- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-06
- Bylos Nr.
- e2S-1003-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- S. T.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. T. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovei S. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Tauragės apylinkės teisme 2020 m. kovo 13 d. priimtas ieškovo G. T. ieškinys atsakovei S. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi iki ieškinio padavimo teismui taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šalių nepilnamečio vaiko L. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su tėvu G. T.
3. Tauragės apylinkės teisme 2020 m. birželio 4 d. gautas atsakovės S. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, juo prašoma panaikinti 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-630-385/2020 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinosios L. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos su tėvu G. T. nustatymo iki bus išnagrinėta byla bei 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1232-635/2020 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemone dėl bendravimo tvarkos su atsakove nustatymo. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, prašo leisti nutartį vykdyti skubiai. Atsakovė prašyme nurodė, kad po taikytų laikinųjų apsaugos priemonių paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių jos turėtų būti panaikintos, siekiant prioritetinių nepilnamečio vaiko interesų. Naujomis aplinkybėmis atsakovė nurodė tai, kad 2020 m. gegužės 25 d., apie 16.30 val. jai paskambino sūnus L. ir verkdamas papasakojo, kad močiutė V. T. (ieškovo G. T. mama), kuri gyvena tame pačiame name, jam tempė už ausies, nors jis nieko nepadarė. Nedelsiant nuvykus pasikalbėti su sūnumi, jis patvirtino galimo smurto prieš jį aplinkybes. Be to, sūnus papasakojo, jog tėtis G. T. iš jo kambario išima duris, kad jis negalėtų pabūti vienas be pašalinių asmenų, taip pat iš lovos išima čiužinį, kad negalėtų dienos metu atsisėsti ar prigulti, vaikas apkraunamas sunkiu fiziniu darbu (pvz. turi suvaryti karves), kurį turi atlikti, jeigu nori žiūrėti televizorių. Dėl šios informacijos ji 2020 m. gegužės 25 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus su pareiškimu, kad būtų imtasi įstatyme numatytų priemonių galimoms nusikalstamoms veikoms vaiko atžvilgiu nutraukti, taip pat 2020 m. gegužės 28 d. kreipėsi į vaikų teisių apsaugos skyrių dėl galimo fizinio bei psichologinio smurto sūnaus atžvilgiu. Dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20605-20. Atsižvelgiant į tai, kad sūnaus laikinoji gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu dėl argumentų, kad tariamai vaikui nėra saugu gyventi pas mamą, nes jos gyvenimo draugas galimai panaudojo fizinę jėgą prieš vaiką, tačiau dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių kyla didesnė rizika dėl vaiko fizinio ir net psichologinio saugumo laikinai gyvenant pas tėvą, kuris gyvena kartu viename name ir naudojasi vienu kiemu su galimai fiziškai prieš vaiką jėgą naudojusia savo mama, be to iš vaiko paaiškinimų galima manyti, kad ir pats tėvas prieš vaiką galimai sistemingai naudoja psichologinį smurtą, žemina sūnaus garbę ir orumą, vaikui nesudaro saugių sąlygų. Nepanaikinus galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių, yra keliama grėsmė ir nepilnamečio vaiko savijautai, asmenybės vystymuisi, kadangi laikinojoje gyvenamojoje vietoje vaikui nebėra saugu ne tik fiziškai, bet ir moraliai. Atsakovė parengiamojo posėdžio metu patvirtino, kad su asmeniu, įtariamu naudojus smurtą prieš sūnų, nebegyvena keli mėnesiai ir sutinka lankytis pas psichologus, specialistus dėl pagalbos bendraujant su vaiku.
