Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Ričardo Gilio,

nukentėjusiojo įstatyminei atstovei Ž. P.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-05 nuosprendžio, kuriuo J. P. V. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir nubaustas 20 MGL (2 600 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Priteista nepilnamečiam T. P., atstovaujamam Ž. P., iš AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos Filialo- 2 996 Lt, o iš J. P. V.- 4004 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš J. P. V. priteista Ž. P. 200 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 31,40 Lt proceso (pašto) išlaidų- valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. V. nuteistas už tai, kad, 2010-05-08, apie 10val.10 min. Panevėžyje, reguliuojamoje Smėlynės ir Paliūniškio gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus, tai yra reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę pusę, nedavė kelio per sankryžą šviečiant leidžiamam šviesoforo signalui, tiesiai važiuojančiam dviratininkui T. P. ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta dviratininko T. P. sveikata. Jam nustatytas apatinio žandikaulio lūžis dešinėje pusėje sąnarinės ataugos srityje ir apatinio žandikaulio kairės pusės 5-6 – to dantų srityje (lūžis dviejose vietose), stuburo kaklinės dalies I – mo slankstelio panirimas, muštinė žaizda smakre.

Nuteistasis J. P. V. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-105 nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo perduoti jį pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, netaikyti jo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialiąja teise- vairuoti transporto priemones, civilinį ieškinį palikti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą perduoti jį dukros R. P. atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nėra visų reikalingų pagrindų, kuriems esant būtų galima taikyti BK 40 str. 2 d. nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliantas nurodo, jog pilnai pripažino savo kaltę dėl to, kad vairuojant automobilį jis, sukdamas į kairę nepraleido dviratininko, tuo pažeidė KET reikalavimus, ir dėl to labai gailisi. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam dalis neturtinės ir turtinės žalos buvo atlyginta. Šią prievolę už apeliantą įvykdė draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Balstic“, tačiau šios aplinkybės teismas tinkamai neįvertino. Nepagrįstos teismo abejonės dėl apelianto dukros R. P., teikusios laidavimo prašymą, galimu teigiamu poveikiu kaltininkui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantas mano, kad teismas, neatleisdamas jo nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo pagrindu, neteisingai išaiškino ir be pagrindo jo atžvilgiu netaikė BK 40 str. nuostatų.

Apeliantas mano, kad nuosprendžiu jam skirta aiškiai per griežta bausmė- per didelė bauda ir be pagrindo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė taikyta- uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra vieneriems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Skirdamas bausmę, teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad nėra J. P. V. (apelianto) atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas, skirdamas bausmę, neįvertino aplinkybių, kad apeliantas dėl eismo įvykio prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Po eismo įvykio stengėsi suteikti nukentėjusiajam T. P. pagalbą, padėjo jį įkelti į greitosios pagalbos automobilį. Iš kart po eismo įvykio apiforminimo, apeliantas nuvyko į ligoninės priėmimo skyrių, nes jam labai rūpėjo berniuko sveikata ir savijauta. Apeliantas kalbėjosi su nukentėjusiojo motina, dėl eismo įvykio nuoširdžiai ir ne kartą atsiprašė. Tačiau nė viena iš šių nurodytų aplinkybių teismo nebuvo pripažinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apeliantas mano, kad teismas neteisingai įvertino apelianto praeityje padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str., ir jo padarymo aplinkybes bei žalos atlyginimo nekentėjusiajam aplinkybes. Nurodo, kad dėl žalos atlyginimo ne kartą siekė susitikti su nekentėjusiojo motina, tačiau ji neatsakinėjo į apelianto skambučius. Vėliau susitikus, nukentėjusiojo motina įvardijo tokią sumą, kurios apeliantas nebuvo pajėgus sumokėti. Tačiau apeliantas mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad už jį dalį žalos nukentėjusiajam T. P., atstovaujamam motinos Ž. P., sumokėjo draudimo bendrovė.

Apeliantas nurodo, kad teismas šioje baudžiamojoje byloje be pagrindo netyrė ir nevertino paties nukentėjusiojo ir už jį atsakingų asmenų veiksmų. Tikslu nustatyti visus nukentėjusiojo veiksmus, galimybę išvengti susidūrimo, už nukentėjusiojo veiksmus atsakingus asmenis bei nukentėjusiojo veiksmų ryšį su autoįvykiu bei jo pasekmėmis, apeliantas prašė byloje skirti kompleksinę- darbų saugos ir autotechninę ekspertizę, tačiau teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė, dėl ko nuosprendyje buvo vienpusiškai įvertintos apeliantą kaltinančios aplinkybės, o ne autoįvykio aplinkybių ir priežastinių ryšių visuma. Todėl kelia abejonių teismo išvada, kad nukentėjusysis T. P. neturėjo teisės važiuoti dviračiu miesto gatvėmis, tačiau tai nebuvo įvykio priežastis.

Apeliantas teigia, kad tarp liudytojų K. S., G. P., V. U., J. S. ir nukentėjusiojo T. P. parodymuose dėl reikšmingų įvykio aplinkybių yra esminių prieštaravimų, kurie liko nepašalinti. Apeliantas tvirtina, kad jam išsukus iš Pelkių gatvės garažų ir pravažiuojant ne mažesnį kaip 250 metrų atstumą link Smėlynės – Paliūniškio sankryžos, nė vieno dviratininko kelyje nebuvo (kas būtų paskatinę apeliantą atsargiau elgtis kelyje). Pirmasis dviratininkas, kurį jis pamatė ir buvo T. P., sankryžoje iššokęs iš tarpo tarp mašinų ir atsitrenkęs į jo mašinos šoną.

Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendžiu skirdamas jam bausmę- baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, netinkamai įvertino jo asmenybę bei turtinę padėtį. Mano, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemones vieneriems metams prieštarauja teisingumo principui, nes per daugiau kaip 50 praktinio vairavimo metų apeliantui tai pirmasis eismo įvykis, kuris kilo susiklosčius nepalankioms eismo sąlygoms. Apeliantas iki šiol dirba, yra gerai charakterizuojamas. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, apeliantui bus atimta galimybė dirbti, nuvažiuoti pas gydytojus, į sodą, ir kt., tai yra iš esmės bus apsunkintas gyvenimas.

Apeliantas mano, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu buvo neteisingai išspręstas nuketėjusiojo T. P. įstatyminės atstovės Ž. P. civilinio ieškinio klausimas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo padaryta 7 000 Lt dydžio neturtinė žala. Mano, kad ji per didelė, neįrodyta byloje surinktais įrodymais ir turėtų būti mažinama iki 4 316 Lt sumos, kurią privalo atlyginti civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo. Apeliantas teigia, kad teismas priteisdamas nukentėjusiajam tokio dydžio neturtinę žalą, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Nukentėjusysis po eismo įvykio greitai pasveiko, jis toliau sportuoja ir siekia aukštų sportinių rezultatų. Akivaizdu, kad liekamųjų reiškinių dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jam nekilo, todėl didelės sumos neturtinei žalai priteisimas nėra teisingas. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 111 str., CK 6.250 str., 6.254 str., 6.987 str. bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nuostatas, kurios reglamentuoja atsakingo asmens atsakomybės ribas kilus draudiminiam įvykiui. Teismas neatsižvelgė į įstatymo nustatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, neįsigilino į kitas reikšmingas bylai aplinkybes dėl žalos dydžio nustatymo, todėl nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą iš apelianto, o ne iš draudimo bendrovės. Tokios žalos priteisti iš jo nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas įpareigoja draudiką atlyginti neturtinę žalą iki 2500 eurų (8632 Lt). Taigi teismas iš nukentėjusiajam priteistinos 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumos iš apelianto neturėjo teisės priteisti jokios dalies, kadangi ši suma neviršija įstatyme numatytos maksimalios išmokos sumos. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą taip pat pažeidė CK 6.282 str. 1 d., tai yra, neįvertinęs paties nukentėjusiojo veiksmų, įtakojusių eismo įvykio kilimą nepagrįstai tokia didele dalimi tenkino nukentėjusiojo T. P. įstatyminės atstovės Ž. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo patraukti atsakovais visi su nukentėjusiajam padaryta žala susiję atsakingi asmenys, todėl jau vien dėl to negalima sutikti su teismo nuosprendžio išvadomis civilinio ieškinio tenkinimo dalyje.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis bei jo atstovė prašo skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 40 str. taikymo

