Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-822-383/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
1S-822-383/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30532
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Kaltinamasis
V. B.
Advokatai
Arūnas Sakalauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-822-383/2018Teisminio proceso Nr.1-01-1-30532/2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko),

Sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. B. gynėjo advokato Arūno Sakalausko skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. B. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, lietuvis, deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas paskutinį kartą Lietuvoje 2012-20-20 paleistas atlikęs bausmę - 90 parų arešto; 2016-07-21 Vokietijos Respublikoje paskirta bausmė 8 mėnesiai; 2017-10-19 Lenkijos Respublikoje paskirta bausmė 1 m. 2 mėn. kaltinamas tuo, kad 2018 m. birželio 27 d., apie 00 val. (duomenys neskelbtini), sulaužęs ir apgadinęs O. K. priklausančios parduotuvės apsaugines durų žaliuzes ir plastikines lauko duris, įsibrovė į šią parduotuvę, t.y. į patalpą, iš kurios slapta pagrobė vieną pakelį cigarečių, žiebtuvėlių pakuotę, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą O. K. priklausantį turtą 1470 eurų vertės ir pagrobė svetimą O. K. priklausantį turtą 6 eurų vertės. Tokiais veiksmais jis kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. sudėtį.

2. 2018 m. birželio 27 d., 02 val. 34 min. V. B. buvo sulaikytas, o 2018 m. birželio 28 d. jis buvo perduotas teismui su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Bylos metu paaiškėjus neadekvačiam kaltinamojo elgesiui, gynėjo prašymu ir sutinkant prokurorui jam skirtina teismo psichiatrinė ekspertizė.

3. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai konstatavo, kad kaltinamajam nepaskirta jokia kardomoji priemonė, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdyje ir užtikrinant savalaikį ir objektyvų bylos išnagrinėjimą, prokuroras prašė skirti kardomąją priemonę – suėmimą, 3 (trims) mėnesiams esant pagrindui manyti, kad jis, būdama nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo teismo, siekdamas išvengti jam gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, darys naujus nusikaltimus. Todėl kardomoji priemonė suėmimas kaltinamajam apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta 2018 m. birželio 28 d.

4. Suėmimas V. B. buvo skirtinas šiais pagrindais ir motyvais: veika, kurios padarymu jis yra kaltinamas yra priskiriama apysunkiems ir nesunkiems tyčiniams nusikaltimams, BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 1 d. sankcija numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu V. B. kaltinamas įvykdęs tyčinius nusikaltimus. Jis praeityje yra teistas, o tai rodo, kad jis turi polinki nusikalsti ir toliau daro nusikalstamas veikas. Jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi šeimos, niekur nedirba, jo niekas nesieja su Lietuva. Paskutinius gyvenimo metus praleido užsienio valstybėse, tame tarpe ir jų įkalinimo įstaigose, nes ir ten nusikalto.

5. Suėmimo terminas V. B. pratęstas tais pagrindais, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei daryti naujus nusikaltimus numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Šalies argumentai

6. Kaltinamojo V. B. gynėjas advokatas skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį. Kaltinamojo V. B. gynėjas advokatas Arūnas Sakalauskas skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį, kuria jo ginamajam trims mėnesiams pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas ir pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

6.1. Skunde nurodė, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota bei pažeidžianti kaltinamojo V. B. teises ir teisėtus lūkesčius. Atkreipiamas dėmesys, jog šioje byloje V. B. kaltinamas galimai vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu bei vieno apysunkio nusikaltimo padarymu (sutaptis). Baudžiamajame įstatyme už šių nusikaltimų padarymą kaip viena iš alternatyvių bausmių numatyta didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Kadangi Lietuvos Respublikoje V. B. neteistas - teistumas išnykęs, todėl jis laikomas neteistu (LR BK 97 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis BK 54 straipsnio bei 55 straipsnio numatytais bausmės skyrimo pagrindais, V. B. neturėtų grėsti reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę - suėmimą tik konstatavęs, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Kaltinamojo gynėjo teigimu, apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartyje dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo net nenurodė, kad kaltinamasis V. B. neteistas, (teistumas išnykęs), o tik pažymėjo, kad kaltinamasis teistas paskutinį kartą Lietuvoje 2012 metais ir paleistas atlikęs bausmę - 90 parų areštą.

6.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog V. B. 2018 m. rugsėjo 27 d. specialiame teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo nurodė, kad iki sulaikymo į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui jis buvo grįžęs tik prieš kelias dienas, todėl nespėjo susirasti darbo ar užsiregistruoti darbo biržoje. Taip pat kaltinamasis šiame teismo posėdyje nurodė, kad nepratęsus suėmimo gyventų pas seserį Vilkaviškyje, susirastų darbą ar užsiregistruotų užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis bendrauja ir palaiko ryšį su savo artimaisiais. Tačiau teismas savo nutartyje nurodė, kad kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi šeimos, niekur nedirba, jo niekas nesieja su Lietuva ir todėl jis gali vengti atvykti į paskirtus teismo posėdžius ir tokiu būdu vilkinti bylos nagrinėjimą, trukdyti procesui, daryti kitus naujus nusikaltimus. Šie teismo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.

