- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-06-17
- Bylos Nr.
- II-40-825/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, Indrei Žilinskienei, dalyvaujant R. J. G., jo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. J. G. skundą dėl skirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. J. G. prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės 2014 m. birželio 18 d. dienos nutarimą Nr. 20N-14016119-14 administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą nutraukti.
Savo skunde R. J. G. nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų padarymą, todėl, kad galimai 2014 m. gegužės 8 dieną, 6 val. 30 min., vairuodamas valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažymėtą ŠKODA 14 TR modelio troleibusą, buvo neatidus, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, važiuodamas per automatinį iešmą nesulėtino greičio, ir, kad būtent tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatą, jog „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai" ir 133 punkto nuostatas, jog „ Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“. Nesutinka su šiais motyvais todėl, kad jie neatitinka tikrovės, jie paremti tik vairuoto troleibuso savininko įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“, kaip suinteresuotos šalies siekiui išimtinai tik su troleibusų eismo organizavimo technologiniais ypatumais sietino darbinio epizodo pripažinimu eismo įvykiu būtinais nežinia, kokiu būdu pateiktais, galimai suklastotais duomenimis. Įmonė suinteresuota siekti, kad tik su troleibusų eismo organizavimo technologiniais ypatumais galimas sieti darbinis epizodas būtų pripažintas eismo įvykiu dėl trijų priežasčių. Pirma - kad įgytų galimybę iš atlyginimo išskaičiuoti jos patirtas remonto išlaidas, antra - kad nuslėptų savo pačios kaltę dėl to, jog į liniją išleidžiami troleibusai su jos sprendimu padarytais gamyklos gamintojos numatytos konstrukcijos pakeitimais, panaikinusiais kontaktinio tinklo gedimų išvengimui skirtas apsaugas, ir trečia - kad atkeršytų už sprendimą kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl už šį įvykį paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo. Jam reikėjo savo vairuotą troleibusą pervaryti per iešmą dešiniąja kryptimi ir atsistoti iš paskos ką tik per šį iešmą kairiąja kryptimi pervaryto priekyje stovinčio I. S. vairuoto 264 garažinio numerio troleibuso ir kartu su juo laukti galimybės atlikti kairį posūkį įvažiavimui į maršruto galinės stotelės aikštelę. Per iešmą troleibusą varė savaiminio riedėjimo būdu ir tai darė neviršydamas šiai procedūrai atlikti numatyto leistino maksimalaus greičio. Troleibuso varymo per iešmą momentu dėl nežinomų priežasčių nuo jo nusprūdo kairysis srovės nuėmėjas ir staiga pakilęs į viršų jo galinėje dalyje esančia „galvute“ užkliuvo už kontaktinio tinko mazgą laikančio troso ir jį nutraukė dėl ko ir įvyko kontaktinio tinklo gedimas, sąlygojęs tuo metu priešinga kryptimi važiavusio autobuso apgadinimą. Viena iš troleibuso vairavimo ypatumų yra ta aplinkybė, jog srovės nuėmėjai, per kuriuos troleibusas gauna savo eigai būtiną elektros maitinimą, nuo kontaktinio tinklo laidų nusprūsta gan dažnai ir iš anksto neįmanomais prognozuoti momentais, o tai atsitinka dėl iš anksto neįmanomų nuspėti priežasčių, sietinų tiek su kontaktinio tinklo ar jos spec. dalių troleibusų vairuotojui iš anksto neįmanoma žinoti būkle, tiek ir su troleibuso techninio stovio charakteristikų kitimais. Čia apibūdinto ir daugelio panašių kontaktinio tinklo gedimų būtų pavykę išvengti iš viso, jei įmonės eksploatuojami troleibusai būtų išleidžiami „į liniją“ tik su veikiančiais gamyklos gamintojos įrengtais, tačiau atsisakytais naudoti srovės nuėmėjų virvių gaudymo mechanizmais, užtikrinančiais nuo kontaktinio tinklo nusprūdusių srovės nuėmėjų užkliuvimo už paties kontaktinio tinklo ar jo specialiųjų dalių išvengimą, nusprūdusio srovės nuėmėjo nedelsiamo pritraukimo