Atsiliepimas
4. Ieškovas G. T. atsiliepime prašė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad šiuo metu vaikui gyventi su juo yra visiškai saugu ir nėra pagrindo keisti jo gyvenamosios vietos, o būtina ir toliau bylos nagrinėjimo metu užtikrinti pastovią ir tikrai saugesnę nei pas atsakovę, kuri ir pati yra teista už ne vienerius metus besitęsusį vaiko mušimą, aplinką. Neneigia, kad jo motina 2020 m. gegužės 25 d. patempė vaikui už ausies, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas motinos atžvilgiu, ir tokio motinos poelgio neteisina, tačiau motina vaikui sužalojimų nepadarė, priešingai nei atsakovės sugyventinis, kurio veiksmai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, atsakovės sugyventinis sužalojimą padarė atsakovei matant, kuri net nebandė vaiko apginti. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės sugyventiniui 2020 m. sausio 23 d. buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. T. ir S. T., tačiau jis nepaisė šios kardomosios priemonės. Ieškovas taip pat nurodo, kad sūnūs su juo gyvena jau daugiau kaip 4 mėnesius, yra nusistovėjusi jo aplinka, dienos rėžimas, vaikas jaučiasi gerai, todėl, panaikinus laikinąją apsaugos priemonę, būtų neužtikrintas stabilumas vaiko gyvenime. Ir nors atsakovė į kiemą atvyksta beveik kiekvieną dieną pabendrauti su vaiku, tačiau šis bendravimas trunka iki 20 minučių, kol vaikas suvalgo atsakovės atvežtus saldumynus, o sužinojęs, kad daugiau saldumynų nėra, jis nebenori bendrauti ir išskuba į namus, kas tik rodo, kad vaikas namuose jaučiasi gerai ir saugiai. Ieškovas akcentuoja, kad atsakovė nepaiso jo prašymų nebevežti vaikui saldumynų, taip pat jiems kartu su vaiku apsilankyti pas psichologą, nes vaikui yra reikalinga psichologo pagalba. Atsakovė ignoruoja Šilutės socialinių paslaugų centro 2020 m. vasario 10 d. pagalbos plane jam, ieškovui, nurodytus reikalavimus užtikrinti ilgalaikę psichologinę pagalbą vaikui. Be to, nurodo, kad vaikui jis duoda dirbti tam tikrus darbus pagal jo amžių, nes vaikas turi turėti ne tik teises, bet ir pareigas. Dėl vaiko išimtų durų ir čiužinio nurodė, kad pasielgė negerai ir tai suprato.
5. Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Šilutės skyrius pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, joje nurodė, kad gavus atsakovės pranešimą apie galimą smurtą vaiko atžvilgiu, tarnybos specialistės nedelsiant reagavo į pranešima, vyko į G. T. šeimą, aiškinosi prašyme nurodytas aplinkybes, bendravo su G. T., nedalyvaujant nei vienam iš šeimos narių kalbėjosi su vaiku ir vertino vaiko situaciją. Atsižvelgiant į rizikos veiksnius bei kitas aplinkybes, vaiko apsaugos poreikis nebuvo nustatytas, tačiau buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. 2020 m. birželio 11 d. buvo suorganizuotas atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvavo abu vaiko tėvai, atvejo vadybininkė bei tarnybos specialistės, jo metu buvo nuspręsta, kad tėvams būtina kuo skubiau pradėti lankyti Pozityvios tėvystės mokymus, kadangi akivaizdu, kad tiek vienam, tiek kitam trūksta gebėjimų ir įgūdžių, kaip auklėti ir elgtis su specialiųjų ugdymo (si) poreikių turinčiu vaiku, kokias jam taikyti drausminimo priemones, nustatyti vienodas elgesio ribas. Tėvai sutarė kreiptis pagalbos ir pradėti lankyti psichologo konsultacijas (jei ir ne kartu, tai bent pas tą patį specialistą). Lankantis L. T. gyvenamojoje vietoje, pokalbio su juo metu, vaikas nurodė, kad tiek su tėčiu, tiek su mama norėtų praleisti tiek pat laiko. Institucija akcentavo, kad vaikui reikalingas pastovumas, stabilumas, todėl dažnas vaiko gyvenamosios vietos keitimas neatitiktų geriausių vaiko interesų, tuo labiau kad nustatytoje laikinoje S. T. bendravimo su sūnumi tvarkoje numatyta, kad vasaros atostogų metu vaikas ir liepos, ir rugpjūčio mėnesiais su mama praleis lygiai tiek pat laiko, kaip ir su tėvu. taip vaikui sudarant maksimalią galimybę bendrauti su mama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tarnybos nuomone, šiuo metu nėra tikslinga taikyti priimtų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartimi atsakovės S. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkintas iš dalies. Teismas nutarė panaikinti 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-630-385/2020 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinosios L. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos su tėvu G. T. nustatymo, iki bus išnagrinėta byla. Teismas nutarė panaikinti 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1232-635/2020 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl nustatytos laikinosios S. T., bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. T., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos. Prašymo dalies dėl skubaus nutarties vykdymo netenkino. Pagrindiniai teismo argumentai:
7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos išvadą, atsižvelgdamas į tai, kad išnyko aplinkybė, dėl kurios buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė– vaiko gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su ieškovu, atsakovė nebegyvena su N. P., kuris galimai smurtavo prieš vaiką ir kėlė realų pavojų jo saugumui bei jo tinkamai fizinei, psichologinei ir socialinei raidai, taip pat įvertinęs susidariusią padėtį dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ieškovo motinos atžvilgiu, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atsakovės S. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Panaikinus laikinąją apsaugos priemonę, būtų neužtikrintas stabilumas vaiko gyvenime, o vaikas yra ne daiktas, kad jį būtų galima kilnoti iš vienos vietos į kitą be rimtos priežasties.
8.2. Įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu įrodyti motinos smurtavimo prieš vaiką namuose faktai tęsėsi beveik ketverius metus (nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. balandžio 23 d.) ir apėmė ir tą laikotarpį, kai vaiko gyvenamoji vieta jau buvo nustatyta su S. T.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi pritaikė šią laikinąją apsaugos priemonę (nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu) dėl to, kad atsakovės namuose, ir netgi jai matant bet tam neprieštaraujant, buvo pavartotas fizinis smurtas vaiko atžvilgiu, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ne dėl to, kad N. P. ten gyvena.
8.4. Teismas net nevertino ir tos aplinkybės, kad teismo posėdžio metu į teisėjos klausimą atsakovė atsakė, kad ir „šiai dienai“ vis dar bendrauja su N. P.. nors ir teigė su juo negyvenanti.
8.5. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nepaisė aukštesnės instancijos, t. v. Klaipėdos apygardos teismo šioje byloje 2020 m. balandžio 8 d. priimtos nutarties, kurioje buvo konstatuota, kad vien deklaratyvūs atsakovės teiginiai, jog jos sugyventinis nuo ieškovo pareiškimo pateikimo policijai momento gyvena atskirai, nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių,
8.6. Teismas nevertino ir nurodytos aplinkybės, kad sūnus jau manipuliuoja mama, pasakydamas jai, kad jei ji jam neatveš saldumynų, tai jis su ja nesikalbės. Šį faktą patvirtino ir pati atsakovė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms, kas yra nurodyta ir jos išvadoje. Tai tik įrodo, kad vaikas jau nurodinėja mamai, kokius jo norus ji turi tenkinti, nes priešingu atveju jis su ja nesikalbės. Vietoje to, kad atsakovė paaiškintų vaikui, kad jis taip elgtis negali ir t. t., ji tenkina jo iškeltus jai reikalavimus, kad tik įtiktų jam, nesuprasdama, kad tokiu būdu ne tik, kad jį tinkamai neauklėja, nenubrėžia jo elgesio ribų, bet ir daro jam didžiulę žalą.
8.7. Teismas nevertino ir išvadoje nurodytų aplinkybių, kad ieškovas linkęs lanksčiau spręsti susidariusias problemas ir iškylančius sunkumus dėl sūnaus auklėjimo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Po santuokos nutraukimo, praktiškai visą laiką nepilnametis sūnus gyveno su mama, t. y. vaiko pastovi ir nusistovėjusi gyvenamoji aplinka yra ne pas tėvą, bet pas mamą.
