Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1243-271/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-21
Bylos Nr.
1-1243-271/2015
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-01817-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
M. S., V. S.
Kaltinamasis
A. S.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1243-271/2015Proceso Nr. 1-14-1-01817-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.; 1.2.5.4.
Vilniaus miesto apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2015 m. balandžio 21 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,sekretoriaujant G.Osinskajai,dalyvaujant prokurorei A. S.,kaltinamojo gynėjui advokatui S.A.Jankauskui,nukentėjusiosioms M. S., V. S.,kaltinamajam A. S.,vertėjai I.Pikčilingienei,nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d., 138 str.2 d.8 p., pritaikius Lietuvos BK 63 str.1 d.,4 d., 7 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, nuosprendis įsiteisėjo 2013-12-27, bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 str. 2d. (du epizodai) ir 145 str. 1 d. (du epizodai).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S. 2014 m. lapkričio 25 d., apie 16.30 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad veidrodžiu du kartus sudavė nukentėjusiajai - savo sutuoktinei V. S. į galvą, pastarajai rankomis susiėmus už galvos, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, kas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda pakaušyje ir poodine kraujosruva dešinės akiduobės srityje. Tokiais savo tyčiniais veiksmais kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui (pirmas epizodas);

Jis gi, 2014 m. lapkričio 25 d., apie 16.30 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas artimoje aplinkoje, kuomet nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios - savo sutuoktinės V. S. - sveikatą, ir todėl esant realiam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, šaukė, kad ją nužudys, tokiu būdu grasino ją nužudyti (antras epizodas);

Jis gi, 2015 m. sausio 25 d., apie 00.45 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad jis sugriebė už plaukų sutuoktinę V. S. ir ne mažiau keturių kartų trenkė jos galvą į sieną, kas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kitai nukentėjusiajai - dukrai M. S., pastarajai pribėgus gelbėti motiną V. S. bei bandant juos išskirti, kaltinamasis kumščiu sudavė į akies sritį, po to sugriebė rankomis M. S. rankas ir galva trenkė jai į veidą. Nukentėjusiajai bandant pasišalinti, metė į ją staliuką, pataikė M. S. į galvą, nuo ko ši pargriuvo. Tuomet kaltinamasis gulinčiai nukentėjusiajai sudavė ne mažiau keturių smūgių į įvairias kūno vietas, kas nukentėjusiajai M. S. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio riešo ir plaštakos sumušimu. Tokiais savo tyčiniais veiksmais kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą vienam šeimos nariui (V. S.) bei sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sukrikdymą kitam šeimos nariui ( M. S.) (trečias epizodas);

Jis gi, 2015 m. sausio 25 d., apie 14.50 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo artimoje aplinkoje, demonstravo agresiją, bei esant realiam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, nukentėjusiosioms - žmonai V. S. ir dukrai M. S. - kartojo, kad jas „papjaus“, „užmuš“. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tos pačios dienos 17.00 val. nukentėjusiajai M. S. pasakė, kad jei ji dar kartą peržengs namų slenkstį, tai jis jai bei motinai trenks. Tokiais savo tyčiniais veiksmais kaltinamasis grasino nužudyti arba sunkiai sutrikdyti savo šeimos narių sveikatą (ketvirtas epizodas).

Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad nusikalstamų veikų padarymo nepripažįsta. Dėl pirmo epizodo, tai tiesiog įvyko žodinis konfliktas. Kai jis grįžo namo, nukentėjusiosios žiūrėjo televizorių, jis pasiūlė pradžioje pažiūrėti naujienas, o paskui jos galės žiūrės savo filmus. Nukentėjusiosios atsisakė perjungti kanalą, todėl jis apsisuko ir nuėjo į virtuvę, paėmė pavalgyti, butelį alaus, užsirūkė. Intymių santykių iš žmonos nereikalavo. Tuomet į virtuvę atėjo žmona V. ir pranešė jam, kad baigėsi laida ir jis galės eiti žiūrėti naujienų. Užgesino cigaretę, eidamas į kambarį užkliuvo ir nugriuvo. Atsitrenkė, pradėjo bėgti kraujas. Kvietė žmoną, bet ji neatėjo. Taigi, jie konfliktavo, bet jis žmonos nemušė, žmona jo taip pat. Kuomet atvyko policijos pareigūnai, ant grindų jie matė kraują, paėmė tyrimui. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tai jo kraujas. Su žmona gyvena jau apie 28 metus. Kartais jis išgeria, tačiau šiaip alkoholio nevartoja. Šeima draugiška, jis yra tik iš dalies darbingas, serga. V. taip pat negeria, nes ji serga cukriniu diabetu. 2014 m. lapkričio 25 d. girtas jis nebuvo, nes gėrė tik alų. Alus nėra stiprus alkoholinis gėrimas. Negali paaiškinti, iš kur žmonai atsirado mėlynės, kurios matosi ir nuotraukoje (nuotrauka jam buvo rodoma teismo posėdžio metu). Aiškina, kad žmonai jis negrasino, kad nužudys ją, nesakė. Dėl kito epizodo (2015 m. sausio 25 d.) taip pat kaltės nepripažįsta, kadangi, kai prasidėjo konfliktas, duktė M. išvadino jį negražiais žodžiais ir tuomet jis dukrą tik stumtelėjo, delnu sudavė jai per skruostą, sakydamas jai, kad nesikištų, nes ji dar per jauna. Nemušė jis ir žmonos. Pati žmona sakė jam, kad skalavo rūbus vonioje, netyčia užsikabino už kažko ir tai nukrito ant jos. Žmonos už plaukų netampė, jos galvos į sieną netrenkė. Negrasino joms jas nužudyti, sunkiai sutrikdyti jų sveikatą. Nesakė, kad trenks joms, užmuš. Tai ne smurtas, tiesiog šeiminis konfliktas. Žmona su dukra apkalba jį. Kaip ir anksčiau šeimoje nebuvo smurto, nors jo atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis ir jį kontroliuoja probacijos tarnyba, taip ir šie kaltinimai nukentėjusiųjų yra išgalvoti. Kaltinamasis pripažįsta, kad dėl girtumo galėjo neatsiminti kai kurių įvykio aplinkybių.

Nukentėjusioji V. S. teismo proceso metu parodė, kad su vyru A. S. gyvena virš 20 metų. Vyras pastoviai būna kažkuo nepatenkintas, ne kartą smurtavo prieš ją. Už smurtą jis jau buvo nuteistas, tačiau išvadų nedaro. Piktnaudžiauja alkoholiu ir tuomet tampa itin agresyvus jos ir dukros M. atžvilgiu. 2014 m. lapkričio 25 d. A. buvo išgėręs, kabinėjosi prie jos, reikalavo intymių santykių. Jai atsisakius, toliau sekiojo ją po butą, tampė už rūbų. Kai ėjo į tualetą, gavo iš už nugaros smūgį į galvą, pasidarė silpna. Suprato, kad vyras trenkė jai veidrodžiu, kuris nuo smūgio sudužo. Smogė du kartus. Jai buvo praskelta galva. Kumščiu sudavė į veidą. Iš kiemo atbėgo duktė M., kuri ir iškvietė policijos pareigūnus bei medikus. Greitosios medicinos pagalbos automobilis išvežė ją į ligoninę, kur buvo susiūta žaizda galvoje. Mušdamas ją vyras grasino, kad užmuš ją. Bijojo tokių grasinimų, nes jie išsakomi tuomet, kai yra mušama. Vieną dieną gali ir nužudyti.

