- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- 1S-762-245/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- S. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Olego Šibkovo ir Daivos Jankauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. Ž. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Kybartų pataisos namuose 2016 m. balandžio 13 d. priimtą nutarimą Nr. LK-85 taikyti nuteistajam S. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Ž. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 5 p., 9 p., 25 str. 3 d., 253 str. 1 d., 25 str. 3 d., 187 str. 1 d. galutine subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – 2006 m. birželio 8 d., bausmės pabaiga – 2017 m. vasario 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. LK-85 nutarė nuteistajam S. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, nuo ankstesnio svarstymo įvykdė visas Komisijos rekomenduotas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad jis imasi iniciatyvos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistąjį paleidus lygtinai nebus pasiekti bausmės tikslai, liks neįgyvendinta bausmės paskirtis. S. Ž. nustatyti kriminogeniniai veiksniai išlieka nepakitę, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
S. Ž. skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jo neatlikta bausmės dalis yra tik devyni mėnesiai, o atlikta trylika metų ir 3 mėnesiai, taigi jis jau yra atlikęs pakankamai didelę skirtos bausmės dalį. Nuteistasis pažymi, kad dėl jo lygtinio paleidimo prieštaravimų nepateikė nei nukentėjusieji, nei prokuroras. Todėl apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, pažeidė nešališkumo kriterijų, įstatymų leidėjo valią, viešąjį interesą ir teismų praktiką. S. Ž. teigimu, antrame skundžiamos nutarties puslapyje teismo nurodė ne jo, bet nuteistojo A. B. duomenis, kas rodo, jog nutartis buvo tiesiog perrašyta iš kito nuteistojo atžvilgiu priimtos nutarties, o tai pažeidžia jo teisę į teisingą ir nešališką teismą. Apelianto nuomone, jokių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti Komisijos nutarimo negaliojimą, padaryta nebuvo. Todėl teismas savo nuomonę iškėlė aukščiau kolektyviniam Komisijos sprendimui. Be to, skundžiamoje nutartyje nėra argumentų, kodėl jam taikomas lygtinis paleidimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nutartyje yra pateiktos tik šabloninės tezės. Nuteistasis nesutinka ir su tuo, jog buvo atsižvelgta į jo padarytų nusikaltimų sunkumą, kadangi tai nekintanti aplinkybė ir į ją jau buvo atsižvelgta priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde apeliantas kelia ir diskriminacijos klausimą, kadangi kitų nuteistųjų atžvilgiu (cituojami Komisijos nutarimai), kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo artimas aukštam, taikytas lygtinio paleidimo institutas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys prašo nuteistojo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
S. Ž. skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Komisijos nariai ir pirmosios instancijos teismas vadovavosi tuo, jog S. Ž. bausmės pabaiga yra 2020-06-08. Tačiau 2016 m. gegužės 12 d. priėmus Šiaulių apygardos nutartį, paaiškėjo, jog nuteistajam į bausmės laiką nebuvo įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2000-01-27 bei Telšių rajono apylinkės teismo 2004-03-03, 2005-01-26 nuosprendžius. Todėl šiuo metu S. Ž. atliekamos laisvės atėmimo bausmės pabaiga Kybartų pataisos namų įskaitos grupės duomenimis yra 2017-02-21. Taigi nors likusi neatlikta bausmės dalis yra nedidelė, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Lygtinio paleidimo taikymui būtinos sąlygos – socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Aukštesnės instancijos teismas nenustatė, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, būtų pažeidęs nešališkumo principą ar kitus bendruosius teisės principus. Tai, jog prokuroras nepateikė skundo dėl Komisijos nutarimo taikyti S. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nekaip nedaro įtakos teismų priimamiems sprendimams. Teismas yra nepriklausoma ir nešališka institucija, todėl nei prokuroro, nei nukentėjusiojo pozicija teismui nėra privaloma. Apelianto teigimu, antrame skundžiamos nutarties puslapyje teismo nurodė ne jo, bet nuteistojo A. B. duomenis, kas rodo, jog nutartis buvo tiesiog perrašyta iš kito nuteistojo atžvilgiu priimtos nutarties, o tai pažeidžia jo teisę į teisingą ir nešališką teismą. Su šiuo teiginiu sutikti negalima, kadangi minėtame skundžiamos nutarties lape yra nurašyti motyvai iš ankstesnės 2015 m. gruodžio 8 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo sprendžiamas S. Ž. lygtinio paleidimo klausimas. Darytina išvada, kad išsamus ankstesnio nuteistojo lygtinio paleidimo svarstymo rezultatų aptarimas nėra tikslingas, teismas turėjo koncentruotis tik į 2016 m. balandžio 13 d. priimto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Vis dėlto, minėtas Komisijos nutarimas yra įvertintas ir išanalizuotas skundžiamoje nutartyje, todėl apelianto teisė į teisingą ir nešališką teismą nebuvo pažeista.