9.2. Kaip nurodoma atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios akivaizdžiai parodo, jog vaiko laikinoji gyvenamoji vieta keistina, nes tariamai saugesnėje vaikui aplinkoje nei pas mamą, prieš vaiką buvo naudojamas smurtas. Dėl G. T. mamos, vaiko močiutės fizinių smurto veiksmų vaiko atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, o G. T. mamai taikytos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
9.3. Vaikas nurodė ir aplinkybes, kad jo atžvilgiu pats tėvas galimai naudoja psichologinį smurtą - t. y. vaikas pasakojo, jog tėtis, G. T. iš vaiko kambario išima duris, kad vaikas negalėtų pabūti vienas be pašalinių asmenų, taip pat iš lovos išima vaiko čiužinį, kad jis negalėtų dienos metu atsisėsti ar prigulti, nepilnametis S. T. sūnus apkraunamas sunkiu fiziniu darbu (pvz. turi suvaryti karves), kurį turi atlikti, jeigu nori žiūrėti televizorių.
9.4. Įvertinus faktų, kad N. P. turi atskirų gyvenamųjų vietų ir joje gyvena, pas atsakovę nebegyvena ir su nepilnamečiu vaiku nebendrauja, o mamos atžvilgiu jokių netinkamo elgesio su vaiku faktų nenustatyta, galima teigti, kad vaikui yra ženkliai saugiau grįžti gyventi į jo pastovių, įprastų gyvenamųjų aplinkų, nei likti gyventi pas tėvų.
9.5. Nors ieškovas bando įvairiais būdais sumenkinti garso įrašą, kuriame vaikas pasakoja apie smurtą ir galimai tėvo netinkamą elgesį su juo (vaikas pasakoja apie galimą psichologinį smurtą, spaudimą vaikui, pasakoja, kad tėtis juo netiki, todėl vaikas net nepasakoja jam ką močiutė padarė), tačiau taip elgiasi, tikėtina, todėl, kad negali paneigti vaiko pasakojamų aplinkybių, nes vaikas nemeluoja.
9.6. Nors atsakovės atstovas net 2 kartus kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą su prašymu paaiškinti, kokių veiksmų tarnybą ėmėsi dėl šių galimų smurto veiksmų prieš vaiką, jokių konkrečių atsakymų negauta. Todėl ieškovo teiginiai, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba nustatė, kad vaikui pas jį yra saugu, atsakovės manymu yra pagrįsti neobjektyviais, niekuo nepagrįstais tarnybos teiginiais, o ne faktais ir realiais įrodymais pagrįstomis, motyvuotomis aplinkybėmis (pabrėžtina, kad pagalbos plane tarnybos atstovė teigia, jog tėvo G. T. naudojamos vaiko auklėjimo priemonės yra tinkamos, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl tarnyboje dirbančių specialistų kvalifikacijos ir savo pareigų, įgyvendinant vaikų interesų apsaugą, suvokimo).
9.7. Šiuo metu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių L. T. kyla didesnė rizika dėl vaiko fizinio ir net psichologinio saugumo laikinai gyvenant pas tėvą, kuris gyvena kartu viename name, naudojasi vienu kiemu su galimai fiziškai prieš vaiką jėgą naudojusia savo mama, be to pagal vaiko paaiškinimus, galima manyti, kad ir pats tėvas prieš vaiką galimai sistemingai naudoja psichologinį smurtą, žemina sūnaus garbę ir orumą, nes vaiku nepasitiki (vaikas dėl to apie močiutės smurtą net nepasakojo tėčiui), vaikui nesudaro saugių sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimu buvo nutraukta G. T. ir S. T. santuoka, o nepilnamečio sūnaus L. T. gyvenamoji vieta nustatyta su S. T. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu S. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (3 epizodai) už fizinio skausmo sukėlimą sūnui L. T. ir nežymų jo sveikatos sutrikdymą. G. T. kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje patenkino G. T. ieškinį bei pakeitė Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimu nustatytą nepilnamečio L. T. gyvenamąją vietą ir jo gyvenamąją vietą nustatė su G. T. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį atmetė.
14. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis). .
15. Pažymėtina, jog laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Taigi, pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
17. Taigi, esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą.
18. Kaip žinoma, Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi iki ieškinio padavimo teismui taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šalių nepilnamečio vaiko L. T. gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su tėvu G. T. Tauragės apylinkės teismas skundžiama 2020 m. birželio 16 d. nutartimi nutarė panaikinti 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-630-385/2020 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos su tėvu G. T. nustatymo, iki bus išnagrinėta byla be to, teismas nutarė panaikinti 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1232-635/2020 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl nustatytos laikinosios S. T., bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartyje nurodė, kad išnyko aplinkybė, dėl kurios buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė– vaiko gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su ieškovu, atsakovė nebegyvena su N. P., kuris galimai smurtavo prieš vaiką ir kėlė realų pavojų jo saugumui bei jo tinkamai fizinei, psichologinei ir socialinei raidai (2020 m. sausio 30 d. nutartis), taip pat įvertinęs susidariusią padėtį dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ieškovo motinos atžvilgiu,
19. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo motyvus, atkreipia dėmesį, jog Tauragės apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi iki ieškinio šioje iškeltoje civilinėje byloje padavimo teismui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą laikinai nustatė su tėvu ne dėl to, kad atsakovė nebegyvena su N. P., kuris galimai smurtavo prieš vaiką, tačiau dėl to, kad nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su motina S. T. yra realus pavojus jo saugumui bei jo tinkamai fizinei, psichologinei ir socialinei raidai. Teismas nustatė, kad policija pradėjo ikiteisminį tyrimą N. P. atžvilgiu, kuris gyvena kartu su S. T. dėl 2020 m. sausio 21 d. naudoto smurto prieš L. T., Taigi, skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė nebuvo pasikeitusi, t. y. ši baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu yra perduota Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams, o teismas, neturėdamas jokių įrodymų, rėmėsi tik pačios atsakovės teisme išsakytu teiginiu, kad apie du mėnesius N. P. pas ją negyvena,
20. Svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog, kaip nurodo ieškovas, 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu į teisėjos klausimą atsakovė atsakė, kad ji vis dar bendrauja su N. P.. nors ir teigė su juo negyvenanti. Taigi, pati atsakovė patvirtino teismui, kad N. P. nesilaiko jam baudžiamojoje byloje kardomąja priemone paskirto ir vis dar galiojančio įpareigojimo nebendrauti su ja, todėl spręstina, kad kyla grėsmė, jog ji su N. P. gali bendrauti ir jai esant su sūnumi.
21. Aktualu pažymėti, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties motyvus (minėta nutartimi palikta nepakeista Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis), joje buvo konstatuota, kad vien deklaratyvūs atsakovės teiginiai, jog jos sugyventinis nuo ieškovo pareiškimo pateikimo policijai momento gyvena atskirai, nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl „siekiant apsaugoti tiek patį vaiką, tiek užtikrinti tinkamą vaiko fizinę, psichologinę ir socialinę raidą“ nėra pagrindo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove. Taigi, apeliacinės instancijos teismas jau įvertino šią atsakovės išsakytą aplinkybę, todėl akivaizdu, kad aptartos aplinkybės nėra pasikeitusios.
22. Pritartina apeliantui, kad teismas tik nurodė, kad taip pat įvertino susidariusią situaciją dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo apelianto mamos atžvilgiu, tačiau šio teiginio visiškai nemotyvavo, todėl neaišku, ką teismas turėjo omenyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius savo 2020 m. birželio 12 d. išvadoje pasisakė, kad ieškovo šeima negyvena kartu su ieškovo mama, kadangi name yra įrengtos visiškai atskiros dvi gyvenamosios patalpos, vaikas nebendrauja ir nesilanko pas močiutę ir vaiko apsaugos poreikis, atsižvelgiant į visas aplinkybes nebuvo nustatytas, tai reiškia, kad vaikui gyventi pas apeliantą yra saugu. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų galima spręsti, kad vaikas nesiguodė, kad močiutė jam patempė ausį.