2015 m. sausio 25 d. girtas vyras sugriebė jai už plaukų ir keletą kartų jos galva sudavė į sieną. Labai skaudėjo. Atbėgo dukra M., puolė gelbėti. Tuomet vyras pakėlė staliuką ir metė dukrai tiesiai į galvą. Grasino jas nužudyti, aiškindamas, kad „papjaus“, „užmuš“ jas. Galva smogė jai į veidą. Pabėgo iš namų, bijojo grįžti, nakvojo netoliese šiluminiame mazge. M. iškvietė policiją, juos visus pristatė į policijos komisariatą. Dėl pastovaus smurtavimo, grasinimų nužudyti bijo būti namuose, kadangi vyras be jokios dingsties pastoviai mušasi. Realiai bijo, kad kada nors jis užmuš ją. Bijo net miegoti namuose. A., pasitaikius progai, griebia iš virtuvės peilį bei grasina, kad papjaus. Dėl jai patirtų sužalojimų ji kreipėsi į polikliniką. Vyras A. pastoviai geria, kiekvieną dieną dėl smulkmenų šaukia, rodo agresiją tai pastumdamas, tai naudodamas fizinį smurtą įvairiais būdais, grasina, kad „nužudys“, „papjaus“, ir daro tai tiesiog be priežasties. Toks gyvenimas su juo tiesiog neįmanomas, todėl bijo grįžti namo.

Nukentėjusioji M. S., kaltinamojo duktė, teisiamajame posėdyje parodė, kad 2014 m. lapkričio 25 d. ji buvo namuose, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ėjo atsinešti malkų, malkinėje užtruko. Namuose buvo jos tėvas A. S. ir mama V. S.. Būdama malkinėje išgirdo mamos šauksmą. Su malkomis atskubėjo namo. Neblaivus tėvas šaukė ant mamos, kad užmuš ją. Paprašė jo, kad pasitrauktų nuo mamos. Tuomet pamatė, kad mamos galva kraujuoja, išsigando. Paėmė rankšluostį, sušlapino vandeniu ir padėjo mamai ant galvos. Su mama nuėjo į jos kambarį. Paklausė tėvo, kas čia atsitiko, o jis jai pasakė, kad mama telefonu trenkė jam per galvą. Paaiškėjo, kad tai jis veidrodžiu sužalojo mamos galvą. Ant tėvo galvos jokio kraujo nesimatė. Iškvietė greitąją pagalbą bei policijos pareigūnus. Tuo tarpu tėvas aiškino jai, kad nereikia nei policijos, nei greitosios pagalbos. Jis užsidėjo sau ant galvos staltiesę, aiškindamas, kad yra sužeistas, ko iš tikrųjų nebuvo. Atvažiavo policija, vėliau greitoji pagalba. Pareigūnai bendravo su tėvu, o medikai apžiūrėjo mamą ir nutarė vežti ją į ligoninę. Ligoninėje mamai susiuvo žaizdą.

