- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-1028-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20410-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- P. G.
- Trečiasis asmuo
- Daugiabučio
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo 73-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo pagal ieškovo 73-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ ieškinį atsakovui P. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Daugiabučio namo Justiniškių g. 51 savininkų bendrija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas LR CPK 439 str. tvarka pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 141,46 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 42-43). Nurodė, kad namo, esančio adresu Justiniškių g. 51 bendrosios nuosavybės valdymą atliko 73-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Viršuliškės“ nuo jos įsteigimo pradžios. Atsakovas buvo bendrijos narys. 2012-04-16 įvyko šio namo butų savininkų susirinkimas, kuris priėmė sprendimą atsiskirti nuo bendrijos ir įsteigti savarankišką daugiabučio namo, esančio Justiniškių g. 51, Vilniuje, savininkų bendriją, kuri 2013-11-05 buvo įregistruota LR Juridinių asmenų registre. Įsteigiant naują bendrija, atsakovas liko neatsiskaitęs su ieškovu. 2013-11-12 daugiabučio namo Justiniškių g. 51 savininkų bendrijos raštu Nr. 02 ieškovas buvo informuotas, kad DNSB Justiniškių g. 51 nuo 2013-12-01 pilnai pradeda vykdyti namo, esančio Justiniškių g. 51, Vilniuje, bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir priežiūrą, todėl ieškovas nuo šios datos namo administravimą nutraukė ir sąskaitų atsakovui nepateikė. Atsakovas P. G. neatsiskaitė už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-11-30, būdamas 73-osios DNSB nariu, kai namas, esantis Justiniškių g. 51, Vilniuje, buvo administruojamas ieškovo (b.l. 65-66).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškovas savo reikalavimo nepagrindė. Pažymėjo, kad ieškovas nuo 2013-09-01 neadministruoja Justiniškių g. namo Nr. 51. Nurodė, kad daugiabutis namas, esantis Justiniškių g. 51, Vilniuje, priklausė 73-iajai DNSB „Viršuliškės“, tačiau 2012-04-16 Justiniškių g. 51 namo gyventojai steigiamojo susirinkimo metu nusprendė atsiskirti nuo 73-iosios DNSB ir įkurti naują bendriją. 2013-09-06 ieškovas raštu Nr. 13-150 informavo visus Justiniškių g. 51 namo butų savininkus, paslaugų tiekėjus, jog nuo 2013-09-01 nebeadministruoja Justiniškių g. namo Nr. 51. 2013-12-04 tarp ieškovo ir Justiniškių g. 51 savininkų bendrijos buvo pasirašytas teisių ir prievolių perdavimo aktas Nr. 1. Tarp 73-iosios DNSB ir Justiniškių g. 51 namo gyventojų susiklostė itin konfliktiški santykiai, kadangi ieškovas namo gyventojams pateikdavo vis didesnes sąskaitas, nors paslaugos buvo teikiamos netinkamai. Ieškovo apskaičiuoti mokesčiai apima laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2013-11, kuriuo, kaip ieškovas pats nurodė, neteikė administravimo paslaugų. Ieškovo pateiktame apyvartos žiniaraštyje nurodomos atsakovo butui 2013-06-07 mėnesiais paskaičiuotos remonto išlaidos – 11,72 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, jog visuotinis butų savininkų susirinkimas dėl bendrijos steigimo įvyko 2012-04-16, buvo žinoma, kad namas atsiskiria nuo 73 DNSB, jokie remonto darbai gyvenamajame name nebuvo atliekami. Apyvartos žiniaraštyje po 2013-09-01 nurodomas šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros mokestis – 42,36 Lt, nors šalia nurodomos eksploatacinės išlaidos, kurios nėra išskaidytos. Apyvartos žiniaraštyje nenurodomos kaupiamosios įmokos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, jų panaudojimas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo suteiktos paslaugos, be to, paslaugų teikėjams buvo nurodyta, kad 73 DNSB nebeadministruoja Justiniškių g. 51 gyvenamojo namo, todėl paslaugos šiam namui nebuvo teikiamos, o jeigu buvo teikiamos, paslaugų teikėjas privalėjo išrašyti sąskaitas. Ieškovo pateiktas apyvartos žurnalas yra tik išvestinis dokumentas, kuris nepatvirtina faktiškai susidariusio įsiskolinimo. Ieškovas neįrodė, kad yra suteikta paslaugų už reikalaujamą sumą (b.l. 52-58, 92).
