Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2012-07-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-7-783/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-20
Bylos Nr.
II-7-783/2012
Teisminio proceso Nr.
4-26-3-00156-2012-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Pareiškėjas
S. A. P.
Kategorijos
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
NUTARTIS
Administracinė byla Nr. II-7-783/2012Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00156-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 50.2 (S)
2012 m. liepos 20 d.Kupiškis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:pareiškėjai S. A. P.,nedalyvaujant institucijos, skyrusios nuobaudą, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos S. A. P. skundą dėl Administracinės komisijos prie Kupiškio rajono savivaldybės tarybos (toliau – Administracinės komisijos) 2012 m. gegužės 22 d. nutarimo nubausti S. A. P. pagal administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 188 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Administracinė komisija 2012 m. gegužės 22 d. nutarimu S. A. P. nubaudė pagal ATPK 188 str. 150 Lt bauda. Administracinė komisija S. A. P. nubaudė už tai, jog ji 2011 m. spalio 14 d. apie 7:30 val. (duomenys neskelbtini) savavališkai, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, žinodama, kad kiti bendrasavininkiai leidžia žvejoti tvenkinyje, vykdė savo tariamą teisę – neleido E. Š. ir O. G. žvejoti (duomenys neskelbtini)tvenkinyje.

Šalies argumentai

S. A. P. skundžia 2012 m. gegužės 22 d. Administracinės komisijos nutarimą, prašo panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde S. A. P. nurodo, jog, pirma, nuobauda paskirta pažeidžiant ATPK 35 str. nustatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus, antra, ji nevykdė jokios savavališkos teisės, nes gynė savo nuosavybę – vandens telkinio, kuris priklauso bendrąja daline nuosavybe penkiems asmenims, jai priklausančią dalį. Teigia, jog neleido žvejoti E. Š. ir O. G. todėl, kad jie nors ir turėdami kito bendrasavininko leidimą žvejoti, neteisėtai žvejojo jos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype bei nuosavybės teise priklausančioje tvenkinio dalyje. Skunde teigiama, jog iki 2012 m. vasario 7 d. įsakymu patvirtintame Žvejybos privačiose vandens telkiniuose apraše nebuvo nurodoma, jog jeigu vandens telkinys nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, vieno savininko išduotas leidimas galioja visame vandens telkinyje, todėl pareiškėja mano, jog ji turėjo teisę O. G. ir E. Š. neleisti žvejoti minėtame tvenkinyje.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdyje S. A. P. palaiko prašymą bei prašo panaikinti nepagrįstai paskirtą nuobaudą, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Teismo posėdyje apklaustas E. Š. parodė, jog 2011 m. spalio 14 d. su O. G. nuėjo žvejoti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, po 15 minučių atėjusi S. A. P. ir pareikalavo nutraukti žvejybą. Netrukus atėjęs P. P. taip pat pareikalavo nutraukti žvejybą. Jie sakė, kad tai jų nuosavybė ir neleidžia žvejoti. Leidimus žvejoti turėjo.

L. O. G. patvirtino, jog jam ir E. Š. žvejojant 2011 m. spalio 14 d. atėjusi S. A. P. juos iškeikė, pareikalavo nutraukti žvejybą, to paties reikalavo ir netrukus atėjęs P. P.. Leidimus žvejoti turėjo, juos buvo gavę iš D. B. ir V. R..

Liudytojas V. R. parodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) tvenkinio bendrasavininkas. Paaiškino, jog leidimus O. G. ir E. Š. žvejoti šiame tvenkinyje yra išrašęs 2011 m. pavasarį, leidimų išdavimo tvarkos su kitais bendrasavininkais – P., nederino.