2015 m. sausio 24 d. vakare ji nuėjo pas kaimynus (to paties namo trečiame bute), nes buvo atvykusi jos draugė, gėrė šampaną. Laiko negali pasakyti, kai išgirdo iš savo buto didelį triukšmą (kaimynų butas yra aukštu žemiau nei jų butas). Iš triukšmo garsų suprato, kad bute muštynės – girdėjosi trenksmai, tėvas rėkė „tave užmušiu“, ji iš karto nuėjo į savo butą ir pamatė, kaip tėvas suėmęs motinai už plaukų daužė jos (motinos) galvą į sieną, matė, kaip tris-keturis kartus sudavė tokiu būdu į sieną. Pribėgo prie tėvo, norėjo išlaisvinti motiną, bandė jį atitraukti nuo motinos, tada jis, vis dar laikydamas motiną už plaukų, galva trenkė jai (M. S.) į veidą, pataikė į dešinį skruostą. Po akimi atsirado mėlynė. Pastebėjo, kad mama išsilaisvino. Ji nubėgo į kambarį, iš paskos atėjo tėvas, paėmė nuo grindų staliuką ir smogė jai į galvą (pakaušį). Nuo smūgio parkrito, prarado sąmonę. Netrukus atgavo sąmonę, jautė, kaip tėvas ją toliau muša į įvairias kūno vietas. Kiek kartų sudavė ir kur, dabar neatsimena. Atgavusi sąmonę suprato, kad ją muša tėvas, nes jis buvo beveik užgulęs ant jos, o mama jį nuo jos atitraukinėjo. Pavyko išsilaisvinti, iš karto nubėgo pas kaimynus, kur buvo ir jos draugė L. Š. Papasakojo, kas atsitiko, kaimynai iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavo medikai, išvežė ją į Vilniaus Respublikinę greitosios pagalbos ligoninę. Grįžusi namo, paklausė tėvo, ar jis nenori atsiprašyti dėl to, ką padarė. Tėvas pasidarė agresyvus, pastoviai kartojo, kad “aš jus užmušiu, papjausiu”, keikėsi. Kadangi anksčiau buvo tokių atvejų, kad jis paleisdavo į jas su mama viską, kas jam po ranka papuola - indus ar kitus daiktus, gali ir peilį, tai jos su mama išsigando, nes tikėjo, kad jis gali padaryti tai, ką sako, todėl ji iš karto iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai juos visus pristatė į policijos komisariatą. Parašė pareiškimus, kad tėvas jas pastoviai muša, kad bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės.

Liudytojas S. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba policijoje. Datos neatsimena, tarnybos metu, patruliuodamas kartu su patruliu E. P., iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje neblaivus vyras konfliktuoja su šeimos nariais. Kaltinamojo gyvenamojoje vietoje teko būti ne kartą. Tai yra problematiška šeima, prisigeria, o paskui barasi, kaltinamasis veja nukentėjusiąsias iš namų. Kaip visada, atvažiavo pagal iškvietimą, nukentėjusiajai M. S. teko kviesti greitąją. Kiek atsimena, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji V. S. buvo neblaivūs. V. S. aiškino, kad vyras trenkė jai į kaktą su veidrodžiu. Ant nukentėjusiosios veido buvo mėlynė. Ant grindų mėtėsi veidrodžio šukės. Bute buvo netvarka, tačiau kraujo nesimatė. V. S. aiškino, kad kaltinamasis ją sumušė. Kaltinamasis nurodė, kad žmona jį sumušė. Tačiau, jeigu prieš kaltinamąjį būtų buvęs panaudotas smurtas, tarnybiniame pranešime tai būtų buvę nurodyta, o to nebuvo. Kas dėl sausio 25 d. įvykio, bute tuomet buvo ir sutuoktinių dukra. Pastaroji aiškino, kad tėvas ją sumušė, kad iš vakaro ji buvo ligoninėje.

Liudytoja E. V., policijos pareigūnė, parodė, kad jai dirbant Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiojo PK Operatyvaus valdymo poskyryje į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiąjį PK buvo pristatytas A. S.. Nukentėjusiosios rašė, kad yra mušamos. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur teigė, jog nei ji, nei kiti policijos pareigūnai jos akivaizdoje jokių medicininių paslaugų ar pagalbos, susijusios su medicina, nesuteikinėjo, jokių medikamentų nedavė ir nenaudojo. Jų darbe yra tokia praktika, kad jei pristatytas asmuo skundžiasi dėl savo sveikatos būklės, jam kviečiami medikai, patys pareigūnai jokių su medicina susijusių paslaugų, taip pat jokių medikamentų niekam neteikia (t.1 b.l.25).