6.3. Skunde pažymima ir tai, kad V. B. visiškai prisipažįsta kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, tai dar kartą jis pabrėžė 2018 m. rugsėjo 29 d. vykusiame specialiame teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo. Kaltinamojo gynėjo įsitikinimu, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kad kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), kad visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pagrįstai tikėtina, kad teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsniu, BK 55 straipsniu, neturėtų jam skirti realios laisvės atėmimo bausmės. Jeigu teismas ir skirtų terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas V. B. galėtų būti atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsnio numatytais pagrindais, tai yra esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

6.4. Atkreipiamas dėmesys, jog V. B. griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams teismo nutartimi paskirta 2018 m. birželio 28 d., o 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams. Nuo 2018 m. birželio 28 d., kai buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, neįvyko nei vienas teismo posėdis šioje byloje, kadangi teismas kaltinamajam yra paskyręs teismo psichiatrinę - psichologinę ambulatorinę ekspertizę, kuri bus atlikta tik 2018 m. lapkričio 29 d. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertų išvadas teismas gauna ne mažiau, kaip po dviejų ar trijų savaičių, be to šioje byloje nėra paskirta ir sekančio teismo posėdžio data, todėl akivaizdu, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas - manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti vis naujas nusikalstamas veikas, yra deklaratyvus, neparemtas jokiais faktiniais duomenimis, grindžiamas teismo prielaidomis ir spėjimu. Teismas nutartyje nenurodė, kokie bylos duomenys pagrindžia teiginį, jog V. B. ateityje gali daryti nusikalstamas veikas, bei nenurodė, kokie objektyvūs duomenys patvirtintų šį manymą. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti vis naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Be to, V. B. yra suimtas ilgą laiko tarpą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis laikinai sulaikytas ir laikomas suimtu nuo 2018 m. birželio 27 d. Pažymima, jog pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.

6.5. Kaltinamojo gynėjo teigimu, V. B., kuris šioje baudžiamojoje byloje suimtas jau ilgą laiką, nors jam, greičiausiai, net negresia reali laisvės atėmimo bausmė, tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo termino tęsimas turi būti vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti baudžiamojo proceso trukmę ir eigą, kaltinamojo V. B. galimai padarytų nusikaltimų sunkumą, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, ir spręsti, kad kaltinamajam kardomoji priemonė - suėmimas buvo pratęsta nesilaikant BPK nuostatų. Šiuo metu toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą nėra pagrindo, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

7. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

8. Kaltinamojo V. B. gynėjo skundas atmestinas.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeimyninę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė–suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų (BPK 122 straipsnio 6 dalis). Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šių nuostatų taip pat turi būti laikomasi ir tęsiant suėmimą.

10. Be to, suėmimas gali būti skiriamas ir tęsiamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju V. B. įtariamas apysunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatyta reali, iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

11. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą pateiktą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai, pratęsdami kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, pagrįstai nustatė, jog yra pagrindo manyti, kad įtariamasis V. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t.y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Darydamas išvadą dėl būtinumo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. yra įtariamas apysunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė pagal susiformavusią teismų praktiką nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad V. B. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais – yra nevedęs, nėra duomenų apie kartu su juo gyvenančius nepilnamečius vaikus, neužsiima jokia veikla, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų taip matyti, kad praeityje įtariamasis jau buvo teistas dėl tyčinių nusikaltimų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog V. B. būdamas laisvėje ir žinodamas bausmės neišvengiamumo principą, gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, bėgdamas (slėpdamasis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Suėmimo taikymas kaltinamajam V. B. pratęstas taip pat ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų ir yra pagrįstas manymas, kad jis ir toliau darys naujus šiame straipsnyje nurodytus nusikaltimus. Šią išvadą gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys.

14. Pažymėtina, jog nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas V. B., priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai ir pagal tai yra įtraukta į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Konstatuojant šį suėmimo pagrindą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kad V. B., būdamas jaunas, jau yra anksčiau teistas dėl tyčinių nusikaltimų, nusikaltimus, dėl kurių padarymo šiuo metu yra kaltinamas. Šie ir kiti tyrimo metu surinkti duomenys neigiamai charakterizuoja V. B. asmenybę ir suponuoja jo, kaip nusikalsti linkusio asmens vertinimą. Pažymėtina ir tai, jog V. B. niekur nedirbo, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamajam pragyvenimui pajamas teikė jo giminaičiai, nėra duomenų, kad jis stengiasi integruotis į visuomenę, kad yra padaręs išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio. Išdėstyti duomenys sudaro pakankamą pagrindą manyti, kaltinamasis V. B., skyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią kardomąją priemonę, gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas suėmimo terminą jam pagrįstai pratęsė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas galimybę skirti švelnesnę baudžiamojo proceso įstatyme numatytą kardomąją priemonę ar jų kompleksą, sprendžia, kad V. B. skirti Baudžiamojo proceso kodekse numatytas kitas švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą, intensyvią priežiūrą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju spręstina, kad be asmens teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir ypač užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

16. Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šioje baudžiamojo proceso stadijoje baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti tik V. B. paskyrus kardomąją priemonę suėmimą. Tik tokia kardomosios priemonės rūšis, teisėjų kolegijos nuomone, gali užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos išnagrinėjimą. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, V. B. asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad įtariamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo įtariamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

17. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams,

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo V. B. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas