- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-13
- Bylos Nr.
- II-192-517/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00632-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Pareiškėjas
- T. J.
- Advokatai
- Ernestas Vaišvilas
- Kategorijos
- 9.19Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas (ANK 187 str.)
- 15.1.13Administraciniai nusižengimai, susiję su statinio projektavimu (ANK 358 str., 362 –363 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Įžanginė dalis
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui Jonui Osteriui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. kovo 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR N-232-2025 (ROIK 24260895958).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės 2025 m. kovo 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR N-232-2025 (ROIK 24260895958) (toliau – Skundžiamas nutarimas) T. J. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 22¹ straipsnio 4 dalies nuostatas ir pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 362¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovu, todėl kartu būdamas atsakingas už statybvietėje dirbančius asmenis, neužtikrino, kad statybvietėje D. G., atlikdamas lauko trinkelių klojimo statybos darbus (ir iš statybvietės pasišalinę keturi asmenys), turėtų ir pateiktų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, todėl jam paskirta 1 285,00 eurų bauda. Taip pat T. J. pripažintas pažeidęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9 patvirtintų Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų ir jų užpildymo ir pateikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.2 punkto reikalavimus ir pripažintas kaltu pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad teisės aktų nustatyta tvarka Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų ir apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaracijoje GPM3I2 formos už 2023 m. mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų nedeklaravo, ir jam paskirta 130 eurų bauda (b. l. 7-10).
Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo T. J., nesutikdamas su Skundžiamu nutarimu, pateikė skundą, prašydamas 2025 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. VMI-ANR_N-232-2025 dalyje dėl ANK 362¹ straipsnio 1 dalies panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną T. J. atžvilgiu nutraukti, o 2025 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. VMI-ANR_N-232-2025 dalyje dėl nuobaudos skyrimo pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį pakeisti, paskiriant Pareiškėjui įspėjimą. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas Institucijai pateikė duomenis, jog jo vadovaujama Bendrovė, kuriai priklauso žemės sklypas su statiniu, kur minėto patikrinimo metu buvo užfiksuoti vykdomi statybos darbai, jau kurį laiką šiuo adresu nebevykdė statybos darbų, kadangi statinys yra pastatytas iki tam tikro reikiamo baigtumo ir sklype yra atlikti darbai, kad būtų galima minėtą statinį su žemės sklypu parduoti. Tuo metu, kai Institucija atliko operatyvų patikrinimą ir buvo fiksuotas pažeidimas nei Bendrovės atstovai, nei jos samdomi rangovai ar kiti susiję asmenys nedalyvavo. Minėtu adresu Bendrovės atstovai atvykdavo tik retkarčiais, turto priežiūros tikslu. Pažymėtina, kad Bendrovės atstovams fiziškai nesant jai priklausančiame nekilnojamajame turte, kuriame buvo atliktas operatyvus patikrinimas, nėra galimybės visiškai kontroliuoti, kokie asmenys ir kokiu tikslu patenka į teritoriją, kuri nėra saugoma. Pareiškėjas pateikė duomenis ir nurodė aplinkybes dėl galimai vykusių darbų, kurių vykdymas buvo užfiksuotas operatyvaus patikrinimo metu. Trinkelių klojimo darbus galėjo atlikti asmenys, kurie ketino įsigyti nekilnojamąjį turtą iš Bendrovės, dėl kurio įsigijimo buvo sudaryta 2024 m. sausio 15 d. preliminarioji sutartis (toliau – ir Sutartis). Minėtą Sutartį pirkėjo vardu yra pasirašiusi J. K.. Bendrovei pirkėjos duomenis nurodė jos sūnumi prisistatęs D. L., kuris ir atvežė pasirašytą Sutartį. Su nekilnojamąjį turtą ketinančiais įsigyti asmenimis buvo sutarta, kad gerbūvio darbus, kurie žemės sklype nebuvo atlikti, dar iki sudarant notarinę sutartį, atliks patys pirkėjai. Todėl į Sutartį buvo įtraukta minėta sąlyga ir Sutarties 5.3 punkte nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja visus gerbūvio darbus atlikti savo lėšomis ir savo rizika. Aplinkybę, kad trinkelių klojimo darbai galėjo būti atlikti Sutartį sudariusios J. K. užsakymu, taip pat patvirtina byloje esantis D. G., kuris pripažino vykdęs