Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Trapukas“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-6176-329/2017 pagal kreditoriaus AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pareiškimą dėl skolos priteisimo teismo įsakymu iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Trapukas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

2017 m. spalio 24 d. skolininkei įteiktos kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo bei pranešimo patvirtintos kopijos. Terminas pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų ir priimto teismo įsakymo baigėsi 2017 m. lapkričio 13 d.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Iš bendrovės vadybininko buvo paimtas raštiškas pasiaiškinimas, kuris patvirtina aplinkybes, kad teismo procesinių dokumentų bendrovės vadovas laiku negavo, todėl negalėjo per nustatytą terminą pateikti teismui prieštaravimų bei imtis kitų gynybos priemonių. Be to, teismas neįvertino kreditoriaus advokato raginimo sumokėti skolą, prie kurio buvo pridėti trys teismo įsakymai, įskaitant ir 2017 m. spalio 16 d. įsakymą. Apeliantė pažymi, kad tik gavus šiuos dokumentus 2018 m. sausio 12 d. ir tokiu būdu sužinojus apie priimtus teismo įsakymus, UAB „Trapukas“ vadovas galėjo realizuoti savo teisę reikšti prieštaravimus. Apeliantės nuomone, nepagrįstomis laikytinos ir teismo abejonės dėl skolininko sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo, nes teisinės pagalbos ir į teismą buvo kreiptasi iškart, kai buvo sužinota apie priimtus teismo įsakymus, t. y. gavus kreditoriaus atstovo raginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininkės prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pareikštų reikalavimų pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorius AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per savo filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas išieškoti iš skolininkės UAB „Trapukas“ 1 511,25 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. teismo įsakymu kreditoriaus reikalavimus patenkino. Kadangi skolininkė per CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepateikė prieštaravimų, išduotas teismo įsakymas įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 14 d. Apeliantė teigia, kad bendrovės vadovas laiku negavo teismo procesinių dokumentų, nes jų jam neperdavė įmonės vadybininkas, o pats vadovas ilgą laiką buvo tarnybinėse komandiruotėse, todėl negalėjo per nustatytą terminą pateikti teismui prieštaravimų. Apeliantės teigimu, jos vadovas apie priimtą teismo įsakymą, sužinojo tik 2018 m. sausio 12 d. gavęs kreditoriaus atstovo raginimą sumokėti skolą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad procesiniai dokumentai skolininkei įteikti tinkamai ir skolininkė nenurodė priežasčių, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti pripažįstamos svarbiomis bei būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės sutinka.

CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šiam terminui, jo prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, o prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių asmuo šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms.

Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-208/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008).

CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Atsižvelgiant į skolininko prieštaravimų reikšmę tolesnei teismo įsakymo procedūrai, įstatyme numatyta, kad visi procesiniai dokumentai, nurodyti CPK 437 straipsnyje turi būti įteikiami skolininkui CPK 123–124 straipsniuose nustatyta tvarka (CPK 438 straipsnis). Tinkamas teismo įsakymo nuorašo skolininkui įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis dokumentas įgyja vykdytino teismo sprendimo galią.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad neįsiteisėjęs Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. įsakymas, kreditoriaus pareiškimo su priedais kopijos ir 2017 m. spalio 16 d. teismo pranešimas skolininkei UAB „Trapukas“ buvo įteikti pasirašytinai 2017 m. spalio 24 d. bendrovės vadybininkui E. S. (procesinių dokumentų įteikimo pažyma; e. bylos l. 11). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantei UAB „Trapukas“ procesiniai dokumentai buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka ir nuo 2017 m. spalio 25 d. bendrovei prasidėjo teismo nustatytas terminas pateikti prieštaravimus dėl kreditorės pareikšto reikalavimo, kuris baigėsi 2017 m. lapkričio 13 d. Apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentus, kad teismo siųstų procesinių dokumentų bendrovės vadovas laiku negavo ir tai sudaro pagrindą atnaujinti prašomą terminą. Įstatymas neįpareigoja teismo procesinius dokumentus įteikti asmeniškai įmonės, įstaigos ar bendrovės vadovui (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Atkreipiamas dėmesys, jog įmonė be bendrovės vadovo turi ir kitus valdymo organus, valdymo organų narius, todėl byloje nėra svarbi apeliantės nurodoma aplinkybė, kad bendrovės direktorius ilgą laiką buvo komandiruotėse.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad įstatymas įpareigoja teismą bei proceso dalyvius laikytis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Apeliantė, gavusi teismo įsakymą ir su juo nesutikdama, privalėjo būti rūpestinga ir atidi, laiku pateikti teismui procesinius dokumentus. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju terminas prieštaravimams pateikti baigėsi 2017 m. lapkričio 13 d., tačiau prieštaravimus teismui apeliantė išsiuntė tik 2018 m. sausio 25 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštaravimų pateikimas praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po teismo įsakymo įsiteisėjimo, ne tik neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, bet ir pažeidžia kreditoriaus teises bei teisėtus interesus.

Apeliantė jokių kitų priežasčių (išskyrus tai, kad jai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai), dėl kurių ji praleido terminą prieštaravimams pateikti, nenurodo ir nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėms ir teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai įvertino apeliantės nurodytas termino praleidimo aplinkybes ir pagrįstai jų nepripažino svarbiomis, bei tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias termino prieštaravimams dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo atnaujinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.