Apygardos teismas nevertina nuteistojo teiginių, jog kitiems nuteistiesiems, kuriems pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta aukštesnė nei jam, buvo pritaikytas lygtinis paleidimas ir tai jį diskriminuoja lyginant su kitais nuteistaisiais. Pažymėtina, jog kiekvieno nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo taikymo klausimas vertinamas individualiai, atsižvelgiant tik į konkretų nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ir į jo pastangas keisti savo netinkamą elgesį, mąstymą ar kitas problemines sritis.
Analizuojamu atveju nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę S. Ž. atlieka nebe pirmą kartą, tai devintasis jo teistumas ir nors ankstesni teistumai bei padarytų nusikalstamų veikų sunkumas nėra vertinamas svarstant lygtinio paleidimo galimybę, tačiau šios aplinkybės ir tai, jog lygtinis paleidimas kartą nuteistajam jau buvo taikytas ir jis pažeidė šio instituto vykdymo sąlygas, suponuoja pareigą teismui nuteistojo asmenybę bei jo daromą pažangą vertinti itin kruopščiai. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, S. Ž. pataisos namuose nedirba, tačiau darbo neatsisakytų, vis dėlto, sunkiai dirbti jis negali, nes yra riboto darbingumo. Paleistas lygtinai nuteistasis užsiregistruotų darbo biržoje ir dirbtų jam pasiūlytą darbą. Apie aktyvias darbo paieškas S. Ž. nekalba, pataisos įstaigoje taip pat savo noru neprisideda prie aplinkos tvarkymo ar kitų nuolatinio fizinio krūvio nereikalaujančių darbų. Tai rodo, jog apelianto darbinė motyvacija nėra labai stipri, jis pasiruošęs pasyviai laukti, kol kas nors jam ką nors pasiūlys, tačiau pats jokių pastangų integruotis į darbo rinką neketina imtis, kas aukštesniojo teismo nėra vertinama palankiai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad S. Ž. sumenkina ryšį tarp savo veiklos ir nusikaltimo, mano, jog neturėjo kito pasirinkimo, jam sunku atsispirti buvusių kompanionų spaudimui. Šios aplinkybės yra itin reikšmingos, kadangi labai sunkūs nusikaltimai (dviguba žmogžudystė) yra padaryti veikiant organizuotoje grupėje. Apeliantas šiuo metu dar stokoja valinių savybių, nesugeba pilnai prisiimti atsakomybės už sukeltas itin skaudžias pasekmes. Turimas mąstymo problemas liudija ir Socialinio tyrimo išvados teiginiai: apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, jo išsakomuose planuose trūksta konkretumo, kitus vertina gan stereotipiškai, pernelyg greitai daro išvadas, tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų.
Nors šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų S. Ž. neturi, tačiau bausmės atlikimo metu yra drausmintas penkis kartus, skatintas dešimt kartų. Atkreiptinas dėmesys, jog visos drausminės nuobaudos nuteistajam buvo skirtos už alkoholio vartojimą ar laikymą, tačiau S. Ž. neigia, jog piktnaudžiauja alkoholiu ar kad ši svaigioji medžiaga kaip nors neigiamai veikia jo elgesį. Taigi alkoholio žalos sveikatai nuteistasis nesuvokia ir tai taip pat vertintina neigiamai. Bylos medžiaga liudija, jog S. Ž. stokoja socialinių įgūdžių, dėl ko nesugeba pereiti į aukštesnį santykių lygį. Taigi nors nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau kol kas jos akivaizdžios naudos apeliantui neteikia. Šiuo metu S. Ž. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (52 balai pagal OASys metodiką), ankstesnio svarstymo metu jam buvo nustatyta kiek didesnė vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (62 balai pagal OASys metodiką). Taigi nors minėta rizika šiek tiek sumažėjo, tačiau nepakankamai, jog būtų galima daryti išvadą, jog taikoma probacija pasieks savo tikslą.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nutarime liko neatskleista, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas atsisakyti tvirtinti nuteistojo lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nepakankamai argumentavo šį savo sprendimą, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo S. Ž. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo S. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.