prie troleibuso stogo būdu. Srovės nuėmėjų nusprūdimu nuo kontaktinio tinklo atsiradę paties kontaktinio tinklo ar jo specialiųjų dalių gedimai ir su tuo susijusios pasekmės įmonėje nebuvo laikomi dėl troleibusų vairuotojų kaltės atsitikusiais eismo įvykiais. Administracinio teisės pažeidimo byloje esanti autoįvykio schemoje nurodyta troleibuso buvimo vieta neatitinka po įvykio buvusios jo tikrosios sustojimo ir stovėjimo vietos, nes per laikotarpį nuo kontaktinio tinklo gedimo iki pastebėjimo, jog autobusą kliudžiusi kontaktinio tinklo dalis be kita ko jį dar ir apgadino, nurodytas troleibusas tą dieną budėjusios troleibusų eismo dispečerės revizorės nurodymu buvo patrauktas nuo pirmapradės jo sustojimo vietos apie 10 metrų į priekį dėl būtinybės sudarymo nuolat iš paskos atvažiuojantiems kitiems troleibusams sveikąja kontaktinio tinklo dalimi pravažiuoti pro įvykio vietą, nes tik tokiu būdu buvo įmanoma išvengti masinio troleibusų eismo sutrikimo.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyba nesutinka su skundu, mano, kad jis nepagrįstas ir turėtų būti atmestinas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. J. G. teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimą ir skunde nurodytus motyvus, bei nurodė, kad 2014m., gegužės 8 d., 6.30 val., vairavo troleibusą Nr. 7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Partizanų gatvėje, pravažiavus Partizanų gatvės su Krėvės gatve sankryžą, priekyje važiavo septinto maršruto troleibusas, garažinis numeris 264, kurį vairavo I. S.. Jis Krėvės gatvėje sustojo prieš įvažiavimą į aikštelę. Ten galinis troleibusų maršruto sustojimo punktas. Jis suko, sustojo, nes nuo Kauno automobilių turgaus važiavo autobusas, kurį vairavo A. M.. Troleibusas 264, kurį vairavo I. S., praleido jį ir jis sustojo paskui tą troleibusą. Tuo metu, kai sustojo, jam numetė kairės pusės srovės nuėmėjo štangą. Ji nukrito. Ten yra automatinis iešmas. Štanga nušoko nuo laidų ir pakilo į viršų, permušė pusiau automatinį iešmą. Iešmo dalis, kairė pusė, krito nuo to sujungimo, kur buvo prijungta. Tuo metu važiavo autobusas ir išmušė autobuso šoninį kairės pusės langą. Išlipo pažiūrėti. Iešmas gulėjo ant gatvės. Kad autobusui išmuštas langas nematė. Jis sutrūko, bet nesubyrėjo. Prieš sankryžą buvo išsirikiavę daugiau troleibusų, kurie negalėjo pravažiuoti. Paskambino dispečerei. Skambino į bokštelį, kuris remontuoja tinklą. Jie atvažiavo remontuoti. Skaitė, kad čia ne autoįvykis, o paprasčiausiai nukrito laidai. Dispečerė pasakė patraukti troleibusą, kad galėtų pravažiuoti kiti troleibusai, važiuojantys pagal nustatytą maršrutą. Patraukė troleibusą ir paliko. Nematė kaip iešmas nukrito ir atsimušė į langą. Jį apkaltino tuo, kad važiavo per greitai ir nesustojo ten, kur iešmas nukrito ant žemės. Mano, kad buvo netvarkingas pats iešmas ir todėl nukrito. Staigus stabdymas neturėjo įtakos.
Liudytojas A. M. paaiškino, kad gegužės 8 dieną vairavo autobusą ir važiavo iš elektrinės į Partizanų gatvę, į galinę stotelę. Važiavo Krėvės prospektu. Iš priekio matė du troleibusus, važiuojančius priešinga eismo juosta. Dešinėje pirmas įsukimas troleibusams, jį pravažiavo, jam sekantis įsukimas. Privažiavo savo įsukimą ir suko į aikštelę. Tik įsukus į aikštelę, gal 2-3 metrus pavažiavo, autobusas buvo pilnai įsukęs ir išgirdo kažkokius garsus. Pasižiūrėjo į kairį veidrodėlį ir pamatė ugnies kamuolį šone autobuso. Iš karto stabdė, nesuprato kas vyksta. Išlipo iš autobuso. Prie autobuso galo gulėjo troleibuso laidai. Priekinio šoninio posūkio stikliukas nudaužtas. Iešmas nuo priekio braukė autobusą link galo ir nukrito gatvėje. Buvo pabraukyti šonai. Pradžioje galvojo, kad viskas. Paskui priėjo žmonių daugiau ir pasakė, kad ir langas sudaužytas, gal antras nuo galo, kairėje pusėje. Matė, kad ant gatvės už autobuso guli iešmas. Tinklo iešmas, stambus sujungimas, strypai su laidais. Troleibusas stovėjo savo juostoje, 5-7 metrai nuo jo.
