- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-620-492/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Neringos Švedienės ir Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-366-603/2008 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir tėvystės įrašo nuginčijimo bei pagal atsakovės J. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme 2008 m. gegužės 8 d. viešame parengiamajame teismo posėdyje buvo nagrinėjama civilinė byla pagal R. V. ieškinį atsakovei J. V. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir tėvystės nuginčijimo, bei pagal atsakovės priešieškinį. Atsakovė J. V. teismo posėdžio metu paprašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nustatyti nepilnamečio vaiko G. V. gyvenamąją vietą su motina, kol bus priimtas teismo sprendimas. Nurodė, kad po santuokos sudarymo su ieškovu gyveno tik epizodiškai, atsakovė su abiem nepilnamečiais vaikais gyveno (duomenys neskelbtini) ir jais rūpinosi. Tik 2007 m. rugsėjo mėn. įvykus konfliktui, R. V. neatidavė nepilnamečių vaikų, ir abu vaikai liko gyventi Vilniuje. Atlikus genetinius tyrimus ir paaiškėjus, jog R. V. nėra biologinis V. V. tėvas, V. V. buvo atiduotas auginti motinai. Atsakovė J. V. taip pat nurodė, kad nepilnametis G. nuo pat gimimo buvo atsakovės globoje, augo kartu su broliu V., todėl gyvenimas kartu su motina ir broliu V. geriau atitiks nepilnamečio vaiko interesus.
Šalies argumentai
Ieškovas R. V. su atsakovės J. V. prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nustatyti nepilnamečio vaiko G. V. gyvenamąją vietą su motina, kol bus priimtas teismo sprendimas, nesutiko. Nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdo motinos pareigas, vartoja alkoholį, konfliktuoja su savo motina.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 8 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė nepilnamečio vaiko G. V. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove J. V. , gyv. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas R. V. neneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, jog nepilnametis vaikas G. V. nuolat nuo gimimo gyveno kartu su motina, ir tik 2007 m. rugsėjo mėn. ieškovas, nesuderinęs su atsakove, pasiliko globoti nepilnametį vaiką. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numatytą laikinąją apsaugos priemonę, atsižvelgė į vaiko amžių, į tai, kad vaikas nuolat gyveno su motina, taip pat į Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktus duomenis apie atsakovės J. V. gyvenimo sąlygas: atsakovės buitis namuose tvarkinga, aplinka jauki, yra atskiras kambarys vaikui, atsakovė dirba ir gauna nuolatines pajamas. Teismas padarė išvadą, kad G. V. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove J. V. geriau užtikrintų tinkamas nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas bei tinkamą interesų apsaugą.
Šalies argumentai
Ieškovas R. V. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį panaikinti. Nurodė, kad su atsakove ir nepilnamečiais vaikais gyveno ieškovo paveldėtame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kai atsakovė išėjo palikusi vaikus ir ieškovą, jis su vaikais apsigyveno Vilniuje, nes čia buvo geresnės sąlygos vaikams gyventi. Atsakovės namuose nuolat girtaujama. Jos tėvas J. J. , gyvenantis tuose pačiuose namuose, girtauja, naudojo smurtą, muša savo nepilnametį sūnų R. J. , todėl iškilo reali grėsmė ieškovo nepilnamečiui vaikui patirti smurtą. Nurodė, kad atsakovės namuose G. V. neturi atskiro kambario, šiuose namuose nėra virtuvės, buitinių patalpų, vandens, mažamečiai vaikai gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. G. V. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove J. V. daro neatitaisomą žalą vaiko auklėjimui, harmoningos asmenybės vystimuisi, kenkia jo interesams.
Ieškovo R. V. atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 384 straipsnis penktoji dalis tiesiogiai numato galimybę, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str. Santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bylose CK 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų - nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas. CPK 144 str. 1 d. numatyta bendroji taisyklė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat, kai būtina ginti viešąjį interesą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali teismas savo iniciatyva. Konkrečiu atveju taikyti laikinąją apsaugos priemonę, numatytą CK 3.65 str. 2 d. 2 p., atsakovė J. V. prašė parengiamojo teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į formos reikalavimus, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti pareikštas bylos nagrinėjimo teisme metu. Remiantis CK 3.65 str., teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) teises ir interesus. Pagrindas taikyti laikinąsias priemones yra konkretūs faktai, leidžiantis daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis bei hipotetinių prielaidų konstravimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju egzistuoja tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatant nepilnamečio vaiko G. V. gyvenamąją vietą su atsakove J. V. , kol bus priimtas teismo sprendimas, bus geriau užtikrintos tinkamos nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos bei tinkama vaiko interesų apsauga. Teismas pabrėžė, kad G. V. su atsakove nuolat gyveno, ji vaiku rūpinosi nuo gimimo, šių aplinkybių teismo posėdžio metu neneigė ir ieškovas. Laikinųjų pasaugos priemonių taikymo procesas nereikalauja išsamaus įrodymų vertinimo, teismui pakanka objektyvių duomenų apie realią grėsmę vaiko interesams. Kai šalių santykiai yra konfliktiški, kol vyksta ištuokos procesas teisme, geriau nepilnamečio vaiko interesus atitinka jo laikinas palikimas gyventi su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyveno iki tol, kuris daugiau su juo bendravo, daugiau dalyvavo jį auginant. Nepilnamečio vaiko įprastinės aplinkos, gyvenimo sąlygų pakeitimas be svaraus pagrindo sukeltų jam papildomą stresą, būtų nesuderinamas su jo interesais.
Byloje surinkti duomenys apie tai, kad G. be motinos sutikimo buvo nuo jos ir brolio atskirtas, apgyvendintas tėvo bute, perkėlimas iš esmės į kitą aplinką negu buvo auginamas, yra pakankamas pagrindas susiklosčiusią padėtį vertinti kaip neatitinkančią mažamečio vaiko interesų, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ir vaikas grąžintas gyventi su motina pagrįstai.
Civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu tėvų ginčą nagrinėjantis teismas privalės išsamiai įvertinti visus šalių argumentus ir pateiktus įrodymus, padaryti išvadą, ar nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, ar su atsakove geriau atitiks G. V. interesus, įvertinti vaiko nuomonę, vaikų teisių specialistų išvadą, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje byloje surinktų duomenų teismo pasirinktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka. Pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, jog, gimus G. V. , jis gyveno bei augo kartu su broliu V. pas atsakovę, ji nuolat juo rūpinosi. Sūnus G. V. su ieškovu gyvena prieš atsakovės valią, nes 2007 m. rugsėjo mėnesį nepilnametį sūnų išsivežė jėga. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos pateikti duomenys patvirtina, kad sąlygos gyventi nepilnamečiui vaikui J. V. namuose yra tinkamos, savo ruožtu apeliantas teiginių apie blogas gyvenimo sąlygas pas atsakovę niekuo nepagrindė. Remiantis aukščiau aptartais argumentais, atskirąjį skundą tenkinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.