Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, neturinti pastovios gyvenamosios vietos, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2012-03-29, apie 15.00 val., parduotuvėje „Norfa“, esančioje Vilniuje, Švitrigailos g. 40, pagalbinėje patalpoje iš R. J. priklausančios daiktų dėžutės slapta pagrobė nukentėjusiosios piniginę, 100 Lt vertės, kurioje buvo 470 Lt, tuo nukentėjusiajai R. J. padarė 570 Lt turtinę žalą.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas įvyko 2012 m. kovo 29 d., kaip nurodyta kaltinime, parduotuvėje Norfa Švitrigailos g., pagalbinėje patalpoje - fasavimo kambaryje, po stalu gulėjo piniginė. Ten buvo daiktų dėžutė ir joje gulėjo piniginė. Paėmė piniginę ir nunešė į tualetą, padėjo kibire po maišu ir išėjo. Vėliau atėjo pažįstami ir jie su kroviku nubėgo persirengti. Dar norėjo nueiti paimti piniginę, bet nespėjo, nes buvo atėję jos pažįstami. Atsakydama į teisėjos klausimus, kaltinamoji paaiškino, kad piniginę paėmė tikslu pavogti. Ji tik nespėjo tos piniginės vėliau paimti. Kitą dieną norėjo pasiimti, bet vakare direktorė paskambino, kad grąžintų piniginę. Ji pasakė, kad piniginė turi būti tualete po maišu. Nespėjo pažiūrėti kas yra piniginėje. Atsakydama į prokurorės klausimus paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, sutiktų atlikti viešuosius darbus.

Apklausta ikiteisminio tyrimo D. J. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 31-32).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. J. paaiškino, jog fasavimo kambaryje dingo jos piniginė. Ji buvo įdėta į dėžutę. Pati piniginė buvo juodos spalvos. Piniginėje buvo 470 Lt. grynais, ir įvairios kortelės. Ji nuėjo į kambarį, kur padėta piniginė. Norėjo ją pasiimti, bet jos ten jau nebuvo. Su bendradarbiais apieškojo visą kambariuką, bet jos nerado. Ji nuėjo pas apsaugą ir pasakė, kad dingo piniginė. Atsuko kameras ir pamatė kaip Diana ją seka, eina paskui ją ir kai ji įeina į vedėjos kambarį, ji nuėjo į fasavimo kambarį ir po kelių minučių iš jo išėjo. Tokiu būdu sužinojo kaip galėjo dingti piniginė. 30 d. nuėjo pas direktorių, pasakė, kad jos piniginė dingo. Viena bendradarbė irgi ten pat laikė savo piniginę, tačiau pastebėjusi, kad Diana iš tos fasavimo patalpos neišeina, ji savo piniginę nunešė į vedėjos kambarį. Kai pasakė direktoriui, kad jos piniginė dingo, jis liepė skambinti Dianai. Ji paskambino, bet Diana neatsiliepė. Direktoriui skambinant irgi nekėlė. Direktorius pasakė, kad rašytų pareiškimą policijai. Ji taip ir padarė. Jos banko kortelės buvo neužblokuotos, nes buvo savaitgalis, o ji negalėjo ramiai miegoti, nes tokiais atvejais galima pasinaudoti ir banko kortelėmis ir asmens tapatybės kortelėmis. Balandžio 2 d. nuėjo į banką, kad užblokuotų kortelę. Taip pat kreipėsi į pasų poskyrį. Nauja tapatybės kortelė jai kainavo 30 Lt., banko kortelė 6 Lt. Jai padarė 470 Lt žalą, kortelė kainavo 30 Lt, banko kortelė 6 Lt, banko kortelė 20 Lt, 2 talonai po 4 Lt, piniginė kainavo 100 Lt. Piniginę padovanojo amžinatilsį vyras jubiliejaus proga. Visa ši situacija jai kainavo daug sveikatos ir pergyvenimo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo R. J. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 5-7).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. U. parodė, kad ji dirba parduotuvės „Norfa“, esančioje Vilniuje, Švitrigailos g. 40, vadybininke. 2012-03-29 iš darbuotojos R. J. sužinojo, kad iš pagalbinių patalpų pavogta jos piniginė su pinigais ir dokumentais. Vagyste ji įtarė parduotuvės salės darbuotoją D. J.. Sužinojusi apie vagystę, ji paskambino D. J., tačiau pastaroji telefonu neatsiliepė ir daugiau į darbą nebeatėjo. D. J. jokių žinučių jai nerašė ir nepranešė, kur yra paslėpusi pavogtą piniginę, (b. 1. 15).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis nusprendė, kad kaltinamoji padarė minėtą nustatytą nusikalstamą veiką, o būtent D. J. 2012-03-29, apie 15.00 val., parduotuvėje „Norfa“, esančioje Vilniuje, Švitrigailos g. 40, pagalbinėje patalpoje iš R. J. priklausančios daiktų dėžutės slapta pagrobė nukentėjusiosios piniginę, 100 Lt vertės, kurioje buvo 470 Lt, tuo nukentėjusiajai R. J. padarė 570 Lt turtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., nes kaltinamoji turėjo galimybę pilnai disponuoti pagrobtu turtu. Nėra svarbi ta aplinkybė, jog ji pinigine ir joje buvusiais pinigais po to, kai ją pagrobė (kaip ji pati teigia) nepasinaudojo – ją paslėpė tualete.