Įstatymas suteikia teismui teisę asmenį, padariusį neatsargų nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo esant BK 40 str. 2 d. nurodytoms sąlygoms: asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, visiškai ar iš dalies atlygino ar įsipareigojo atlyginti žalą ir kai yra pagrindo manyti, jog žala bus atlyginta visiškai ir kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, sutinkamai su BK 40 str. 3 d teismas, priimdamas sprendimą atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kolegija pažymi, kad atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmos instancijos teisme buvo gautas R. P. pareiškimas laiduoti už apeliantą (T.1 b.l.173). Prie pareiškimo buvo pridėti dokumentai, patvirtinantys, kad R. P. yra J.P. V. dukra, ištekėjusi, turinti du vaikus ir su SEB banku sudariusi kredito sutartį (T.1 b.l. 174-178). Nors apylinkės teismas, priėmęs minėtus dokumentus 2010-11-25 posėdyje protokoline nutartimi įpareigojo apelianto gynėją pateikti R. P. charakterizuojančią medžiagą (T.1 b.l. 185), tačiau tai nebuvo ir nėra padaryta.

Iš to seka, kad teismas, apeliantui ar jo gynėjui neįvykdžius teismo įpareigojimo, neturi duomenų įvertinti laiduotojo asmeninių savybių ir jo galėjimo daryti teigiamą įtaką kaltininkui, todėl net neturi ir galimybės svarstyti apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės minimu pagrindu klausimo, todėl šiuo atveju BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų buvimas ar nebuvimas šio klausimo sprendimui jokios reikšmės neturi.

Dėl kaltės

Nors apeliantas deklaruoja, kad visiškai pripažįsta savo kaltę dėl nagrinėjamo autoįvykio ir nuoširdžiai gailisi, tačiau tuo pačiu metu teigia, kad nukentėjusysis T. P. pažeidė visą eilę Kelių eismo taisyklių reikalavimų- neturėjo reikiamo amžiaus važiuoti dviračiu keliu ir dviratininko pažymėjimo, važiavo tarp pirmos ir antros eismo juostos lenkdamas pamažu judančias kitas transporto priemones ir dėl to, kad savalaikiai nepastebėjo iš priekio važiavusio ir kairį posūkį dariusio apelianto automobilio, laiku nestabdydamas, atsitrenkė į jį.

Šie apeliacinio skundo motyvai visiškai nepagrįsti ir jie rodo, jog apeliantas iš tiesų savo kaltės dėl autoįvykio visiškai nepripažįsta ir tokia skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada yra visiškai teisinga.

Pagal BK 281 str. atsako tas, dėl kurio padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo kyla autoįvykis ir atsiranda atitinkamose šio straipsnio dalyse numatytos pasekmės, t.y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir pasekmių.

Šiuo atveju akivaizdu, kad nagrinėjamas autoįvykis nebūtų kilęs, jei apeliantas būtų vykdęs KET 161 straipsnio reikalavimus ir sankryžoje darydamas kairį posūkį būtų praleidęs jam iš priekio tiesiai dviračiu važiavusį nukentėjusįjį. Tokiu atveju, t.y. jei apeliantas būtų važiavęs taip, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, būtų buvęs atidus ir stebėjęs bei tinkamai įvertinęs situaciją kelyje, nebūtų nukentėjusiajam sudaręs kliūties, šis nebūtų atsitrenkęs į apelianto automobilį ir nebūtų buvęs sužalotas. Taigi, tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis pagal BK 281 str. 1 d. kaltu pripažintas visiškai pagrįstai.

Sankryžoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis dviračio judėjimo kryptimi yra dvi eismo juostos- pirmoji skirta tik važiavimui į dešinę, o antroji- važiavimui tiesiai ir į kairę. Vadinasi, kad nukentėjusysis, važiuodamas tiesiai ties šių eismo juostų skiriamąja riba, tiksliai laikėsi KET reikalavimo važiuoti kiek galima arčiau dešinio kelkraščio. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių bent daryti prielaidą, kad nukentėjusysis prieš eismo įvykį dviračiu važiavo viršydamas mieste leistiną maksimalų 50km/h greitį, todėl akivaizdu, kad ir tokio KET reikalavimo nukentėjusysis nepažeidė. Aplinkybė, kad nukentėjusysis dėl amžiaus neturėjo teisės važiuoti keliu dviračiu, nors ir prieštarauja KET reikalavimams, tačiau tarp šio pažeidimo ir atsiradusių pasekmių nėra jokio priežastinio ryšio, t.y. net jei nukentėjusysis ir būtų turėjęs teisę važiuoti, dėl to nagrinėjamas eismo įvykis nebūtų nekilęs.

