Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajam A. M., jo atstovei pagal įstatymą J. M., nukentėjusiojo atstovui advokatui Vytautui Kelpšui, kaltinamajai A. B., jos gynėjui advokatui Tomui Leščinskui,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka pagal A. M. skundą, kuriuo

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini, neteista,

kaltinama, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK)140 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinama tuo, kad 2016m. gegužės 3d. apie 13.40 vai. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje tyčia nepilnametį A. M. gim. (duomenys neskelbtini) sugriebė rankomis už kaklo, smogė jam vieną kartu kumščiu ir sudavė tris kartus delnu į galvą, taip pat vieną kartą smogė delnu į veido kairę pusę, nuo smūgio A. M. galva atsitrenkė į sieną, po to sugriebusi rankomis jį už kaklo smaugė, ko pasėkoje A. M. buvo padarytas galvos sumušimas ir lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimai kairėje kaklo pusėje, kairio žasto šoniniame paviršiuje ir kairės plaštakos delne ir tokie sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji A. B. dėl pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną su kaimynais kieme darė talką. Savo sūnų D. pasiuntė B. paimti kibirą. Neužilgo išgirdo kaip kaimynė šaukia, kad laiptinėje muša jos (kaltinamosios) vaiką. Įbėgusi į laiptinę išgirdo šaukiantį savo sūnų ir užlipusi laiptais pamatė kaip jos vaikas atsitrenkė galva į cementą. A. M. puolė jos vaiką spardyti, o ji pripuolė ir pradėjo A. M. tempti šalin nuo savo vaiko, o šis ją keikė necenzūriniais žodžiais. Išvadavusi sūnų, su juo bandė A. M. nutempti į savo namus, kad iškviesti policiją. A. M. laikėsi įsikibęs ir klykė, šaukė. Tada atėjo kaimynė L. S. ir ji paleido A. M.. Ir paleidus jį, jis šaukė, kad papjaus jos sūnų. Sūnus sakė jai, kad nežino kodėl jį užsipuolė, bet jie ir anksčiau konfliktuodavo. A. M. negyvena viename kieme, bet dažnai ateina. Vaikai mokosi vienoje mokykloje. Dėl vaikų konfliktų yra ėjusi į mokyklą pasikalbėti su socialine darbuotoja. Nežino ar tai buvo oficialiai užfiksuota. A. M. asmens duomenų konflikto dieną nežinojo. Sūnus sakė, kad jie su A. M. mušėsi, A. M. jam grasino papjauti. Dėl A. M. veiksmų į policiją nesikreipė. A. M. atitempiant nuo savo sūnaus, tempė už rūbų. Galbūt tuo metu ir galėjo į kaklą įdrėksti su nagais. A. M. nesudavė, jis besitampydamas galėjo užsigauti į turėklus. Nurodė, kad yra buvusi bausta už tai, kad iškeikė socialinę darbuotoją, nes ji buvo išrengusi jos vaiką. Jos sūnus turi sveikatos problemų. D. yra labai judrus, „užsidega kaip degtukas“. Anksčiau jam būdavo nerviniai traukuliai. Šiuo metu vaistų jis nevartoja, nes būklė yra pagerėjusi.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad su draugu ėjo iš treniruočių, namo. Pamatė D. ir pasakė draugui, kad eina, nes nori pasišnekėti su D. mama apie jo elgesį mokykloje. Kai pašaukė D., jis nusikeikė ir nubėgo į laiptinę. Jis jį pasivijo ir kai šis vėl pradėjo keiktis, jis trenkė D.. D. paėmęs už pečių paguldė ant žemės ir laikė prispaudęs. Tada atėjo D. mama ir sakė: „ką čia asile darai“, trenkė kumščiu, sudavė delnu per galvą, galva atsitrenkė į sieną, pradėjo jį smaugti, Tada su kaire ranka perdrėskė kaklą ir norėjo išmesti iš trečio su puse aukšto. Vėliau jį bandė įsitempti į namus, bet jis laikėsi už durų staktų ir spyrė, kad pabėgtų. Yra buvę konfliktų su D. ir anksčiau. Kartą jis ėjo į treniruotes ir buvo nusipirkęs saldainių. Valgė saldainius ir išspjovė ant žemės. Pro šalį ėjo D. ir jam pasakė: „išmok spjaudytis“, o jis atsakė „ką sakei asile“ ir išsitraukė peiliuką. D. su draugais jį erzindavo. Kai erzindavo, jis jį pastumdavo. Į policiją ir ligoninę kreipėsi tą pačią dieną. Jis vėmė, jam buvo sunkus smegenų sutrenkimas, ligoninėje gulėjo savaitę. Jautėsi blogai, dvi dienas neleido išlipti iš lovos, lašino sistemas, dar gydėsi namuose. Teigė, kad kaklo sužalojimai atsirado kai A. B. paėmė mane už kaklo ir spaudė prie sienos.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą J. M. parodė, kad kartą mažasis sūnus pasakė, kad daugiau į treniruotes nebeis, nes einant pro parduotuvę „Eglė“ prie jų prisikabina berniukas, kuris grasina peiliu. Vieną kartą sūnus A. parėjo iš mokyklos ir papasakojo, kad D. pastoviai apspjaudo jam nugarą. Ji kreipėsi į socialinę darbuotoją mokykloje dėl tokios situacijos ir ji žadėjo pasikalbėti su D. mama. Praėjusių metų gegužės mėn. į namus parėjęs sūnus A. pasakė, kad jį sumušė D. mama. Jie nuvažiavo į polikliniką ir sūnų išvežė į Klaipėdos ligoninę. Po to įvykio praėjus trims savaitėms sūnus išėjo su draugais į miestą ir paskambinęs pranešė, kad prie jų prisikabino D. tėtis ar draugas pagrasino, kad dėl to įvykio nesikreiptų į policiją. Jos pačios apklausos ikiteisminio tyrimo metu tos aplinkybės, kad buvo grasinta jos sūnui nenurodė, nes dar nebuvo grasinta. Savo sūnaus neteisina, bet mano, kad suaugusiam žmogui - kaltinamajai nesuteikta teisė taip elgtis. Taikytis nesutinka, nes sūnui buvo padarytas stiprus sukrėtimas. Pareikšto civilinio ieškinio turtinį reikalavimą sudaro išlaidos automobilio stovėjimui prie ligoninės lankant sūnų, neturtinę - patirtas skausmas, stresas.