Trečiasis asmuo Daugiabučio namo Justiniškių g. 51 savininkų bendrija atsiliepimu nurodė, jog ieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo P. G. ieškovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ naudai 2,73 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ir 6,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ į valstybės biudžetą 8 Eur teismo patirtų pašto išlaidų.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas nuo 2013-09-01 nutrauktą ginčo namo administravimą turėjo laikinai atnaujinti, t.y. turėjo pajungti namo šildymą, vadinasi, turėjo teikti ir šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugą, išvežamų šiukšlių kiekiai nesumažėjo. Tai reiškia, kad atsakovui tenka pareiga pagal įstatymą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (LR CK 4.82 str.). Tačiau, teismo vertinimu, ne visos ieškovo prašomos priteisti sumos ginčo situacijoje gali būti atlygintos ieškovui.
Dėl šiukšlių išvežimo.
Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 dalyje ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų Tvarkymo ir švaros taisyklių nustatyta tvarka atsakovas sudarė su atskiru atliekų tvarkymo paslaugas teikiančiu subjektu sutartį, dėl ko jam skolos susidarymo laikotarpiu (2013-09-01 – 2013-11-30) nereikėjo naudotis ieškovo UAB „Ecoservice“ užsakytais šiukšlių konteineriais (LR CPK 179 str.). Todėl, įvertinus susiklosčiusią situaciją, teismas padarė išvadą, kad šiukšlių išvežimo paslaugomis atsakovas naudojosi, naujoji namo bendrija tokių paslaugų teikimo neužtikrino, todėl atsakovas už šiukšlių išvežimo paslaugas laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-11-30 turi sumokėti.
Dėl namofono priežiūros paslaugų.
Teismas konstatavo, kad teismui pateiktame 2011-12-21 sudarytos laiptinės užraktų su pokalbiu techninės priežiūros sutarties priedo egzemplioriuje – laiptinių sąraše ginčo namo nėra (b.l. 203, 204). Įrodymų, kad ieškovas kreipėsi į šią įmonę dėl laikino paslaugų atnaujinimo, nepateikta, todėl todėl teismas sprendė, kad tokių paslaugų teikimas nebuvo užtikrintas iš ieškovo pusės, dėl ko labiau tikėtina, kad ir pats ieškovas nemokėjo už šio namo laiptinių užraktų priežiūrą, nes apmokėjimo įrodymų nepateikė. Nesant kitokių įrodymų, teismas pripažino, kad ieškovas savo reikalavimo (1,70 x 3 mėn.) už laikotarpį nuo 2013-09-01 – 2013-11-30 neįrodė (LR CPK 12, 178 str. str.).
Dėl eksploatavimo paslaugų.