Iš transporto priemonių apžiūros protokolų matyti, kad ant apelianto automobilio susidūrimo su dviračiu žymės užfiksuotos dešinėje pusėje ant priekio rato gaubto, priekinio sparno ir priekinių durelių. Atsižvelgiant į tai ir į byloje neginčijamai nustatytą aplinkybę, kad apelianto automobilis transporto priemonių susidūrimo metu judėjo, akivaizdu, kad iki kontakto apelianto automobilis nukentėjusio dviratininko važiavimo trajektoriją kirto labai trumpą laiko tarpą, t.y. jis išvažiavo betarpiškai arti prieš dviratininką ir pastarasis jokios galimybės išvengti susidūrimo negalėjo.

Tokiu būdu, kolegija daro vienareikšmę išvadą, jog nagrinėjamas autoįvykis kilo išimtinai dėl to, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė apeliantas.

Dėl bausmės

Skundžiamu nuosprendžiu J.P. V. nubaustas 20 MGL (2 600 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės- specialios teisės atėmimas arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Iš išdėstyto matyti, kad apylinkės teismas apeliantui paskyrė dvi sankcijoje numatytas alternatyvias bausmes, o sutinkamai su BK 42 str. 3 d., už vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama tik viena bausmė.

Esant šioms aplinkybėms nuosprendis keistinas dėl aiškiai neteisingos bausmės (BPK 328 str. 2 p.)

Atsižvelgiant į tai, kad J.P. V. turi itin ilgą vairuotojo stažą, byloje nėra jokių duomenų, kad anksčiau dėl jo kaltės būtų kilę autoįvykiai, kad nagrinėjamas autoįvykis kilo dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo, kad apeliantas yra garbingo amžiaus, puikiai charakterizuojamas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas itin neigiamai paveiktų jo gyvenimo kokybę ir juo nebūtų pasiekti bausmės tikslai, kolegija mano, kad būtent ši bausmė apeliantui skirta nepagrįstai.

Skundžiamu nuosprendžiu paskirta kita bausmė- bauda savo dydžiu yra ženkliai mažesnė nei įstatymo numatytas šios bausmės vidurkis, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas turi pakankamai turto ir pajamų tokiai baudai sumokėti, todėl jos, sutinkamai su BK 61 str. nuostatomis, laikyti aiškiai per didele, t.y. per griežta nėra jokio pagrindo.

Kadangi skundžiamu nuosprendžiu apeliantui baudžiamojo poveikio priemonė BK 67 str. 3 d. tvarka nebuvo paskirta, o byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, tokios priemonės skyrimo galimybė nesvarstoma.

Dėl civilinio ieškinio

Transporto priemonė, kurią vairavo nuteistasis, įvykio metu 2010-01-26 buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Sutartis buvo sudaryta pagal standartines sąlygas, numatyta, kad už žalą, padarytą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išmoka mokama pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 2500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo. Tai draudiko- AAS „Gjensidige Baltic“ atsakomybės ribojimas dėl neturtinės žalos, padarytos apdraustojo veiksmais, atlyginimo. Jeigu draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, viršija draudimo vertę, tai draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę (CK 6.1001 str. 1 d.). Todėl šiuo atveju prievolė atlyginti neturtinę žalą J.P. V. atsirastų tik jei nustatytos neturtinės žalos dydis viršytų 2500 eurų (8632 litus).

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad dėl autoįvykio nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kurios bendras dydis yra 8320 litų, iš kurių 1320 litų draudimo bendrovė buvo atlyginusi iki nuosprendžio priėmimo.

Pirmos instancijos teismo nustatyta neturtinės žalos suma atitinka teismų formuojamą praktiką, todėl jos laikyti aiškiai per didele ir mažinti nėra pagrindo.

Kadangi ši suma neviršija draudimo bendrovės sutartinio įsipareigojimo su apeliantu, visą neturtinę žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“.

Dėl šios priežasties apylinkės teismo nuosprendis taip pat keistinas (BPK 328 str. 4 p.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 330 str.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-05 nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. P. V. už BK 281 str. 1 d. paskirta bausmė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš J. P. V. priteista 4004 Lt neturtinės žalos nepilnamečiui T. P., atstovaujamam Ž. P..

Nuosprendžiu iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, nepilnamečiui T. P., atstovaujamam Ž. P., priteistos neturtinės žalos sumą padidinti iki 7000 Lt

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.