Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-08-26 · Byla Nr. ATP-199-113/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2011-07-04Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-08-26Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-26
Bylos Nr.
ATP-199-113/2011
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00470-2011-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valentinas Janonis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-199-113/2011Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00470-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjūčio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-07-04 nutarimo, kuriuo J. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nubaustas už tai, kad jis 2011-06-10, apie 18.50 val., Žakainių k., Šilutės r., vairavo automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,79 prom. alkoholio). Taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas padavė apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-07-04 nutarimo, juo prašo panaikinti šį nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant J. B. administracines nuobaudas ATPK 126 str. 4 d. sankcijos ribose. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Mažesnės, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Pasak apelianto, Šilutės rajono apylinkės teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę, bei neatsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį. Padarytas pažeidimas priskiriamas prie šiurkščių ir pavojingų administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Teismas, taikydamas išimtines nuostatas, nurodė, kad J. B. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai dėl to gailisi, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio bei Juknaičių seniūno. Apelianto nuomone, šios aplinkybės nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą, kadangi tokio pobūdžio bylose jos nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. ATPK 30¹ str. gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Šilutės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas J. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, tokių duomenų nenustatė. Todėl, apelianto manymu, J. B. turėjo būti parinkta tokia nuobauda, kuri efektyviausiai pasiektų ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, o ne paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatyta ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisingas ir turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, ginčijamas tik netinkamas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, skiriant nuobaudą J. B.. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ATPK 126 str. 4 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia vairuotojams baudą nuo 2000 Lt iki 3000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

Apylinkės teismas J. B. taikė ATPK 30¹ str. bei skyrė mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, vieną iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams, motyvuodamas tuo, kad J. B. dėl padaryto teisės pažeidimo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jis yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio bei Juknaičių seniūno, padeda socialiai remtiniems žmonėms, vežiodamas savo automobiliu kaip paramą gautus produktus, pažeidimas buvo padarytas vietoje, kur faktiškai nėra eismo, o tai savaime mažina padaryto pažeidimo pavojingumą aplinkiniams asmenims. Teismas taip pat nurodė besivadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. N–062–355–09 bei teisingumo ir protingumo kriterijais. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė, nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą, nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

J. B. padarė šiurkštų, vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad J. B. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina tik jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Tas pats pasakytina ir dėl teigiamos pažeidėjo charakteristikos, jo darbo pobūdžio, visuomeninės veiklos, pažeidimo padarymo vietos – teismų praktikoje tai nėra laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, pakankamomis ATPK 30¹ str. taikymui. Pažymėtina, jog apylinkės teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame nutarime rėmėsi LVAT 2009-01-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. N–062–355–09. Atkreiptinas apylinkės teismo dėmesys, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tačiau pažeidimo aplinkybės minėtoje LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Visų pirma, nagrinėjamoje byloje pažeidėjui nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, o minėtoje LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje pažeidėjui buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, artimas tokiam, už kurį atsakomybė apskritai nenumatyta. Tai rodo, kad skiriasi ir padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumas – nagrinėjamas pažeidimas yra žymiai pavojingesnis. Be to, skiriasi ir kitos faktinės pažeidimo padarymo ir pažeidėją apibūdinančios aplinkybės.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ str. ir skyrė pernelyg švelnią vieną iš ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams. Tokia nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinka nuobaudai keliamų tikslų, todėl yra neteisinga. Pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Todėl apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 30¹ str. taikymo ir J. B. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, nesant konkretaus apelianto prašymo, didinamas iki 2 metų – minimalaus sankcijoje numatyto termino.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-07-04 nutarimą pakeisti ir J. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą padidinti iki 2 metų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valentinas Janonis