Teismas sutiko su atsakovo nurodytais argumentais, kad eksploatavimo išlaidos nedetalizuotos. Eksploatavimo išlaidos skaičiuojamos fiksuota suma, kiekvieną mėnesį po 30,73 Lt (b.l. 28, 67). Kokio dydžio eksploatavimo paslaugos patvirtintos ir kas jas sudaro, kokiu pagrindu skaičiuotinas 30,73 Lt dydžio mokestis, teismui nepateikta (LR CPK 12, 178, 179 str. str.). Vertindamas paties ieškovo į bylą pateiktus raštus apie administravimo paslaugų nutraukimą nuo 2013-09-01, taip pat teismo nustatytą aplinkybę, kad administravimo paslaugas ieškovas atnaujino tik 2013-10-29 po to, kai 2013-10-25 įjungė namui šildymą, teismas padarė išvadą, kad tų administravimo paslaugų, kurių teikimas tiesiogiai priklausė nuo ieškovo (pavyzdžiui, administravimo, kurios nėra išskirtos atskirai), jis laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-10-29 faktiškai neteikė, dėl ko jų atlyginti atsakovas neturi pareigos. Vėlesniu laikotarpiu (nuo 2013-10-29 iki 2013-11-30) nurodytos paslaugos nepriteistinos, nes jos nedetalizuotos.
Dėl remonto išlaidų.
Teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė įrodymus, kuriais pagrindė savo reikalavimą – gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale esantys įrašai patvirtina, kad ginčo namo 13, 6, 3 butuose būtina atlikti sienų, kampų, siūlių sandarinimo ir kt. statybos darbai, kurių lokalinė sąmata sudaryta 2013-03, atlikti darbai 2013-07 perduoti Atliktų darbų aktu (suma – 3960,50 Lt) bendrijai (ieškovui), o apmokėta 2013-10-03. Todėl, teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai paskaičiavo atsakovui remonto išlaidas.
Dėl šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros.
Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2013-10-25 ieškovui mokestis už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą neturi būti mokamas (LR CPK 12, 178 str.). Ieškovas turi teisę reikalauti mokesčio už laikotarpį nuo 2013-10-25 iki 2013-11-30, t.y. 17,31 Lt ((14,12 (2013-10) / 31 kalend. dienos x 7 k.d.) + 14,12(2013-11)).
Dėl šilumos punkto paruošimo.
Teismas nustatė, kad šildymas namui įjungtas 2013-10-25 19 val. Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale nurodyta, kad 73-osios DNSB įsakymo Nr. 13-45 pagrindu 2013-09-02 nutraukti priežiūrą (b.l. 173-175). Todėl tam, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 9,68 Lt už šilumos punkto paruošimą, kuris buvo paskaičiuotas 2013-09 mėnesiui, o ne spalio mėnesiui, nepakanka pateikti ieškovo 2013-10-29 įsakymą Nr. 13-52 „Dėl Justiniškių namo g. 51 administravimo“, kurio 2.1. punktu už namo šilumos punkto paruošimą šildymui nutarta skaičiuoti 260 Lt namui, nes turi būti pateikti įrodymai apie tokių darbų atlikimą (LR CPK 12, 178, 179 str. str.). Atsižvelgdamas į susiklosčiusią konfliktinę situaciją bei aplinkybę, teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, kad namo šilumos punkto paruošimo darbai nebuvo atlikti nei kad buvo atlikti (LR CPK 185 str., CK 1.5 str. 4 d.). Dėl to reikalavimo priteisti iš atsakovo 9,68 Lt už namo šilumos punkto paruošimą teismas netenkino.
Teismas nurodė, kad pagal apyvartos žiniaraštį ginčo laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-11-30 ieškovas viso už paslaugas paskaičiavo 176,23 Lt (b.l. 28,67). Laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-11-30 susidariusios skolos suma nurodoma 188,46 Lt (neatėmus 2014-03 sumokėtos 47 Lt sumos). Įvertinus 2014-03 atliktą 47 Lt mokėjimą, skolos suma sudaro 141,46 Lt. Vadinasi, iki 2013-09-01 atsakovas buvo nesumokėjęs ieškovui dar 12,23 Lt (188,46 – 176,23). Susumavus matyti, kad nėra tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 132,02 Lt išlaidų priteisimo (namofono išlaidų (5,01 (1,7 x 3) - namofonas) + 92,19 (30,73 x 3) – eksploatavimas) + 25,05 (14,12 x 3) -17,31 (tenkinta suma), k.v.sistemų priežiūra) + 9,68 (šilum.punkto paruoš.). Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 9,44 Lt (141,46 – 132,02) arba 2,73 Eur (LR CK 4.76, 4.84, 6.1, 6.2, 6.38 str. str.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto 2015 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir tenkinti ieškovo 73-osios DNSB „Viršuliškės“ ieškinį.