Liudytojas A. S. parodė, jog jis 2011 m. spalio 14 d. kaip policijos pareigūnas buvo nuvykęs prie (duomenys neskelbtini), ten buvęs E. Š. sakė, jog P. neleidžia jiems žvejoti, nors šie turėjo leidimus. Paaiškino, jog konfliktai dėl žvejybos prie (duomenys neskelbtini) vyksta nuolat, nes P. nepripažįsta kitų bendrasavininkų išduotų žvejybos leidimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuobaudos paskyrimo termino. ATPK 35 str. 1 d. nurodoma, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 str. 3 d. numatyta, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinėn atsakomybės klausimo, 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Nustatyta, jog pažeidimas, dėl kurio pareiškėjai taikyta administracinė atsakomybė, padarytas 2011 m. spalio 14 d., nuobaudos skyrimo terminas 2012 m. balandžio 13 d. dėl bylos nagrinėjimo buvo pratęstas iki 2012 m. gegužės 22 d., nuobauda paskirta 2012 m. gegužės 22 d. Todėl daroma išvada, jog nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti, todėl šis pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas.

Dėl savavaldžiavimo. Pareiškėja teigia, jog ji 2011 m. spalio 14 d. nepadarė šio pažeidimo, nes gynė savo nuosavybės teisę. ATPK 188 str. atsakomybė numatyta už savavališką, nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusio esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas - įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, kaip jau minėta, draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja nubausta už tai, kad nesilaikydama tvarkos, vykdė savo tariamą teisę – neleido E. Š. ir O. G. žvejoti (duomenys neskelbtini) esančiame jai ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame tvenkinyje. Bylos nagrinėjimo metu ir teismo posėdžio metu apklausti O. G. ir E. Š. paaiškino, jog 2011 m. spalio 14 d. turėjo leidimus žvejoti (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtino bylos nagrinėjimo metu bei teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas vienas iš tvenkinio savininkų V. R., taip pat teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas A. S.. Tos aplinkybės, kad O. G. ir E. Š. turėjo kito bendrasavininko išduotą leidimą, neneigia ir pati pareiškėja. Apklausti liudytojai parodė, jog konfliktai tarp pareiškėjos ir kitų asmenų, žvejojančių (duomenys neskelbtini), tęsiasi jau keli metai dėl pareiškėjos S. A. P. ir jos sutuoktinio P. P. nenoro leisti žvejoti tvenkinyje kitiems asmenims, kuriems jie nėra išdavę leidimo. Tai, kad S. A. P. asmenims, žvejojantiems (duomenys neskelbtini), neleidžia žvejoti ne dėl to, kad šie neturi leidimo apskritai, bet dėl to, kad jie (žvejai) neturi jų, S. A. P. ir P. P., leidimo, yra paaiškinusi ir pati pareiškėja administracinės bylos tyrimo metu (b.l. 9). Toks pareiškėjos S. A. P. elgesys visais būdais trukdyti žvejojantiems ir neleisti to daryti (žvejoti) vien dėl to, kad šie neturi jų išduoto leidimo, netoleruotinas ir prieštarauja teisei, bendro gyvenimo taisyklėms ir nepagrįstai varžo kitų asmenų teises. Nors pareiškėja skunde nurodė, jog gynė nuosavybės teisę, tai yra neleido žvejoti jai priklausančiame žemės sklype bei tvenkinio dalyje, šis argumentas nepagrįstas. Nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti varžoma įstatymų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 21 str. 10 punkte žemės savininkus ir naudotojus įpareigoja leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, kuri (duomenys neskelbtini) tvenkinyje yra 5 m. ir 10 m ((duomenys neskelbtini)kadastro vietovės ūkinės veiklos apribojimų plano ištrauka (b.l. 32-33)), o tvenkinys, kuriame pareiškėja neleido žvejoti E. Š. ir O. G., nuosavybės teise priklauso ne tik jai. Byloje yra Nacionalinės žemės tarnybos 2009-11-27 raštas dėl vandens telkinio atidalijimo, kuriame yra nurodoma, jog vandens telkinys priskiriamas prie nedalomų daiktų, ir visi klausimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, jo naudojimo ir disponavimo sprendžiami bendraturčių susitarimu. Rašte nurodoma, jog nesant susitarimo, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma pagal bet kurių iš bendraturčių ieškinį. Šiame rašte iš esmės teisingai išdėstytos nuostatos dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Duomenų, jog pareiškėja S. A. P. kreipėsi į teismą dėl tvarkos nustatymo, byloje nėra. Todėl pripažįstama, jog pareiškėja nesikreipdama į teismą ir nespręsdama klausimus dėl tvenkinio naudojimo civilinio proceso nustatyta tvarka bei remiantis civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą, 2011-10-14 reikalaudama iš leidimus žvejoti turėjusių E. Š. ir O. G., kad šie nutrauktų žvejybą (duomenys neskelbtini) esančiame tvenkinyje, savavaliavo, tai yra netinkamu būdu siekė įgyvendinti savo tariamą teisę, ginčijamą kitų asmenų, dėl ko E. Š. ir O. G. patyrė nepatogumus, buvo priversti kviesti policijos pareigūnus, todėl pareiškėjai pagrįstai paskirta administracinė nuobauda. Tuo labiau, jog pati pareiškėja pateikė 2010-05-13 Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą leidimą naudoti žūklės plotą, kurio 1.13 nurodoma, jog šio leidimo naudotoja, tai yra S. A. P., įsipareigoja nepažeisti fizinių ir juridinių asmenų teisių ir teisėtų interesų, neriboti jų teisėtos veiklos, susijusios su vandens telkinio naudojimu. Tai, kad iki 2012 m. vasario 7 d. galiojusioje Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos aprašo redakcijoje nebuvo punkto, nurodančio, kad vieno savininko išduotas leidimas galiojo visame telkinyje, nešalina pareiškėjos atsakomybės. Esant nedalomam daiktui – vandens telkiniui, nenustačius naudojimo tvarkos, kuri neprieštarautų imperatyviems įstatymų reikalavimams, negali būti pagrįstai ribojama vieno iš bendrasavininko teisė disponuoti jam priklausančiu daiktu. Tai, kad nuostata dėl vieno savininko išduoto leidimo galioja visame tvenkinyje atsirado naujoje Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos aprašo redakcijoje, patvirtina, jog iki šios nuostatos aiškaus formulavimo galėjo būti atsiradę bendrasavininkų konfliktai dėl jiems priklausančių vandens telkinių naudojimo, ir institucija, priėmusi šį norminį aktą, šį neaiškumą ištaisė ir išaiškino.