trinkelių klojimo darbus, kadangi jį samdė J. K., kuri už darbą žadėjo mokėti 70 Eur per dieną. Todėl Bendrovė negali būti atsakinga už asmenį, kuris vykdė darbus kito užsakovo pavedimu, kurie nebuvo derinami su Bendrove. Byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, kad Bendrovė nevykdė statybos darbų, nesamdė darbams atlikti asmens, neturinčio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, objektyviai negalėjo būti atsakinga už tokį asmenį, suponuoja priešingą išvadą, kad Pareiškėjas jam inkriminuojamo nusižengimo nepadarė. Taip pat nurodoma, kad Pareiškėjas pripažino padaręs ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, gailėjosi dėl jo padarymo. Be to, atliekant Bendrovės mokestinį tyrimą, kurio metu paaiškėjo administracinis nusižengimas, Pareiškėjas geranoriškai teikė prašomus duomenis ir dokumentus Institucijai, tokiu būdu padėdamas išaiškinti minėtą nusižengimą. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Manytina, kad Institucija, skirdama nuobaudą dėl minėto administracinio nusižengimo, privalėjo atsižvelgti į lengvinančią aplinkybę ir ją nurodyti nutarime. Be to, Pareiškėjas nėra baustas už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, todėl bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma už šį nusižengimą skirti nuobaudą – įspėjimą, kuris yra numatytas ANK 187 straipsnio 1 dalyje (b. l. 4-6).
Institucija, nesutikdama su Pareiškėjo skundu, pateikė atsiliepimą, prašydama Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Pareiškėjo kaltė dėl ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo įrodyta 2024 m. balandžio 20 d. Faktų fiksavimo pažyma Nr. (21.222)FR1050-349, 2024 m. lapkričio 13 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222 Mr)FR1042-3653, 2024 m. sausio 15 d. Preliminariąja sutartimi dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, D. G. ir J. K. paaiškinimais. 2024 m. balandžio 20 d. Faktų fiksavimo pažymoje Nr. (21.222)FR1050-349 užfiksuota, kad 2024 m. balandžio 20 d. 11:30 val. statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) lauko trinkelių klojimo statybos darbus atliko D. G., kuris neturėjo ir patikrinimui nepateikė skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo. 2024 m. lapkričio 13 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (21.222 Mr)FR1042-3653 užfiksuota, kad 2024 m. balandžio 20 d. 11:30 val. operatyvaus patikrinimo metu statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registro duomenimis priklauso Bendrovei, buvo nustatyta, kad lauko trinkelių klojimo statybos darbus atliko D. G. (ir iš statybvietės pasišalinę keturi asmenys), kuris neturėjo ir patikrinimui nepateikė skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo. Bendrovės deklaruota veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (EVRK kodas 4120000). Taip pat nustatyta, kad pagal 2023 m. banko išrašų (Luminor Bank AS, „Swedbank“, AB, RATO kredito unijos) duomenis Bendrovė fiziniams asmenims išmokėjo išmokas: R. S. – 11 949,4 Eur, A. G. – 70 Eur, A. Ž. – 25 Eur, A. T. – 1 090 Eur, M. P. J. – 14 510 Eur, V. T. – 12 555,4 Eur, E. K. – 600 Eur, G. M. – 60 Eur, I. T. – 4 775 Eur, V. R. – 6 277 Eur, I. J. – 5 873 Eur, A. J. – 2 400 Eur, todėl privalėjo nurodytas išmokas deklaruoti Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų ir apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaracijoje GPM312 formos už 2023 m. mokestinį laikotarpį, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo. Žemės sklypas, kuriame buvo atliekami darbai, ir dvibutis gyvenamasis namas, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, priklauso Bendrovei. Bendrovė operatyvaus patikrinimo metu 2024 m. balandžio 26 d. pateikė informaciją el. laišku, kad už visus lauke vykdomus darbus atsako pirkėjas ir pateikė 2024 m. sausio 15 d. preliminarią sutartį dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, sudarytą tarp Bendrovės ir J. K.. Sutartyje nurodyta, kad Bendrovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 15 d. parduoti jai nuosavybės teise priklausantį žemes sklypą ir nebaigtos statybos pastatą – dvibutį gyvenamąją namą adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad pirkėjas įsipareigoja visus gerbūvio darbus atlikti savo lėšomis ir savo rizika. Gerbūvio darbus pirkėjas įsipareigoja užbaigti ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 17 dienos. Už šių darbų užbaigimą ir jų finansavimą atsakingas tiesiogiai pirkėjas. D. G. 2024 m. balandžio 20 d. paaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atliko trinkelių klojimo statybos darbus. Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo neturi. Dėl darbo susitarė su J. K.. D. G. buvo kviečiamas į administracinės bylos nagrinėjimą duoti parodymus, tačiau neatvyko. D. G. 2025 m vasario 10 d. el. paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti prašymai atsakyti į papildomus klausimus, taip pat skambinta tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau susisiekti su juo nepavyko. D. L. el. paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti pranešimai, taip pat skambinta deklaruotais tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš el. pašto (duomenys neskelbtini) buvo gautas laiškas, kuriame nurodyta, kad į klausimus D. L. atsakys el. paštu. 2025 m. vasario 25 d. nusiuntus el. laišką su klausimais ir paprašius iki 2025 m. vasario 28 d. į juos atsakyti, atsakymo negauta. Administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu J. K. 2024 m. lapkričio 5 d. paaiškinime nurodė, kad namo (duomenys neskelbtini) nepirko, jokios sutarties nesudarinėjo, statybininkų kloti trinkelių nesamdė, D. G. nepažįsta. Nekilnojamojo turto įsigijimui neturi finansinių galimybių. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu 2025 m. vasario 18 d. į Institucijos patalpas atvykusiai J. K. buvo pateikta 2024 m. sausio 15 d. Preliminarioji sutartis dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. J. K. parodė, kad sutartyje ne jos parašas, šios sutarties dėl namo pirkimo nesudarinėjo, neturi lėšų pirkti nekilnojamąjį turtą, gyvena iš pašalpos. Bendrovės nežino, Bendrovės vadovo T. J. ir D. G. nepažįsta. Jos vienintelis sūnus mirė prieš (duomenys neskelbtini) metus. Kas galėjo pasinaudoti jos duomenimis, nežino. Asmenį vardu D. L. pažįsta, susipažino per pažįstamą, kontakto su juo neturi, bendravo su juo prieš porą metų. Iš operatyvaus patikrinimo metu pateiktų Bendrovės banko sąskaitų nustatyta, kad J. K. jokių pinigų Bendrovei nepervedė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas ir dvibutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu priklausė Bendrovei. Taigi pagrindinė šio turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp Bendrovės ir J. K. sudaryta nebuvo. Institucija, nagrinėdama Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą, darė pertrauką tikslu pakviesti į nagrinėjamą apklausai J. K., D. G. ir Pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo E. V. nurodytą D. L., tačiau D. G. ir D. L. į nagrinėjimą neatvyko ir paaiškinimų raštu arba elektroninėmis priemonėmis nepateikė. Pareiškėjo teiginys, kad Institucija nesiėmė priemonių papildomai apklausti D. G. ir apklausti D. L. neatitinka byloje esančių įrodymų. Pažymėtina, kad apie D. L. pranešė Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas E. V., jokių duomenų D. L. identifikavimui nepateikė, buvo suinteresuotas, kad D. L. būtų apklaustas, todėl irgi galėjo imtis priemonių dėl jo atvykimo į bylos nagrinėjimą, tačiau nesiėmė. Pareiškėjas nepateikė ir administracinio nusižengimo byloje nėra jokio dokumento įrodančio, kad D. L. buvo įgaliotas atstovauti Bendrovėje J. K. ir jos vardu atlikti kokius nors veiksmus. Taip pat administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nenustatyta svarių įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. K. turėjo realų ketinimą įsigyti nekilnojamąjį turtą ir vykdyti jame statybos darbus. Todėl visi Pareiškėjo argumentai, kad už statybų organizavimą jam priklausančiame žemės sklype ir name buvo atsakingi kiti asmenys, nebuvo įrodyti ir vertinti kaip Pareiškėjo gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Administracinio nusižengimų protokolas Pareiškėjui buvo surašytas jam nedalyvaujant, į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą jis neatvyko, byloje nėra Pareiškėjo paaiškinimo ar duomenų, kad Pareiškėjas gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 1 dalyje, todėl Inspekcija skirdama Pareiškėjui nuobaudą pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį neturėjo pagrindo Pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą nuostatą. Institucija, nagrinėdama Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą, pilnai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo Pareiškėjo padarytą nusižengimą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai taikė teisės aktų nuostatas ir, atsižvelgusi į pažeidimą padarymo aplinkybes bei nenustačiusi Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pagrįstai priėmė Skundžiamą nutarimą. Atsižvelgdami į išdėstytą, Institucija prašo palikti galioti Skundžiamą nutarimą (b. l. 41-44).