Liudytoja L. Š. parodė, kad S. yra jos kaimynai. Dienos neatsimena, tai buvo sausio mėnesį, vakare su draugu (S. S.) pakvietė M. S. į svečius. Išgėrė šampano, užsisėdėjo, todėl M. pasakė, kad jai laikas namo. Palydėjo ją iki buto durų, tačiau netrukus, po kokių 10-15 minučių, mergina vėl sugrįžo. M. ranka buvo pamėlynavusi. Mergina svyravo, bet tai buvo ne alkoholio poveikis. Ji pasakojo, kad grįžusi pamatė, jog tėvas muša motiną, trankydamas jos galvą į sieną. Užstojo ją ir tuomet tėvas trenkė ir jai. Gavo į galvą. M. pradėjo vemti. Iškvietė greitąją pagalbą. Žino, kad jai buvo padaryti tyrimai, tomografija. Kai gavo šaukimą atvykti į policijos komisariatą, sužinojo, kad dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Konfliktai S. šeimoje būna dažni, kaltinamasis nedirba, todėl nuolatos būna namuose, dažnai išgėrinėja. M. pasakojo, kad kaltinamasis būna triukšmingas, agresyvus, vartoja prieš jas su motina smurtą. Kai M. buvo 17 metų, kaltinamasis jai buvo sulaužęs nosį. Suprato, kad toks yra jų šeimos gyvenimo būdas. Kai M. motinos klausė, kodėl iki šiol gyvena su kaltinamuoju kartu, pastaroji jai atsakė, jog ji niekur nedirba, neturi kur eiti, o kaltinamasis gauna invalidumo pašalpą. M. pasakojo, jog motina turėjo slėptis nuo tėvo ir ne kartą.

Liudytojas S. S. parodė, kad pas juos buvo mažas pobūvis, atėjo M., jie gražiai pasėdėjo, paskui ji išėjo namo. Netrukus vėl grįžo, matėsi, kad jai bloga. M. dar būdama tarpduryje pradėjo sakyti, kad tėvas ją sumušė, pradėjo smukti. Atvažiavo greitoji pagalba ir išvežė ją. Pas V. (S.) yra taip pat matęs mėlynių, bet nusiskundimų dėl smurto negirdėjo. S. šeimos problema yra alkoholis, kai išgeria, nesusivaldo. Praeitais metais, žiemą matė mėlynes ant V. S. veido.

Iš specialisto išvados matyti, kad V. S. 2014 m. lapkričio 25 d. VŠĮ RVUL nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, poodinė kraujosruva dešinės akiduobės srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2014-11-25 ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2015-02-24 tiriamoji kreipėsi į Centro polikliniką dėl anksčiau buvusio galvos sumušimo, tačiau objektyvių traumavimo požymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui (t.1, b.l.72).

Specialisto R. R. išvada nustatyta, kad M. S. nustatytas dešinio riešo ir plaštakos sumušimas, pasireiškęs patinimu ir poodine kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2015 m. sausio 25 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kitos nustatytos diagnozės (galvos, krūtinės sumušimas) nepagrįstos, todėl sužalojimais nevertinamos (t.1, b.l. 73).

2014 m. lapkričio 25 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Atvykę pareigūnai fiksavo pranešimą, kad A. S. trenkė V. S. per galvą veidrodžiu, kad nukentėjusiajai buvo praskelta galva. Smurto naudojimo aplinkybes patvirtino V. S.. A. S. pareigūnams paaiškino, kad išgertuvių metu susibarė su žmona, o po to susimušė (t.1, b.l. 9-12).

2014 m. gruodžio 1 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t.1, b.l.13).

2015 m. sausio 25 d. V. S. pranešime Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK nurodyta, kad A. S. nuolatos prieš šeimą smurtauja, muša ją bei dukrą M. S. (t.1, b.l.43-44).

Asmens blaivumo testo kvite patikrinimo Nr. 3288 nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 25 d. 21:29 val. A. S. nustatytas 1.27 promilės alkoholio girtumas (t.1, b.l.97).

