- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-23
- Bylos Nr.
- BIK-431/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45724-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis (pirm.), Albinas Antanaitis, Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
- Nuteistasis
- T. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. M. kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 25 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis T. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 25 d. nutartį ir Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės, paskirti jam švelnesnę bausmę, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio nuostatas, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant intensyvią priežiūrą. Kartu su kasaciniu skundu pateiktas prašymas sustabdyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 54, 63, 64, 75 straipsnių nuostatas. Už padarytas nusikalstamas veikas parinktos bausmės, o kartu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė bei galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų. Byloje nustatytos objektyvios aplinkybės (šiuo metu dirba, moka skolas, išlaiko dukras, nevartoja alkoholio, nebendrauja su neigiamą įtaką darančiais asmenimis, laikosi įstatymų, atlikdamas anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę (atliko ¾ paskirtos bausmės) pasikeitė į teigiamą pusę ir padarė pažangą, ką pripažino ir prokurorė) leido teismams paskirti jam švelnesnę bausmę, tačiau žemesnės instancijos teismai jų tinkamai neįvertino. Paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, jis praras gyvenamąją vietą, neteks darbo, negalės išlaikyti šeimos.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis T. M. kasacinį skundą paduoda antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti ankstesnį nuteistojo T. M. kasacinį skundą, konstatavusi, kad jis neatitinka kasaciniam skundui keliamų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, nes bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai jame nurodyti deklaratyviai, nepagrįsti teisiniais argumentais. Paminėtoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą grindė subjektyviu aplinkybių, reikšmingų sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, vertinimu. Teisinių argumentų, kurie patvirtintų, kad buvo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, teismams nusprendus netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, kasaciniame skunde nepateikta.
Teisėjų atrankos kolegija papildomai pažymi, kad tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas. Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Antrą kartą paduotame kasaciniame skunde teisinių argumentų, kurie leistų konstatuoti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, taip pat nepateikta, iš esmės pakartoti tie patys deklaratyvūs argumentai, kurie buvo pateikti pirmą kartą pateiktame kasaciniame skunde.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Kartu pažymėtina, kad kasacinį skundą atsisakius priimti, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtu (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo T. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.