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Ernestas Vaišvilas paaiškino, kad dėl nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 1 dalyje, ginčo byloje dėl faktinių aplinkybių dėl šio nusižengimo nekilo, Pareiškėjas pripažino padaręs šį nusižengimą, skundu ginčija tik paskirtos nuobaudos rūšį, t. y. paskirtą 130 eurų baudą. ANK numatytoje šio nusižengimo straipsnyje dvi nuobaudos rūšys yra numatyta, tai – bauda ir įspėjimas. Pareiškėjas iki nuobaudos skyrimo nebuvo padaręs tokio tipo administracinių nusižengimų, pareiškė, kad gailisi bylos nagrinėjimo metu dėl šio nusižengimo, taip pat kai buvo atliekamas bendrovės mokestinis tyrimas, kurio metu ir paaiškėjo būtent šis nusižengimas, Pareiškėjas kaip Bendrovės direktorius geranoriškai teikė prašomus duomenis ir dokumentus mokesčių administratoriui, tokiu būdu padėjo išsiaiškinti minėtą nusižengimą, todėl yra pagrindas taikyti kitą, negu paskirta nuobaudos rūšį – įspėjimą. Dėl nusižengimo numatyto ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje, Pareiškėjas su šiuo nusižengimu visiškai nesutinka. Bendrovė administracinio nusižengimo padarymo metu, kai buvo vykdomas operatyvus patikrinimas, kurio metu buvo nustatytas minėtas asmuo, jokių darbų kvartale nevykdė. Būtent įmonės darbuotojai ir kiti rangovai, kurie samdomi įmonės, tuo metu šiame kvartale iš esmės jokių darbų nebeatlikinėjo. Tai pagal pateiktus į bylą duomenis tikėtina, kad trinkelių klojimo darbai buvo atliekami asmenų pavedimu, kurie ketino įsigyti šį nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti duomenys, kad dėl minėto turto įsigijimo buvo sudaryta 2024 m. sausio 15 d. preliminarioji sutartis, ji pateikta į bylą, minėtą sutartį pirkėjo vardu yra pasirašiusi J. K.. Bendrovei šios būsimosios pirkėjos duomenis nurodė jos sūnumi prisistatęs D. L., kuris atvežė minėtą sutartį. Su ketinančiais įsigyti šį nekilnojamąjį turtą asmenimis buvo susitarta, kad gerbūvio darbus, kurie dar nebuvo atlikti, dar iki sudarant notarinę sutartį, atliks patys pirkėjai. Todėl į minėtą sutartį ir buvo įtraukta sąlyga (sutarties 5.3 punktas) ir nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja visus gerbūvio darbus atlikti savo lėšomis, savo rizika. Aplinkybė, kad trinkelių klojimo darbai galėjo būti atlikti Sutartį sudariusios J. K. užsakymu, patvirtina ir byloje esantis D. G., kuris operatyvaus patikrinimo metu vykdė trinkelių klojimo darbus, jo rašytinis paaiškinimas, kuris taip pat yra byloje. Paaiškinime šis asmuo aiškiai įvardijo, kad trinkelių klojimo darbus jį samdė atlikti J. K.. Už darbą ji žadėjo jam mokėti 70 eurų į dieną. Taigi, iš šių aplinkybių matosi, kad šie įrodymai prieštarauja vieni kitiems, t. y. J. K. bylos nagrinėjimo metu davė paaiškinimus, kad preliminarios sutarties nesudarinėjo, nors šioje sutartyje yra nurodyti visi teisingi jos asmens duomenys, tai bendrovė šių duomenų iš niekur negalėjo žinoti ir atsitiktinai jų nurodyti. D. G. rašytinis paaiškinimas dėl jo samdymo darbų atlikimui prieštarauja J. K. paaiškinimams, kad tokių darbų ji neužsakė. Mūsų nuomone neatmestina, kad J. K. neigia pasirašiusi sutartį ir samdžiusi šį minėtą asmenį darbams atlikti, norėdama nebūti patraukta administracinėn atsakomybėn. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas teikė prašymus apklausti D. G., kuris nurodė darbus atlikęs J. K. nurodymu, taip pat prašė apklausti D. L., kuris Bendrovei pristatė Sutartį, pasirašytą J. K.. Pirkėjai nevykdė tos sutarties įsipareigojimų ir vėliau nusprendė, kad nebepirks objekto. Susiklostė tokios aplinkybės, kad įmonė ne visai geroje finansinėje padėtyje buvo, tai buvo nuspręsta, kad ir tokie pirkėjai, kad pasirašant sutartį ir nesumoka avanso, bet tik tokiomis sąlygomis jie sutiko tą sutartį sudaryti, nes minėjo, kad vėliau bus gauti pinigai, kurie, kaip numatyta, bus sumokėti, tai įmonė ir sutiko pasirašyti tokiomis sąlygomis, nes tuo metu nebuvo tų pirkėjų. Taigi, du tarpusavyje nesusiję įrodymai byloje – Sutartis ir D. G. paaiškinimas patvirtina, kad trinkelių klojimo darbai buvo vykdomi ne Bendrovės užsakymu, o pats darbus atlikęs asmuo įvardijo tikrą darbų užsakovą, kuris nėra Bendrovė. Todėl Bendrovė ir jos vadovas negali būti atsakingi už asmenį, kuris vykdė darbus kito užsakovo pavedimu, kurie nebuvo derinami su Bendrove ir Bendrovė tuo metu nevykdydama darbų kvartale, negalėjo tokių aplinkybių kontroliuoti. Institucija nagrinėdama bylą nesiėmė visų priemonių, kad būtų išsiaiškintos vienas kitam prieštaraujančios aplinkybės byloje ir įrodymai, nepagrįstai nubaudė Pareiškėją. Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos, priešingai, esant byloje neaiškumų, prieštaravimų, juos aiškino atsakomybėn traukiamo Pareiškėjo nenaudai ir nepagrįstai konstatavo kad jis įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl prašo nurodytais motyvais panaikinti Skundžiamo nutarimo dalį dėl ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje nusižengimo numatyto ir administracinio nusižengimo teiseną Pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.
Teismo posėdžio metu Institucijos įgaliotas atstovas Jonas Osteris teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Pasisakydamas dėl objekto pardavimo aplinkybių, nurodo, kad tiek Pareiškėjas, tiek jo atstovas nurodo, kad buvo tartasi su pirkėjais dėl objekto padavimo. Tampa neaišku, kokie tie pirkėjai, jeigu nurodomas tik D. L.. Pažymėtina, kad nei kokių duomenų apie tą D. L., nei apie jo gyvenamą vietą, nei asmens kodo, nei dokumento, kad turi kažkokį įgaliojimą pasirašyti dokumentus, atstovauti, nėra ir nebuvo pateikta. Sandoris yra sudarytas 480 000 eurų sumai, su asmeniu, kurio Bendrovė nematė. Inspekcija dėjo visas pastangas, siekdama surasti Pareiškėjo nurodytą asmenį. Buvo rastas tik vienas D. L., el. būdu buvo su juo susirašinėjama, paprašyta atsakyti į tam tikrus klausimus dėl aplinkybių, sietinų su statybomis aptariame objekte, bet jis taip nieko ir nepateikė. Pareiškėjas Inspekcijai irgi nepateikė jokių duomenų apie tą asmenį, tik minimas tas asmuo, o kas čia tas asmuo, tai taip ir neaišku. Pareiškėjas grindžia tuo, kad buvo sudaryta preliminari sutartis, kad ji sudaryta su J. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjimo metu ir paaiškinime dalyvavo pats advokato padėjėjas E. Vaišvila. J. K. paaiškino, kad nieko nepirko, nežino nei Bendrovės, nei jos vadovo, su jais jokių reikalų neturėjo. Be to, nei finansinių galimybių įsigyti tokį turtą neturėjo, nei ketinimo tą turtą įsigyti nebuvo. Šita sutartis negali būti motyvu, kad pareiga dėl statybų vykdymo objekte pereis kitam asmeniui ir negali būti įrodymu. Be to, nors ir būtų kažkas įpareigotas atlikti tam tikrus darbus arba sudaryta rangos sutartis, tai