Asmens blaivumo testo kvite patikrinimo Nr. 390 nurodyta, kad 2015 m. sausio 25 d. 15:37 val. A. S. nustatytas 2.26 promilių alkoholio girtumas (t.1, b.l.117).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamasis A. S. 2014 m. lapkričio 25 d. smurtavo prieš savo šeimos narį žmoną V. S., kas sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, grasino nužudyti ar sunkiai sukrikdyti jos sveikatą. 2015 m. sausio 25 d. kaltinamasis pakartotinai smurtavo prieš žmoną bei dukrą M., taip pat jis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų V. S., M. S. parodymais, kurie yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, be to šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo patikrinti įrodymai: liudytojų S. D., E. V., L. Š., S. S. parodymai, specialistų-medikų išvados, tarnybiniai pranešimai apie smurtavimą artimoje aplinkoje.

2014 m. lapkričio 25 d. kaltinamasis tyčia sudavė žmonai V. į galvą veidrodžiu, praskėlė jai galvą, kuri kraujavo. Sužalojimą matė jų duktė M. S.. Buvo kviečiami policijos pareigūnai, medikai. Kaltinamasis A. S. teigia, kad tai žmona sudavė jam per galvą, kuri kraujavo, kad jam policijoje buvo suteikiama medicininė pagalba. Tačiau šiuos jo parodymus paneigia ne tik nukentėjusioji V. S., bet ir policijos pareigūnė liudytoja E. V.. 2014 m. lapkričio 25 d. tarnybiniame pranešime apie smurtą artimojoje aplinkoje pareigūnas S. D. nurodo, kad ant nukentėjusiosios rasta kraujuojanti žaizda, kad ją veidrodžiu sumušė A. S., yra pridėta nukentėjusiosios nuotrauka (t.1, b.l.9-12).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nurodytą veiką padarė savo giminaičiui ar šeimos nariui (BK įstatymo Nr.XII-501, 2013-07-02, Žin.Nr.75-3772, 2013-07-13 redakcija).

Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. (2010 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010)

Tokiu būdu, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo įvertintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. S. 2014 m. lapkričio 25 d. veidrodžiu sudavė sutuoktinei V. S. į galvą, po ko sudavė smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajai, kas sukėlė pastarajai fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie tyčiniai kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes jis smurtavo prieš šeimos narį.

Jis gi, 2014 m. lapkričio 25 d. šaukė, kad nužudys nukentėjusiąją. Nukentėjusioji V. S. turėjo pakankamą pagrindą bijoti, jog grasinimas yra realus ir jos gyvybei bei sveikatai gresia pavojus. Tuo labiau, kad kaltininkas smurtavo jos ir dukros atžvilgiu jau ne pirmą kartą: 2012-07-16 jis sumušė ją bei dukrą M., o 2012-11-20 vėl sumušė dukrą, ko pasekoje nukentėjusiajai buvo padarytas nosies kaulų lūžis. Kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai sudarė pagrįstą pagrindą manyti, jog grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas. Todėl kaltinamojo veiksmai pagal šį epizodą teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

2015 m. sausio 25 d. naktį, apie 00.45 val., kaltinamasis A. S., būdamas neblaivus, tyčia smurtavo prieš žmoną V. S. ir dukrą M. S., kas sukėlė pirmajai nukentėjusiajai fizinį skausmą, taip pat - fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sukrikdymą M. S.. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

2015 m. sausio 25 d., apie 14.50 val., kaltinamasis A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstravo agresiją, kartojo savo žmonai V. S. ir dukrai M. S., kad jas „papjaus“, “užmuš“, kas sudarė nukentėjusiosioms pakankamą pagrindą bijoti, jog grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas. Tęsdamas savo tyčinius veiksmus apie 17 val. grasino žmonai V. S. ir dukrai M. S., jog jis trenks joms, “jeigu ji (žmona) peržengs namų slenkstį“ ir tokiu būdu jis sudarė nukentėjusiosioms pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas. Pastovus smurtavimas prieš šeimos narius, neblaivaus ir agresyvaus kaltinamojo išsakyti grasinimai sudarė nukentėjusiosioms pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti. Dėl baimės ir įtampos kaltinamojo žmona V. S. turėjo palikti butą, miegoti šilumos mazge, ji buvo paieškoma policijos (t.1, b.l.31-32). Nukentėjusioji V. S. rašė policijai, kad dėl vyro smurtavimo jos ir dukros atžvilgiu bijo miegoti namuose, turi palikinėti butą (t.1,b.l.43-44). Taigi, nukentėjusiosios suvokė, kad grasinimai yra realūs ir gali būti kaltininko įvykdyti.