Liudytojas I. S. paaiškino, kad Partizanų gatvės gale, ten galinė troleibusų ir autobusų stotelė. Ten išsiskiria linijos, kad pasiskirstytų troleibusai, iešmai yra ir per iešmus važiuojant troleibusai pasiskirsto. Atvažiavo Krėvės prospektu. Išgirdo signalą, kad suveikė zumeris, tai yra troleibuso įrenginys. Kai nutrūksta srovė, pasigirsta signalas. Pamatė, kad štangos atitrūkę nuo tinklo ir tinklas nukritęs už troleibuso, gal apie 10 metrų. Nukrito abu laidai tos linijos, kuria važiavo. Posūkio dar nespėjo padaryti. Iš paskos matė troleibusą. Jis stovėjo apie 5 metrų atstumu. Jo galinė troleibuso dalis buvo tik pravažiavusi iešmą. Laidai nutrūko nuo iešmo. Viena pusė iešmo liko, kita nukrito, nes iš jo išeina dvi linijos. R. J. G. troleibuso štangos negalėjo būti ant laidų, buvo ore. Štangos buvo viršuje, ne ant laidų. Štangos nuo iešmo buvo gal apie 1 metro atstumu. Troleibusas nebuvo nuvažiavęs toli nuo nutrūkimo vietos. Nutrūkus srovei troleibusas sustoja, kada sustoja priklauso nuo greičio. Vienas troleibusas rieda geriau, kitas mažiau. Automatiškai troleibusas nestoja, vairuotojas turi stabdyti. Jeigu greičio nėra, tai negali daug pariedėti troleibusas. Pro iešmą pravažiavo 5 - 8 km/h greičiu. Per iešmą iki 10 km/h greičiu pravažiuoji, net mažiau aštuonių. Priklauso ir nuo iešmo. Yra naujoviškų iešmų, galima greičiau. Čia buvo senas iešmas. Naujo modelio yra su rodykle, paspaudi mygtuką ir iešmas persirikiuoja. Senuose reikia valdyti troleibusą, kad pravažiuotų, reikia su srove ar be srovės. Žinai kuria linija reikia važiuoti ir važiuoji arba su srove, arba be srovės.
Liudytoja L. S. paaiškino, kad paskambino R. J. G. telefonu ir pasakė, kad nuraukė tinklą ar iešmas nutrauktas, kad su tinklu yra problema. Pasakė, kad įvažiuojant į Partizanų galinį punktą, nutraukė tinklą. Paklausė ar pravažiuoja kiti troleibusai. Pasakė, kad kiti troleibusai nepravažiuoja. Paklausė ką galima padaryti, sakė galima patraukti troleibusą. Pasakė, kad kuo greičiau patrauktų troleibusą, kad pravažiuotų kiti. Jis tai padarė.
Liudytojas A. I. J. paaiškino, kad sunku pasakyti dėl ko nutrūko, paprastai pats nenutrūksta. Kontaktinis tinklas taip padarytas, kad pirmiausiai trūksta prie laido, o prie stulpo yra tvirčiausia. Jeigu troleibusas užkabina, troleibuso tikrai nesustabdys, kažką turi nutraukti. Kad būtų kuo mažesnė žala, tas lynas buvo nutrauktas. Laidai nutrūko ir nukrito ant autobuso. Ten buvo automatinis iešmas. Juos prižiūri jų tarnyba. Yra reglamentacija dėl jų techninės priežiūros. Jie apžiūrimi kiekvieną mėnesį. Rašomi nurodymai ir tuose nurodymuose atsispindi. Iešmų techniniai aprašymai yra dviejų rūšių, rusiški ir čekų. Toje vietoje buvo rusiškas iešmas. Techniniai duomenys yra literatūroje. Iešmo nenurašė, viską atstatė. Dėl kitų priežasčių iešmas negalėjo sugesti, mano, kad sugedo dėl sąveikos su troleibusu, troleibuso srovės suėmėjais. Negali pasakyti kas atsitiko. Gal per toli nuvažiavo, gal galvutė nuėmėjo buvo netvarkinga, gal intarpas.