būtų galima spręsti klausimą dėl atsakomybės už tai, kad asmuo kuris dirbo objekte, neturėjo kodo priklausomo, būtų gal sprendžiamas kitaip klausimas. Bet nustatyta, kad pirkėjas sutartyje nurodė – pirkėjas įsipareigoja visus gerbūvio darbus atlikti savo lėšomis, savo rizika. Darbus įsipareigoja atlikti ne vėliau, kaip iki tam tikros dienos, už darbų užbaigimą atsakingas tiesiogiai pirkėjas. Bet apie tai, kad už darbus tuos, už saugą tų darbų, už žmonių samdymą, už atsakomybę statybos metu nieko čia nėra. Be to, objekto savininkas buvo patikrinimo metu ir dabar yra Bendrovė. Nors būtų atlikęs pirkėjas tuos darbus, bet vis vien būtų atsakinga Bendrovė, kuri buvo faktinė savininkė. Nurodytoje sutartyje neaptarti klausimai, dėl kurių Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn. Šioje byloje visi surinkti įrodymai rodo, kad darbus, kurie buvo atliekami objekte, tai buvo pardavėjui priklausomame objekte, kad asmuo nesamdė jokių žmonių atlikti tam tikrus darbus. Asmuo, kurio vardu sudaryta sutartis paaiškino, kad nieko nesamdė, neketino pirkti, kad kažkas panaudojo jos asmens duomenis. Protokole ir nutarime užfiksuota, kad asmuo, kuris buvo užfiksuotas ir atliko darbus, ir dar keturi asmenys pabėgo iš objekto. Kadangi asmenys nebuvo identifikuoti, tai nebuvo nurodyti kaltinime pačiame protokole. Turto savininke buvo Bendrovė, turtas nebuvo perleistas, J. K. sutarties nepasirašė, net vizualiai parašas skiriasi pačiam paaiškinime ir sutartyje, todėl argumentas Bendrovės vadovo, kad viskas buvo vykdoma teisėtai, pagal sutartį nėra atsakingas už darbų atlikimą šitam objekte, yra neteisingi. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjas nebendradarbiavo, nedalyvavo nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei bylą nagrinėjant Institucijoje, todėl už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 1 dalyje, jam paskirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Teismo prašo skundo netenkinti, atmesti kaip nepagrįstą, ir palikti galioti priimtą Skundžiamą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Dėl ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Institucijos vyresnioji tyrėja 2025 m. kovo 27 d. priėmė Skundžiamą nutarimą, kuriuo T. J. pripažintas pažeidęs Taisyklių 3.2 punkto reikalavimus ir pripažintas kaltu pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad teisės aktų nustatyta tvarka Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų ir apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaracijoje GPM3I2 formos už 2023 m. mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų nedeklaravo, ir jam paskirta 130 eurų bauda.
Pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimą, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotą pateikimą mokesčių administratoriui ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas. ANK 187 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtų veikų atlikimo. Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.
Taisyklių 3.2 punkte numatyta, kad Lietuvos vienetai, užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje, per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams pinigais ir / arba natūra išmokėję išmokas, pagal GPMĮ priskiriamas gyventojo B klasės pajamoms. Mokestį išskaičiuojantys asmenys ir išmokas išmokėję asmenys toliau vadinami išmokas išmokėjusiais asmenimis.