23. Akcentuotina, jog Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Šilutės skyrius (toliau ir tarnyba) 2020 m., birželio 15 d. teismui pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Tarnyba išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į rizikos veiksnius bei kitas aplinkybes, vaiko apsaugos poreikis nebuvo nustatytas, tačiau buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Tėvai sutarė kreiptis pagalbos ir pradėti lankyti psichologo konsultacijas (jei ir ne kartu, tai bent pas tą patį specialistą). Lankantis L. T. gyvenamojoje vietoje, pokalbio su juo metu, vaikas nurodė, kad tiek su tėčiu, tiek su mama norėtų praleisti tiek pat laiko. Institucija akcentavo, kad vaikui reikalingas pastovumas, stabilumas, todėl dažnas vaiko gyvenamosios vietos keitimas neatitiktų geriausių vaiko interesų, tuo labiau kad nustatytoje laikinoje S. T. bendravimo su sūnumi tvarkoje numatyta, kad vasaros atostogų metu vaikas ir liepos, ir rugpjūčio mėnesiais su mama praleis lygiai tiek pat laiko, kaip ir su tėvu. Tarnyba, įvertinusi visas aplinkybes, konstatavo, kad šiuo metu nėra tikslinga taikyti priimtų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, t. y. vėl keisti vaiko gyvenamąją vietą. Pabrėžtina, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę vertina bei nurodo, kad nėra pagrindo nesiremti kompetentingų institucijų sprendimais kaip vienu iš įrodymų. Pridėtina, jog tai, kad tėvas ne visas auklėjimo priemones naudojo tinkamai (išėmė duris, čiužinį), buvo skirti / nurodyti Pozityvios tėvystės mokymai, kadangi tarnybos išvadoje pripažinta, kad tiek ieškovui, tiek atsakovei trūksta gebėjimų ir įgūdžių, kaip auklėti ir elgtis su specialiųjų ugdymo (si) poreikių turinčiu vaiku.
24. Nors atsakovė nurodo, kad tarnybos nesiėmė veiksmų, tačiau išvadoje aiškiai nurodoma, kad gavus atsakovės pranešimą apie galimą smurtą vaiko atžvilgiu, tarnybos specialistės nedelsiant reagavo į pranešimą: vyko į G. T. šeimą, aiškinosi prašyme nurodytas aplinkybes, bendravo su G. T., nedalyvaujant nei vienam iš šeimos narių kalbėjosi su vaiku ir vertino vaiko situaciją. 2020 m. birželio 11 d. buvo suorganizuotas atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvavo abu vaiko tėvai, atvejo vadybininkė bei tarnybos specialistės, jo metu buvo nuspręsta, kad tėvams būtina kuo skubiau pradėti lankyti Pozityvios tėvystės mokymus, kadangi akivaizdu, kad tiek vienam, tiek kitam trūksta gebėjimų ir įgūdžių, kaip auklėti ir elgtis su specialiųjų ugdymo (si) poreikių turinčiu vaiku, kokias jam taikyti drausminimo priemones, nustatyti vienodas elgesio ribas.
25. Jeigu valstybės institucija priėmė išvadą, kuri netenkina atsakovės, nereiškia, kad išvada yra nepagrįsta ir / ar priimta nekompetentingo asmens.
26. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nepaneigė aplinkybių, jog šiuo metu apelianto aplinka nėra tinkama ir saugi gyventi nepilnamečiui vaikui.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu yra laikino pobūdžio ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms teikti prašymą dėl šių priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka.
28. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pateiktus įrodymus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu bei darė nepagrįstą išvadą, jog tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netikslingas ir gali pakenkti nepilnamečio vaiko interesams ir teisėms. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės + atsakovės prašymas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).
30. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės- atsakovės prašymo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-630-385/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinosios L. T. gyvenamosios vietos su tėvu G. T. nustatymo iki bus išnagrinėta byla bei Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1232-635/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemone dėl bendravimo tvarkos su atsakove nustatymo netenkinti.