Liudytojas D. B. parodė, kad buvo talka ir mama paprašė, kad jis atneštų kibirą. Ėjo į namus pasiimti raktų ir pamatė, kad atbėga A. M.. Jis įbėgo į laiptinę, o pasivijęs A. M. jam trenkė kumščiu į pilvą ir pakišdamas koją parvertė ant žemės, jis susitrenkė galvą, mėgino numesti nuo laiptų. Tada atėjo jo mama, Martinkų patraukė ir padėjo jam atsistoti. Jie bandė jį nutempti, kad iškviesti policiją, bet jis laikėsi įsikibęs į turėklus, po to jis pabėgo. Jis bėgo nuo A. M., nes anksčiau jis jam yra grasinęs peiliu. Tempdama A. M. mama jam buvo paėmusi per juosmenį, nepamena, kad būtų ėmusi už kaklo. Su A. M. konfliktuoja senai, nepamena dėl ko. Anksčiau jam nieko nėra sakęs ar erzinęs.

Liudytoja J. S. parodė, kad abi šeimos jai puikiai pažįstamos pagal buvusius darbinius santykius dirbus jai mokykloje. Ji buvo Laisvės al. 4 namo kieme, kai A. B. pasiuntė savo sūnų D. atnešti kibirą, nes tuo metu vyko talka. D. nubėgo į laiptinę, tada ji pamatė, kad du vaikinukai nusivijo A. B. sūnų. Išgirdo, kad kažkuri kaimynė sušuko, jog muša D.. Ji A. B. pasakė, kad eitų pažiūrėti, nes muša jos vaiką. Buvo tyla ir po kurio laiko išgirdo, kad A. B. šaukė: „iškviesiu policiją“. Kitas berniukas taip pat norėjo dalyvauti konflikte, bet ji jam sakė pasitraukti ir neleido eiti į laiptinę. Po kurio laiko besikeikdamas iš laiptinės išėjo A. M.. Neatkreipė dėmesio ar buvo kokie nors sužalojimai ant vaikino, kai jis išėjo iš laiptinės. Tada išėjo A. B. ir pasakojo, kad A. M. plėšė nuo savo vaiko ir nagais įbrėžė į kaklą. A. M. ateina į jų kiemą dažnai. Ji žino, kad tarp šitų vaikų yra užsisenėjęs konfliktas. Abi mamos labai geros, atsidavusios savo vaikams.

Liudytoja L. S. parodė, kad yra A. B. kaimynė. Nurodė, kad būnant namuose išgirdo, kad kažkas garsiai pradėjo rėkti, todėl išėjo į laiptinę. Kaltinamoji berniuką laikė už rankos, o jis rėkė. Šalia buvo D.. Nežino kodėl tas berniukas rėkė, nes jokio kraujo nematė. Jie vienas per kitą pasakojo, kad tas berniukas užpuolė D., o kaltinamoji jį bandė atplėšti nuo sūnaus. D. pasakojo, kad jį vos nenustūmė nuo laiptų. Tas berniukas tik rėkė, klykė, o kai nerėkė - atsiprašinėjo. Ant berniuko kaklo matė įbrėžimą. Kol išsiaiškino kas vyksta, pasakė, kad berniukas eitų, o policijai pranešti nepagalvojo.