Tačiau Administracinė komisija skirdama administracinę nuobaudą nurodžiusi, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neatsižvelgė į aplinkybę, jog S. A. P. pažeidimo padarymo metu buvo sulaukusi 65 m. Pagal ATPK 31 str. 1 d. 10 p. ši aplinkybė yra atsakomybę lengvinanti. Kodėl ji nelaikoma lengvinančia aplinkybe, institucijos, skyrusios nuobaudą, nutarime nemotyvuojama, todėl ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia atsakomybe ir paskirta nuobauda yra mažinama. Nors pati pareiškėja savo skunde ir nenurodo, kad jai nepagrįstai nepripažinta lengvinančia aplinkybe jos amžius, visgi nuobaudos skyrimo pagrindai yra imperatyvūs, jų institucija, skiriant nuobaudą, privalo laikytis, tuo labiau, pareiškėja ginčija patį nuobaudos paskyrimą, ne nuobaudos dydį, todėl teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl nuobaudos skyrimo, pakeičia priimtą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p.,

nutaria:

administracinės komisijos prie Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 22 d. nutarimą pakeisti.

Pripažinti S. A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pažeidimą ji padarė sulaukusi 65 metų amžiaus.

Sumažinti S. A. P. paskirtą baudą iki 120 (vieno šimto dvidešimties) litų.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėjas Virginijus Skaraitis