Liudytojas E. B. paaiškino, kad kontaktinius laidus gali nutraukti, kai greitis per didelis, ar posūkio kampas per didelis. Techninėje dokumentacijoje parašyta, kad keturi su puse metro nuo troleibuso vidurio. Jei didesnis kampas, tada lekia srovės nuėmikliai nuo tinklo. Greitį ir kampą reguliuoja vairuotojas. Techninė būklė buvo tvarkinga. Jeigu šoneliai štangos kreivi ar be angliukų važiuos, bet vairuotojas važiavo tvarkingai. Jis pasižiūrėjo ryte tikriausiai. Pravažiavo iki tos vietos apie 10 kilometrų ir jam nemėtė. Matyt greitį viršijo ar posūkio kampą per didelį paėmė. Važiuojant 11 km/h greičiu ir tiesiai, štangos niekaip negali nukristi, jeigu viskas tvarkoje.
Liudytojas M. Ž. paaiškino, kad yra troleibuso ,,juodos dėžės“ duomenys, kurioje fiksuojamas momentinis greitis ir durų atidarymas, uždarymas. Linijos rodo, kada durys atidarytos, kada uždarytos. Jeigu apačioje linija, tai uždaryta, jeigu aukščiau, tai atsidarytos durys. Mato, kad stovi atidarytomis durimis. Prieš sustojimą jis važiavo kokių 44 km/h greičiu ir staigiai stabdė. Jeigu nukrito kontaktinis tinklas, tai troleibusas važiuoti negali, jis greitėti negalėjo. Šioje programoje nerodo ar nukrito tinklas, ar stovėjo stotelėje, ar sankryžoje. Tai yra važiavimo momentinis greitis pagal laiką. Nukritus tinklui jis turėjo dar kažkiek iš inercijos riedėti. Galėjo būti greitis apie 11,6 km/h prieš kažkokį įvykį.
Kadangi situacija dėl 2014 m. gegužės 8 d. įvykio sudėtinga, 2014 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismas paskyrė byloje eismo įvykio ekspertizę.
Lietuvos teismo ekspertizės centras 2015 m. gegužės 12 d. Ekspertizės akte Nr. 11 – 15 (15) (98, 99, 100 b. l.) pateikė išvadą, kad tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas: troleibuso „Škoda 14 TR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui R. J. G. pravažiuojant pro iešmą, ir jo vairuojamai transporto priemonei judant apie 11,6 km/h srovės imtuvas nusprūdo nuo tinklo, nutraukė laidą su iešmu, krisdamas iešmas apgadino priešinga kryptimi važiavusio autobuso „Solaris Urbino 12“ kairįjį šoną. Pavažiavę į priekį abi transporto priemonės buvo sustabdytos. Vėliau troleibusas „Škoda 14 TR“ pavažiavo į priekį ir sustojo schemoje užfiksuotoje padėtyje. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje troleibusas „Škoda 14 TR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo eksploatuojamas su gamintojo konstrukcijos pakeitimais, t. y. buvo be srovės imtuvų virvių gaudymo mechanizmo, kuris užtikrina srovės imtuvų pritraukimo prie stogo, tikslu išvengti nusprūdusių srovės imtuvų užkliuvimą už tinklo ar jo dalių, ko pasėkoje nusprūdus troleibuso srovės imtuvui buvo nuplėštas tinklas ir iešmas bei apgadino autobuso „Solaris Urbino 12“ kairįjį šoną, tai tokiu atveju tai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį šio eismo įvykio kilimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
R. J. G. 2014 m. birželio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarimu Nr. 20N-14016119-14 nubaustas 100 litų bauda už tai, kad 2014 m. gegužės 8 d., 6 val. 30 min., Kaune, V. Krėvės prospekto ir Partizanų gatvėje, vairuodamas troleibusą „Škoda 14 TR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, važiuodamas pro automatinį iešmą nesulėtino greičio, nukritus srovės nuėmėjui nutraukė troleibusų linijos laidus ir krisdamas automatinis iešmas atsitrenkė į pravažiuojantį autobusą. Eismo įvykio metu apgadintas autobusas, pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 133 punktus, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio (galiojusio įvykio diena redakcija) „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą“ antroji dalis numatė, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/103787:ver310).
Nustatyta, kad R. J. G. 2014 m. gegužės 8 d., 6 val. 30 min., Kaune, V. Krėvės prospekto ir Partizanų gatvėje, vairuojant troleibusą „Škoda 14 TR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nukrito srovės nuėmėjas, kuris nutraukė troleibusų linijos laidus ir krisdamas automatinis iešmas atsitrenkė į pravažiuojantį autobusą.
Ginčo dėl to nėra.