Todėl kaltinamojo veiksmai šiame epizode teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis A. S. padarė 4 tyčinius nusikaltimus, kuriuos įstatymas priskiria prie nesunkių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Sunkina kaltinamojo atsakomybę tai, kad kiekvieną iš nusikaltimų jis vykdė būdamas neblaivus, kas įtakojo jo veiksmus.

Kaltinamasis A. S. praeityje (2013-11-05) buvo teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d., 138 str.2 d.8 p., teistumas neišnykęs, bausmė neatlikta. Vėl įvykdė tyčinius, smurtinius nusikaltimus, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (LR BK 27 str.1d.). Priklausomas nuo alkoholio, nesigydo, išvadų dėl savo elgesio nedaro. Ankstesnis teistumas teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui iki šiol neturėjo. Esant nusikaltimų recidyvui (LR BK 56 str.) kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamasis yra iš dalies neįgalus (35 procentai darbingumo), bei vadovaudamasis LR BK 41 str., 54 str. ir 61 str. teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikaltimų padarymą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę negu įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 63 str.reikalavimai dėl bausmių už padarytus nusikaltimus subendrinimo. Bausmės pagal 2014 m. lapkričio 25d. smurto ir grasinimo epizodą, pagal 2015 m. sausio 25 d. smurto ir grasinimo epizodus bendrinamos apėmimo būdu. Bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, apėmimo taikymo privalomi pagrindai numatyti BK 63 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko tais atvejais, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tačiau sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-P-78/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. S. nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, 2014 m. lapkričio 25 d. padarė tos pačios nukentėjusiosios – V. S. atžvilgiu, BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtyje įtvirtintus veiksmus atlikdamas tuo pat metu, kai vartojo smurtą. Nusikalstamą veiką 2015 m. sausio 25 d. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kaltinamasis įvykdė iš karto po to, kai smurtavo žmonos V. ir dukros M. atžvilgiu. Todėl bausmės pagal 2014 m. lapkričio 25 d. smurto ir grasinimo epizodą, pagal 2015 m. sausio 25 d. smurto ir grasinimo epizodus bendrinamos apėmimo būdu. Po to taikomi Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d., 4 d. reikalavimai dėl bausmių dalinio sudėjimo. Paskirtoji bausmė BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu bendrintina su bausme, paskirta kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendžiu.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai PSDF biudžetui, atitinkamai 37,82 eurų už nukentėjusiosios V. S. gydymą ir 225,83 eurų už nukentėjusiajai M. S. suteiktas medicinos paslaugas, įrodyti ir tenkintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus ir nuteisti :

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2014-11-25 epizodas) - 8 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (2014-11-25 epizodas) – 7 mėnesiams laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 5d. 1p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nuteistajam nustatyti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2015-01-25 epizodas) - 9 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (2015-01-25 epizodas) - 8 mėnesiams laisvės atėmimo;

Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d., 5d. 1p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nuteistajam nustatyti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinti bausmes ir nustatyti 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1d., 3d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu bausmę subendrinti su bausme, paskirta jam 2013-11-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 1 metus ir 2 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo 2015 m. sausio 27 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam palikti kardomąją priemonę - suėmimą.

Vilniaus teritorinė ligonių kasos 37,82 eurų ir 225,83 eurų civilinius ieškinius tenkinti. Priteisti iš nuteistojo Vilniaus teritorinės kasos naudai iš viso 263,65 eurų.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski