darbuotojams pateikė atsakovas P. K.. Jame nebuvo nurodyta, kad savininku yra apeliantas, priešingai, iš turinio galima suprasti, kad juo yra P. K.. Apelianto teiginiai prieštarauja liudytojos, atsakovo P. K. paaiškinimams. Ieškovė po 2015-05-13 apelianto rašytinio pranešimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, sužinojo apie -žemės sklypo savininko pasikeitimą ir 2015-06-17 raštu informavo, kad ketina savo teise ginti teisme. Aplinkybė, kad ieškovė neatsakė į P. K. 2015-03-23 pareiškimą, savaime nereiškia, kad ieškovei tapo žinoma apie žemės sklypo pasikeitusį savininką. Atsakovai nepateikė informacijos iš VĮ Registrų centro informacijos apie 2015-04-02 kitų juridinių asmenų darytas užklausas dėl ginčo žemės sklypo ir tokių duomenų neprašė teismo išreikalauti. Todėl naujai pateikiami rašytiniai įrodymai neturėtų būti priimami ir vertinami. Ieškovės teiginiai apie sužinojimo dieną prieštaringi (2015-03-23 ir 2015-04-02). Aplinkybė, kad ieškovė galėjo sužinoti apie ginčijamų sandorių sudarymą anksčiau nei 2015-05-13 neturi teisinės reikšmės. Apeliantas pirmosios instancijos teisme sutiko, kad ieškovė pateiktų savo pažymą dėl nuosavybės teise valdomo žemės ploto ir nereikalavo pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų. Atsakovas P. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. 2016-09-28 teisme gautas jo rašytinis paaiškinimas kuriuo jis sutinka su apelianto skundo argumentais. Nurodo, kad į telefoninį pasiūlymą pirkti nuomojamą žemės sklypą ieškovės direktorius atsisakė, nes jau turi 500 ha žemės ir daugiau pirkti nebegali. Vėliau buvo sutarta susitikti su ieškovės direktoriumi ir nutraukti nuomos sutartį, tačiau jis neatvyko, o P. K. sekretorei pateikė raštišką prašymą dėl nuomos sutarties nutraukimo, nes sklypas bus parduotas. 2016-09-19 teisme gautas apelianto prašymas priimti naują rašytinį įrodymą – nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris įrodo, kad ieškovė UAB „Servitus“ yra įsipareigojusi pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį konsultuoti ir VĮ „Registrų centras“ teikiamų paslaugų klausimais. Todėl UAB „Servitus“ tris kartus atliktos užklausos dėl ginčo žemės sklypo patvirtina, jog ieškovei buvo žinoma apie ginčijamus sandorius iki 2015-05-13. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog naujai pateikiamas rašytinis įrodymas yra nesavalaikis, apelianto nurodomos aplinkybės dėl to, kada tapo ieškovei žinoma apie pasikeitusį sklypo savininką, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant šalių ginčą.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo P. K. apeliacinis skundas netenkintinas, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal skunde nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Apeliantas kartu su skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: VĮ Registro centro išduotą 2016-06-10 pažymą dėl duomenų peržiūros suvestinių pateikimo, vartotojo veiksmų protokolą, duomenis iš VĮ Registro centro apie ieškovės buveinę, UAB „Metadrena“, UAB „Servitus“ buveines, duomenis iš internetinio puslapio rekvizitai.vz.lt apie UAB „Metadrena“, UAB „Servitus“ direktorę. Pateikė Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus 2016-07-15 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.Teisėjų kolegija atsisako priimti ir vertinti apelianto pateikus įrodymus, nes juos, išskyrus nutarimą atsisakyti nutraukti ikiteisminį tyrimą, turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme. Nors minėtas nutarimas priimtas po teismo sprendimo, tačiau jis ir apelianto nurodomos aplinkybės dėl jo turinio neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl tarp šalių kilusio ginčo.Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas išėjo iš ieškinio ribų, dėl ko neteisingai išsprendė bylą ir netinkamai taikė materialinės teisės normas.Ieškovė, sužinojusi apie pasikeitusį žemės sklypo savininką, savo pažeistą pirmenybės teisę įsigyti nuomojamą žemės ūkio paskirties sklypą , numatytą ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei Žemės nuomos sutarties 3.3 punkte, nusprendė ginti ginčydama sandorius. Šiose ribose teismas nagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad ieškovė, gindama pažeistą savo pirmumo teisę ir teismas, spręsdamas bylą, privalėjo vadovautis ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalies nuostata ir pirmumo teisės pirkti žemės ūkio paskirties nuomojamą žemės sklypą pažeidimo atveju per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, teismine tvarka reikalauti, kad jai būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta tik teisė teismine tvarka ginti pažeistą teisę perkeliant pirkėjo teises ir pareigas, tačiau tai nėra vienintelis pažeistos teisės gynimo būdas. Kasacinio teismo pripažinta, kad sandorio negaliojimo institutas yra tinkamas pažeistos pirmenybės teisės pirkti privačią žemę gynimo būdas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014). Šiuo atveju, ieškovė ir pareiškė ieškinį dėl sandorių nuginčijimo nesutikdama su tuo, kad žemės sklypas buvo perleistas apeliantui pažeidžiant ieškovės pirmumo teisę į sklypą. 2015-12-07 ieškiniu neprašoma perkelti pirkėjo teises ir pareigas, o ginčijami 2015-03-10 ir 2015-03-13 sandoriai. Todėl ieškinio senaties termino atveju teisiškai nereikšminga aplinkybė, jog ieškovei galimai apie pasikeitusį žemės sklypo savininką tapo žinoma anksčiau nei 2015-05-13.Skunde teigia, kad sprendimo turinys jam nėra aiškus ir cituoja sprendimo dalį: <...> iki dovanojimo sutarties sudarymo apie ketinimą parduoti jam priklausantį žemės sklypą atsakovas P. K. nepranešė ir jo pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą, o atsakovams sudarius paminėtą ginčijamą dalies žemės sklypo dovanojimo sutartį P. K. likusią žemės sklypo dalį pardavė turto bendraturčiu tapusiam G. K., nebeturėdamas pareigos apie žemės sklypo pardavimą pranešti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui <...>. Akivaizdu, kad dėl rašymo apsirikimo teismas vietoje atsakovo P. K. nurodė P. K., t.y. suklydo dėl atsakovo (žemės sklypo pirminio savininko) pavardės. Iki nurodytos apelianto citatos teismas aiškiai nurodė įstatymu įtvirtintą žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo tvarką ir įrodymus, kurių pagrindu padaryta išvada. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, paneigiančių teismo išvadą. Atmestinas, kaip neįrodytas apelianto teiginys, kad ieškovės pateikta rašytinė pažyma apie nuosavybės teise valdomos žemės ūkio paskirties bendrą plotą nepakankama sprendžiant, ar ieškovė turi teisę įsigyti ginčo žemę pagal ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas (CPK 178 str.). Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei su skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė nuosavybės teise turi maksimalų 500 ha žemės ūkio paskirties plotą ir neprašė teismo tokių duomenų išreikalauti. Nurodytas apelianto teiginys pripažintinas deklaratyviu ir nepagrįstu. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė 2008-09-01 žemės sklypo nuomos sutarties 3.2 ir 3.3 punktuose įtvirtintas nuostatas. Sutarties 3.2 punktas, kuriame numatyta žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo tvarka, nagrinėjamu atveju nėra aktualus, nes byloje neįrodyta, jog iki ginčijamų sandorių atsakovas P. K. nuomos sutartį buvo nutraukęs. Sutarties 3.3 punkte numatyta, kad nuomotojas, nusprendęs parduoti nuomojamą žemės sklypą, turi pasiūlyti pirmumo teise jį pirkti (jei nėra sklypo bendraturčių) nuomininkui , o pastarajam raštiškai atsisakius, tomis pačiomis sąlygomis gali parduoti trečiajam asmeniui. Ši sutarties sąlyga galiojanti, atitinka įstatymo reikalavimus ir todėl turi būti vykdoma. Pirmosios instancijos teismas pripažino, ko neginčija ir apeliantas, kad P. K. nepateikė jokių įrodymų, kad ne kartą žodžiu siūlė ieškovei nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį. To nepripažįsta ir ieškovė. P. K. 2015-03-23 pareiškimas nutraukti nuomos sutartį, patvirtina, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu nuomos sutartis buvo galiojanti.Apeliantas neginčija teismo išvadų dėl atsakovų tikslų sudarant ginčo sutartis. T.y. tikrasis atsakovų tikslas buvo parduoti- pirkti visą ieškovės nuomojamą žemės sklypą. Siekiant išvengti įstatymo apribojimų buvo sudarytas apsimestinis žemės sklypo dalies (1/70 dalies) dovanojimo sandoris tokiu būdu pridengiant pirkimo pardavimo sandorį, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (CK 1.87 str.1 d). Toks sandoris pagrįstai pripažintas negaliojančiu. Atsakovui P. K. nesant sklypo bendrasavininkiu, nuomininkas UAB „Alga agro“ turėjo galiojančią pirmenybės teisę pirkti nuomojamą žemės sklypą, o savininkas P. K. – pareigą laikytis nustatytos pardavimo tvarkos. Sutiktina su teismu, kad pažeidus ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Žemės nuomos sutarties 3.3 punkte nustatytą tvarką – nepasiūlius ieškovei pirmenybės teise įsigyti nuomojamą žemės sklypą, pažeista jos teisė turi būti ginama ieškovės prašomu būdu: pripažįstant niekiniu ir negaliojančiu žemės sklypo pardavimo sandorį, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.1d) ir taikant restituciją (CK 1.80 str. 2 d ). Nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieškinys neturtinio pobūdžio. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Atsižvelgiant į CPK 85 straipsnio 3 dalį, jeigu byloje prašoma pripažinti negaliojančiais kelis sandorius dėl to paties turto perleidimo, laikoma, kad reiškiamas vienas reikalavimas. Kvalifikavus ieškinį turtiniu, jis pagrįstai žyminiu mokesčiu apmokestintas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaip turtinis reikalavimas, be to, ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis už ieškinį buvo sumokėta tik 75 procentai už ieškinį mokėtinos sumos (CPK 80 str. 7 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai), sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Ieškovės atstovas pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, kurios yra apmokėtos, nustatyta, kad ieškovė patyrė 2117,50 Eur išlaidų advokato, atstovavusio ieškovę pirmosios instancijos teisme, teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė byloje pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą bei rašytinius paaiškinimus dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovė atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė trečiame metų ketvirtyje, todėl įvertintina, kad pirmame metų ketvirtyje koeficientas buvo 735,1 Eur; rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui pateikti ketvirtame ketvirtyje, todėl aktualus antrasis metų ketvirtis, kurio koeficientas buvo 756,90 Eur. Kadangi už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 735,10 Eur dauginama iš 1,3, pripažintina, kad maksimali mokėti suma už tokio pobūdžio paslaugas yra 955,63 Eur. Už rašytinius paaiškinimus maksimali mokėti suma yra 302,76 Eur (0,4 * 756,90 Eur). Teisėjų kolegijos nuomone, 1258,39 Eur suma yra pakankama, todėl ji priteistina iš apelianto.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš P. K. 1258,39 Eur ieškovei UAB „ALFA AGRO“ .