1.Teismas netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą, kuris iš esmės pažeidžia bendrijos ir jos narių interesus.
2. Teismas klaidingai nusprendė, kad reikalavimas apmokėti paslaugas 2013 m rugsėjo mėnesį nepriteistinas, nes neva nebuvo teikiamos administravimo paslaugos. Toks teiginys neatitinka realybės, nes mokamasis kvitas 2013 metų rugsėjo mėnesį yra išrašomas už praeitą mėnesį, kai yra suvedama visa paslaugų apskaita ir gaunamos sąskaitos.
3. Teismas netinkamai vertino Justiniškių g. 51 namo teisinį statusą, po pranešimo apie ketinimą nutraukti administravimą. Justiniškių g. 51 namo bendrija buvo įregistruota viešame registre tik 2013 m. lapkričio 16 d. (duomenys vieši), o aktą, kuriuo Justiniškių g. 51 namo turtas, inžinierinė įranga, dokumentai buvo atidalinti iš 73 DNSB „Viršuliškės“ ir perduoti Justiniškių g. 51 namo bendrijai, šalys sudarė ir pasirašė tik 2013 m. gruodžio 4 d. Šiame akte patvirtinama, jog Justiniškių g. 51 namas nuo 2013 metų gruodžio 1 d, yra administruojamas ir valdomas Justiniškių g. 51 namo bendrijos. Sutartis dėl komunalinių paslaugų su tais pačiais paslaugų tiekėjais Justiniškių g. 51 namo bendrija sudarė tik 2013 gruodžio mėnesio eigoje.
4. Tol, kol bendrija nesudarė turto atidalinimo akto, kuriuo buvo atidalintas Justiniškių g. 51 namo turtas nuo 73 DNSB „Viršuliškės“ turto, laikytina, kad Justiniškių g. 51 namas vis dar buvo 73 DNSB „Viršuliškės“ balanse ir sudėtyje. Šio namo apskaita (nors ir atskirai nuo 73 DNSB „Viršuliškės“ bet buvo vedama iki 2013 m. gruodžio 1 d. Tai reiškia, kad ieškovo administracija dar vis rūpinosi namo priežiūra, mokesčių sumokėjimu, surinkimu ir pervedimu paslaugų tiekėjams.
5. Teismas nesigilindamas į faktines bylos aplinkybes, kaip antai faktinę aplinkybę, kad šiukšlių kiekis buvo išvežamas toks pats, teismas nusprendė, kad administravimas atsakovui nebuvo teikiamas, nors tokių įrodymų byloje nebuvo. Tai, kad galimai atsakovas nemetė šiukšlių į konteinerį, o pažeisdamas teisės aktų reikalavimus šiukšles mesdavo kur nors kitur, tam neskirtose vietose, neatleidžia jo nuo pareigos susimokėti už šiukšlių išvežimą, kuris buvo atliekamas Justiniškių g. 51 namui, kaip įprasta.
6. Namofono paslauga gyventojams veikė, o paslaugų sutartis dėl namofonų priežiūros įmone buvo sudaryta su ieškovu - bendrija, paskirstant mokestį kiekvienam konkretaus namo butui.
7. Eksploatacinės išlaidos 47 cnt t.y. 30 ir 17 yra skaičiuojamos remiantis metine pajamų ir išlaidų sąmata 2013 m., kuri patvirtinta 2013 m. gegužės 27 d. Visuotinio narių susirinkimo protokolu. Tokia praktika yra nuolatinė, t.y. metinę sąmatą bendrija tvirtina kasmet.