Pareiškėjas Skundžiamu nutarimu pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį, nubaustas 130 eurų už tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Institucijai nepateikė Metinės gyventojams išmokėtų išmokų ir apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaracijos (GPM3I2 formos) už 2023 m. mokestinį laikotarpį, taip pažeisdamas Taisyklių 3.2 punktą ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas su padarytu administraciniu nusižengimu ir kvalifikavimu sutinka, ginčo šioje dalyje nėra. Tačiau skunde prašoma už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 1 dalyje, skirti sankcijoje numatytą švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Vis dėl to, net ir pripažinus, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, ir sprendžiant klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, privalu vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje, įvertinti, ar yra ANK 35 straipsnyje nustatytų atsakomybę lengvinančių bei kitų, net įstatymų nenurodytų, lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat – vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjas už analogišką administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 1 dalyje, nebaustas, dėl jo padarymo prisipažino, aplinkybių neginčijo, reikiamus duomenis Institucijai pateikė po atlikto patikrinimo. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Pareiškėjui už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 130,00 Eur bauda yra neproporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas ir administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta Pareiškėjui paskyrus ANK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą. Teismo įsitikinimu, tokia administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucija Pareiškėjui paskyrė 1 285,00 eurų baudą už tai, kad būdamas Bendrovės vadovu, ir būdamas atsakingas už statybvietėje dirbančius asmenis, neužtikrino, kad statybvietėje D. G. atlikdamas lauko trinkelių klojimo statybos darbus, turėtų ir pateiktų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, taip pat nustatyta, kad tokiu būdu statybvietėje dirbo dar keturi asmenys, kurie pasišalino, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje.
Pagal ANK 362¹ straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų, išskyrus asmenis, atliekančius statybos darbus, identifikavimo reikalavimų pažeidimas, užtraukia baudą statybvietėje esančiam asmeniui, išskyrus asmenį, atliekantį statybos darbus, nuo penkiasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų, statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui – fiziniam asmeniui – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ar statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų.
Atitinkamai pagal Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalį, statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – kodas), o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuotas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos): l) patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms; 2) statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; 3) prieš patenkant į statybvietę ir statybvietėje pareikalavus statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims. Statybvietėje gali būti asmenys, kurie: 1) turi kodą arba, kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus, arba 2) statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatyta tvarka užregistravo atvykimo į statybvietę pradžios laiką ir priežastį ir turi statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę (Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalis). Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, vadovaujantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjo vadovaujama Bendrovė vykdė statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtas objektas nuosavybės teise priklauso minėtai Bendrovei (b. l. 14-19).
Pareiškėjas, nesutikdamas su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje, nurodo, kad objektą esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2024 m. sausio 15 d. Preliminariąją sutartį iš esmės pardavė J. K., kuri ir buvo atsakinga už gerbūvio tvarkymą ir darbininkų samdymą. Todėl būtent J. K. ir turi būti traukiama administracinėn atsakomybėn, o ne jis.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą išskirtini tokie šios sutarties bruožai: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu. Taigi, preliminarioji sutartis yra organizacinė, jos objektas yra būsima pagrindinė sutartis, o pagrindinės sutarties objektas yra turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį. Preliminarioji sutartis įprastai šalims nesukuria teisės teismo tvarka reikalauti, kad kita šalis sudarytų pagrindinę sutartį, t. y. per sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigia šalių sutartiniai santykiai dėl sutartyje sulygto daikto pirkimo ir pardavimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjui 2024 m. sausio 15 d. sudarius Preliminarią sutartį dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su J. K., pagal šios sutarties 1.1 punktą Pareiškėjas įsipareigojo jam priklausantį nebaigtos statybos pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. liepos 15 d. parduoti J. K.. Sutartis notarine tvarka nebuvo tvirtinta. Iš 2024 m. balandžio 20 d. Faktų fiksavimo pažymos Nr. (21.222)FR1050-349 nustatyta, kad statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), lauko statybos darbus (trinkelių klojimas) dirbęs D. G., atvykusiems Inspekcijos pareigūnams, nepateikė skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, tačiau tokį pagal Statybos įstatymo reikalavimus, privalėjo turėti. Nors Pareiškėjas teigia, kad patikrinimo metu, t. y. 2024 m. balandžio 20 d., statomas objektas jam nebepriklausė, su šiais jo argumentais nesutinkama.