R. J. G. nurodo, kad įvykis įvyko dėl troleibusų eismo organizavimo technologinių ypatumų. Nurodo, kad per iešmą troleibusą varė savaiminio riedėjimo būdu ir tai darė neviršydamas šiai procedūrai atlikti numatyto leistino maksimalaus greičio, kad buvo atsisakyta naudoti srovės nuėmėjų virvių gaudymo mechanizmą, užtikrinančiais nuo kontaktinio tinklo nusprūdusių srovės nuėmėjų užkliuvimo už paties kontaktinio tinklo ar jo specialiųjų dalių išvengimą, nusprūdusio srovės nuėmėjo nedelsiamo pritraukimo prie troleibuso stogo būdu.
R. J. G. iš esmės pripažino, kad jam buvo žinoma, kad jo vairuojamame troleibuse nėra srovės nuėmėjų virvių gaudymo mechanizmo. Ir nors jis nurodo, kad per iešmą troleibusą varė savaiminio riedėjimo būdu ir tai darė neviršydamas šiai procedūrai atlikti numatyto leistino maksimalaus greičio, Lietuvos teismo ekspertizės centras 2015 m. gegužės 12 d. Ekspertizės akte Nr. 11 – 15 (15) (98, 99, 100 b. l.) pateikė išvadą, kad tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas: troleibuso „Škoda 14 TR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui R. J. G. pravažiuojant pro iešmą, ir jo vairuojamai transporto priemonei judant apie 11,6 km/h srovės imtuvas nusprūdo nuo tinklo, nutraukė laidą su iešmu, krisdamas iešmas apgadino priešinga kryptimi važiavusio autobuso „Solaris Urbino 12“ kairįjį šoną.
Pirmiausia troleibuso „Škoda 14 TR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. J. G. yra eismo dalyvis, kuriam galioja Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklės, o po to tik įmonės darbuotojas ir panašiai.
Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (galiojusio įvykio dieną redakcija) 9 punktas numatė, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/65354:ver18).
Kadangi R. J. G. žinojo apie troleibuso „Škoda 14 TR“ problemas, jis privalėjo pagal Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9 punktą imtis reikiamų priemonių joms spręsti. Troleibuso „Škoda 14 TR“ problemos nepašalina R. J. G. atsakomybės.
R. J. G. nurodė, kad per iešmą troleibusą varė savaiminio riedėjimo būdu ir tai darė neviršydamas šiai procedūrai atlikti numatyto leistino maksimalaus greičio, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centras 2015 m. gegužės 12 d. Ekspertizės akte Nr. 11 – 15 (15) (98, 99, 100 b. l.) pateikė išvadą, kad troleibuso „Škoda 14 TR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui R. J. G. pravažiuojant pro iešmą, jo vairuojama transporto priemonė galėjo judėti apie 11,6 km/h, o tai buvo per didelis greitis. Liudytojas I. S., troleibuso vairuotojas važiavęs pro iešmą prieš R. J. G., nurodė, kad: „Automatiškai troleibusas nestoja, vairuotojas turi stabdyti. Jeigu greičio nėra, tai negali daug pariedėti troleibusas. Pro iešmą pravažiavo 5 - 8 km/h greičiu. Per iešmą iki 10 km/h greičiu pravažiuoji, net mažiau aštuonių. Priklauso ir nuo iešmo. Yra naujoviškų iešmų, galima greičiau. Čia buvo senas iešmas.“.
Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (galiojusio įvykio diena redakcija) 133 punktas numatė, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/65354:ver18).
R. J. G. nepasirinko saugaus greičio.
Pareiškėjo kaltę padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. 20N-14016119-14 1 lapas), Eismo įvykio vietos schema su nuotraukomis (administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. 20N-14016119-14 3 - 7 lapai), bei asmenų paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu.
Teismas pripažįsta, kad R. J. G. 2014 m. gegužės 8 d., 6 val. 30 min., Kaune, V. Krėvės prospekto ir Partizanų gatvėje, vairuojant troleibusą „Škoda 14 TR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nukritus srovės nuėmėjui, kuris nutraukė troleibusų linijos laidus ir krisdamas automatinis iešmas atsitrenkė į pravažiuojantį autobusą, pažeidė kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų reikalavimus, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnis „Nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosios taisyklės“ numato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaip matyti iš priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į tai buvo paskirta sankcijos minimumą atitinkanti bauda.
Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla akivaizdu, kad pareigūnas, skyręs nuobaudą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei skyrė atitinkamą nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 – 302 str., 302² str., 302⁴ str.
nutaria:
R. J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Pateiktas medžiagas grąžinti pateikėjams.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.