Teismas iš D. J. kaltinimo šalina nukentėjusiajai R. J. priklausančių ir neturinčių turtinės vertės daiktų: asmens tapatybės kortelės, AB SEB banko „Visa electron“ kortelės, Bigbank kortelės, „Gintarinės“ vaistinės nuolaidų kortelės, „Euro“ vaistinės nuolaidų kortelės, parduotuvių „Maxima“ ir „Norfa“ nuolaidų kortelės pagrobimą, nes Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005-06-23 Nr. 52 nutarime „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 4 p. nurodyta, kad turtas pagal LR BK 178 str. – tai turintys vertę daiktai. Duomenų, kurie patvirtintų jog išvardyti daiktai turi turtinę reikšmę byloje nėra.

Teismas tiki, kad iš nukentėjusiosios R. J. buvo kartu su pinigine pagrobta jos asmens tapatybės kortelė ir už asmens tapatybės kortelės pagaminimą nukentėjusioji turėjo mokėti atitinkamą pinigų sumą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. J. nėra inkriminuojamas BK 302 straipsnio 1 dalis. Teismas negali pasunkinti kaltinamosios padėties, bylą nagrinėja dėl to kaltinimo, kuris jai reiškiamas. Kita vertus, nėra jokių byloje duomenų, kad kaltinamoji turėjo tyčią pagrobti asmens dokumentą.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Kaltinamoji D. J. tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu neginčijo to, kad įvykdė jai inkriminuotą nusikaltimą ir pagrobė nukentėjusiosios turtą – piniginę su joje buvusiais pinigais. Kaltinamosios D. J. kaltė įvykdžius jai inkriminuotą nusikaltimą konstatuota remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji R. J. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 570 Lt turtinės ir 1370 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 11). Ji nurodė, kad ieškinio sumą sudaro: piniginės vertė 100 Lt, piniginėje buvo 470 Lt grynųjų pinigų, tapatybės kortelė – 40 Lt, Vilniaus banko kortelė 20 Lt. Nukentėjusioji nurodė, jog moralinę žalą vertina 1370 Lt. Taigi R. J. atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika, dėl ko pastaroji patyrė materialinę žalą, todėl buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove baudžiamojoje byloje (b.l. 8, 12). Kaip ir aukščiau nurodyta nukentėjusioji turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog D. J. kaltinama tik dėl piniginės, kurios vertė 100 Lt ir joje buvusių grynųjų pinigų vagystės, tuo tarpu kaltinime buvo inkriminuotų daiktų neturinčių vertės pagrobimas, tačiau nukentėjusioji pateikdama civilinį ieškinį nurodė asmens tapatybės kortelės ir Vilniaus banko kortelės vertes. Atsižvelgiant į tai nukentėjusiosios R. J. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies 570 Lt sumoje.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji D. J. pavogė nukentėjusiajai priklausantį turtą. Kaltinamosios veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Vagystės metu nukentėjusioji nebuvo sužalota. Nustatyta tik tai, jog nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė nepatogumus, taip pat tai be abejonės susilpnino nukentėjusiosios saugumo jausmą. Taigi šios pasekmės yra pagrindas konstatuoti, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala, susijusi su dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Nustatyta, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nukentėjusiajai sukelti padariniai neturintys ilgalaikio poveikio. Kaltinamoji yra jauno amžiaus, anksčiau neteista, nedirbanti. Šios aplinkybės kaltinamosios turtinę padėtį leidžia įvertinti kaip mažai palankią, kaltinamosios nėra pagrindo laikyti pasiturinčiu asmeniu. Atsižvelgdamas į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas konstatuoja, kad pareikštas 1370 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas. Teismas laiko, kad civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai R. J. priteistinas 400 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl bausmės

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į pagrobto turto vertę. Atsižvelgia ir į minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamosios asmenybę: D. J. anksčiau neteista (b.l. 38), bausta administracine tvarka (b.l. 42-43), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b.l. 46), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (b.l. 47), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 48). Šios padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai D. J. paskiriant viešųjų darbų bausmę (posėdžio metu ji paaiškino, kad sutiktų atlikti viešuosius darbus).

D. J. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

D. J. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš D. J. nukentėjusiosios R. J. naudai 570 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui bei 400 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.