Specialisto išvadoje G835/2016 (03) nurodyta, kad A. M. nustatyti sužalojimai: galvos sumušimas ir lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas kakle kairėje pusėje, kairio žasto šoniniame paviršiuje ir kairės plaštakos delne. A. M. | sužalojimai vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. A. M. galva sužalota buku daiktu ar paviršiumi – nuo sumušimo arba atsitrenkimo. Kaklo, žąsto bei delno odos nubrozdinimai pagal formą, dydį ir lokalizaciją būdingi rankos pirštų nagų poveikiui. Galvoje užfiksuota vieno poveikio žymė (b.l. 9-10).

Kaltinamoji neigia sudavusi smūgius nukentėjusiajam, pripažįsta galėjusi įdrėksti nagais netyčia, jį tempdama nuo savo sūnaus ir į butą. Nukentėjusysis bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad A. B. jam trenkė kumščiu, sudavė delnu per galvą, dėl ko galva atsitrenkė į sieną, jį smaugė bei ranka perdrėskė kaklą ir norėjo išmesti iš trečio su puse aukšto. Tiesiogiai konfliktą matęs kaltinamosios sūnus nenurodo, kad jo mama būtų sudavusi nukentėjusiajam, patvirtino faktą, kad nukentėjusįjį nutempė nuo jo ir tempė į butą iškviesti policiją. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo sužalojimų faktą, tačiau nepatvirtina jų atsiradimo aplinkybių. Specialisto išvada nepatvirtina nukentėjusiojo parodymų ir dėl suduotų smūgių skaičiaus, smaugimo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus prieš kaltinamosios sūnų, kaltinamajai reikėjo nutraukti panaudojant fizinę jėgą, neatmestina, kad dalis sužalojimų nukentėjusiajam galėjo gautis tuo metu. Ką apklausos ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusysis, kad kaklas jam buvo subraižytas atitraukiant jį nuo D. B.. Tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamosios sūnaus liudytojo D. B. parodymais, teismas negali besąlygiškai tikėti, kadangi abu vaikai jau ilgą laiką konfliktuoja ir yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 94-1-ATPŽ-278-16, b.l. 18)protokolo, nukentėjusysis nurodė, kad jam po suduoto smūgio, iš nosies bėgo kraujas, nors liudytojos J. S., L. S., jį mačiusios iš karto po konflikto - bėgančio kraujo, ar kitokių sužalojimų, išskyrus nudrėskimus ant kaklo, nematė. Tai, kad kaltinamosios siekis sulaikyti nukentėjusįjį buvo tam, kad iškviesti policijos pareigūnus dėl įvykusio konflikto, patvirtino liudytoja J. S..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodyta, kad teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Įvertintus ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad pakanka įrodymų, kad nukentėjusiojo kaklą įdrėskė kaltinamoji, tačiau neabejotinų įrodymų, kad ji tai padarė, jau nebesant pavojaus jos sūnui, tai yra jau apginus jį nuo nukentėjusiojo, nėra. Kaip ir nėra patikimų įrodymų dėl to kaip buvo padarytas kitas sužalojimas nukentėjusiajam galvoje. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tai galėjo būti padaryta ir atsitrenkiant bei objektyviai užfiksuota tik vieno poveikio žymė. Ši aplinkybė neleidžia atmesti ir galimybės, kad sužalojimas nukentėjusiajam galėjo atsirasti ir kaltinamajai gelbėjant savo sūnų arba net ir ne dėl kaltinamosios veiksmų. Teismas sutinka su nukentėjusiojo atstovų pozicija, kad smūgių sudavimas jau sustabdžius nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus, būtų perteklinis. Tačiau esant abejonėms, kurios išnaudojus visas galimybes, nepašalintos ir aiškintinos kaltinamosios naudai, teismas konstatuoja, kad, nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių kaltinamosios kaltę dėl suduotų smūgių. Kaltinamosios veiksmai dėl padarytų įdrėskimų nagais ir nukentėjusiojo tempimo tikslu jį sulaikyti, vertintini kaip būtinoji gintis ginant sūnų nuo tiesioginio pavojaus ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas. Pagal BK 28 str. 1, 2 d. nuostatas asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako, jeigu neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamas kitą asmenį nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, o pagal BK 29 str. 1d. neatsako už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Nors nukentėjusysis ir nebuvo tokio amžiaus, kad galėtų būti subjektas už padarytą nusikalstamą veiką, tačiau, kaltinamoji esant susidariusiai situacijai tokių baudžiamosios atsakomybės aspektų negalėjo numatyti ir žinoti, todėl jos veiksmai vertintini kaip adekvatūs.

Remiantis išdėstytu kaltinamoji išteisintina nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str.5d.1p.), o A. M. civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str.3d. 2p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 5bd. teismas

nusprendė:

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.