Kaip jau buvo nurodyta, preliminarioji sutartis yra organizacinio pobūdžio, joje aptariamos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygos ir terminai. Pažymėtina, kad sudarius preliminarią sutartį nekilnojamojo turto nuosavybės teisės nepasikeičia. Taigi, tuo metu, kai Institucijos pareigūnai atliko patikrinimą, nekilnojamasis turtas – nebaigtos statybos pastatas – dvibutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo Bendrovės nuosavybė. Šią aplinkybę patvirtino skunde ir pats Pareiškėjas, nurodydamas, kad, nors objekte statybos darbų nebevykdė, tačiau kartais atvykdavo apžiūrėti objekto, nes Bendrovei priklausė žemės sklypas su nebaigtos statybos statiniu. Akcentuotina ir tai, kad pagal Sutartį šalys buvo sutariusios objektą parduoti ir įgyti iki 2024 m. liepos 15 d., t. y. beveik trys mėnesiai iki užfiksuoto teisės aktų pažeidimo. Be kita ko, Pareiškėjo akcentuojamas Sutarties 5.3 punktas nagrinėjamos bylos kontekste taip pat vertintinas kritiškai. Pagal minėtą sutartį pirkėjas įsipareigojo iki 2024 m. rugsėjo 17 d. už savo lėšas atlikti gerbūvio darbus įsigyjamame objekte. Iki darbų atlikimo pabaigos nuo pažeidimo fiksavimo momento turėjo praeiti beveik šeši mėnesiai. Pareiškėjas nepagrindė savo skunde nurodytų aplinkybių, dėl kokių priežasčių jo valdomai Bendrovei prikausiančiame objekte potencialus nekilnojamojo turto pirkėjas pradėjo atlikti gerbūvio darbus, samdyti darbuotojus, kai konkretus nekilnojamasis turtas jam dar nepriklausė ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties terminas nebuvo artimas. Juolab, kad Bendrovei net nebuvo žinomas nekilnojamąjį turtą įsigyjantis asmuo, taip pat nebuvo sumokėtas avansas. Kitaip tariant, po Sutarties sudarymo ir po to sekusių veiksmų Bendrovė negalėjo būti tikra dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
Dar didesnes abejones dėl Pareiškėjo nurodytų aplinkybių kelia J. K. 2024 m. lapkričio 5 d. paaiškinimas, iš kurio nustatyta, kad ji jokios sutarties dėl nekilnojamojo turto įsigijimo niekada nebuvo sudariusi ir jokio turto įsigyti neketino (b. l. 17). Abejoti J. K. paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, nes Pareiškėjas tiek skunde, tiek jo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pačios J. K. nėra matę ir nėra su ja bendravę, o preliminariąją sutartį derino su jos sūnumi. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. sūnus yra miręs.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2024 m. balandžio 20 d., nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė Bendrovei. Bendrovė, įgyvendindama savininko teises, buvo atsakinga už tai, kas minėtame objekte vyksta, kokie darbai vykdomi ir kas juos vykdo.
Atkreiptinas dėmesys, jog E. Ž. Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (E. Ž. Teisių Teismo 1994-04-19 m. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Teismas, įvertinęs tiek byloje esančių įrodymų visetą, tiek atskirus įrodymus, sutinka su Institucijos sprendimu ir konstatuoja, kad Pareiškėjo administracinio nusižengimo padarymo faktas nekelia abejonių, jo neteisėta veika pagal ANK 362¹ straipsnio 1 dalį yra įrodyta.
ANK 362¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šį nusižengimą padariusiam statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareiškėjas kategoriškai nesutiko su padarytu administraciniu nusižengimu, dėl jo neprisipažino ir nesigailėjo. Byloje nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šias aplinkybes, padaryto nusižengimo pobūdį, Pareiškėjui už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai buvo skirtas didesnis nei sankcijoje numatytas baudos minimalus dydis. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Institucijos paskirta bauda tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų. Nesant jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą Pareiškėjui skirti švelnesnę nei įstatyme numatytas minimalus dydis administracinę nuobaudą ar jos neskirti, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikytinos.
Atsižvelgus į aptartas ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Pareiškėjo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, Skundžiamas nutarimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o skundas šioje dalyje netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. J. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. kovo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR N-232-2025 (ROIK 24260895958) ir T. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirti įspėjimą.
Kitą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. kovo 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR N-232-2025 (ROIK 24260895958) dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.