8. Ieškovo reikalavimas grindžiamas dokumentais bei teisės aktais, kurie numato tiek konkrečių mokesčių skaičiavimo tvarką, tarifus ar maksimalias kainas. Šie mokesčiai skaičiuoti pagrįstai ir tik iki 2013-12-01, kai ieškovas visą Justiniškių g. 51 namo valdymą perdavė šio namo naujai įsteigtai ir viešame registre įregistruotai bendrijai. Taigi, šioje byloje priimtu sprendimu teismas nepagrįstai atsakovą atleido nuo pareigos mokėti ieškinyje nurodytus mokesčius, o tai laikytina netinkamu sprendimu teisės ir įstatymo prasme, nes teismo sprendimu nepagrįstai suteiktas pranašumas kitų to namo gyventojų atžvilgiu, kurie pareigingai įvykdė pareigas susijusias su analogiškais mokėjimais.
Atsiliepimas
Atsakovas P. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ apeliacinį skundą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą galioti nepakeistą.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Ieškovas nuo 2013-09-06 raštu informavo visus Justiniškių g. 51 butų savininkus, paslaugų tiekėjus (UAB „Vilniaus energija“, AB „Lesto“, J. B. elektroninių paslaugų PĮ, UAB „Ecoservice“, UAB „Vilniaus vandenys“), Vilniaus miesto savivaldybę, jog nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. nebeadministruoja Justiniškių g. namo 51, paslaugų teikimo įmonės, nutraukė sutartis ir nustojo teikti paslaugas, o gyventojai nustojo mokėti mokesčius (b. l. 61, 127, 128). Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale yra ranka įrašyta, jog įsakymu Nr. 13-45 nuo 2013 m. rugsėjo 02 d. administravimas Justiniškių g. namui Nr. 51 yra nutrauktas, kas dar kartą pagrindžia faktą, jog paslaugos atsakovui nebuvo suteiktos. Ieškovas tariamos skolos reikalauja nepagrįstai.
2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kokios administravimo išlaidos buvo suteiktos atsakovo butui nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. ir kokiu pagrindu buvo paskaičiuotos eksploatavimo išlaidos, šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros išlaidos, šilumos punkto paruošimo žiemai, namofono, šiukšlių išvežimo išlaidos. Vien iš ieškovo pateikto apyvartos žiniaraščio nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo butui buvo teikiamos administravimo paslaugos laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. įsiskolinimo faktą.
3. 2013 m. rugsėjo 6 d. pranešimu Nr. 13-150 ieškovas išsiuntė J. B. personalinei įmonei pranešimą, kad nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. prašo nebeaptarnauti ginčo namo. Įrodymų, kad ieškovas kreipėsi į šią įmonę dėl paslaugų teikimo atnaujinimo, nepateikta, todėl darytina išvada, kad tokių paslaugų teikimas nebuvo užtikrintas iš ieškovo pusės. Tikėtina, kad ieškovas pats nemokėjo už tokias paslaugas, nes ir šiuo atveju apmokėjimo dokumentų nepateikta. Nesant kitokių įrodymų, akivaizdu, kad ieškovas savo reikalavimo (1,70 Lt x 3 mėn.) už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. neįrodė.
4. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, administravimo paslaugas dalyje dėl šildymo pajungimo, ieškovas atnaujino tik 2013 m. spalio 29 d. po to, kai 2013 m. spalio 25 d. įjungė namui šildymą. Taigi, laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 29 d., net jei ir išlaidos būtų detalizuotos, ieškovas neturi pagrindo prašyti jas priteisti iš atsakovo. Išlaidos nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. negali būti priteistos, nes nėra detalizuotos ir kitaip įrodytos. Pareiga įrodyti išlaidas kyla ieškovui.
5. Justiniškių g. 51 namo gyventojai negalėjo atsiskirti nuo ieškovo tik dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų ir nepagrįstų skundų teikimo, dėl ko bylinėjimasis ir atsiskyrimas nuo ieškovo užtruko net iki 2013 m. gruodžio 4 d. Dėl šių priežasčių ir piktybiškų ieškovo veiksmų Justiniškių g. 51 namo gyventojai gyveno nešildomuose butuose iki kol įsikišo Valstybinė energetikos inspekcija ir Vilniaus miesto savivaldybė ir tik po to 2013 m. spalio 25 d. 19.00 val. buvo pajungtas šildymas Justiniškių g. 51 gyventojams. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 25 d. ieškovui mokestis už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą neturi būti mokamas.
6. Ieškovo reikalavimui priteisti iš atsakovo 11,70 Lt (b. l. 65) už šilumos punkto paruošimą, kuris buvo paskaičiuotas 2013 m. rugsėjo mėnesiui, o ne spalio mėnesiui, nepakanka pateikti mokamųjų pranešimų, turi būti pateikti įrodymai apie tokių darbų atlikimą. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas atsižvelgus į jau nurodytą konfliktišką situaciją bei aplinkybę, jog šildymas pajungtas tą pačią dieną, akivaizdu, kad namo šildymo punkto paruošimo darbai nebuvo atlikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad atsakovas yra buto Nr. 1, esančio Justiniškių g. 51, Vilniuje, savininkas. Ieškovas 2013-09-06 raštu Nr. 13-150 Justiniškių g. 51 DNSB valdybai, UAB „Vilniaus energijai“ AB „Lesto“, UAB „Ecoservice“, UAB „Vilniaus vandenys“ pranešė, kad nuo 2013-09-01 nebeadministruoja nuo jos atsiskyrusio Justiniškių g. namo Nr. 51 (t.1. b.l. 61). 2013-10-29 ieškovas priėmė įsakymą Nr. 1352 „Dėl Justiniškių g. namo Nr. 51 administravimo“, kuriame nurodė, kad laikinai atnaujina namo administravimą, o mokesčius skaičiuos nuo 2013-09-01 (b.l. 192). 2013-12-04 tarp ieškovo ir Justiniškių g. 51 savininkų bendrijos buvo pasirašytas teisių ir prievolių perdavimo aktas Nr. 1 (b.l. 123-124).
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino Justiniškių g. 51 namo teisinį statusą, po pranešimo apie ketinimą nutraukti administravimą. Justiniškių g. 51 namo bendrija buvo įregistruota viešame registre tik 2013 m. lapkričio 16 d. , o aktą, kuriuo Justiniškių g. 51 namo turtas, inžinierinė įranga, dokumentai buvo atidalinti iš 73 DNSB „Viršuliškės“ ir perduoti Justiniškių g. 51 namo bendrijai, šalys sudarė ir pasirašė tik 2013 m. gruodžio 4 d. Todėl apelianto teigimu, ieškovo administracija dar vis rūpinosi namo priežiūra, mokesčių sumokėjimu, surinkimu ir pervedimu paslaugų tiekėjams.
Nors teisiškai Daugiabučio namo Justiniškių g. 51 savininkų bendrija įregistruota 2013-11-06 , tačiau byloje esantys duomenys tvirtina, kad po naujos bendrijos įregistravimo iki 2013-12-04 apeliantas ginčo namui teikė kai kurias administravimo paslaugas. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti apelianto suteiktų paslaugų apimtį ginčo laikotarpiu.
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Nagrinėjamoje byloje apeliantui reikalaujant apmokėjimo už suteiktas bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir priežiūros paslaugas, o atsakovui nepripažįstant šio reikalavimo, ieškovui tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius paslaugos teikimo teisinį pagrindą, paslaugos suteikimo faktą, o atsakovui pagrįsti savo teiginius dėl pareigos mokėti už suteiktas paslaugas nebuvimo.
Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad teismas dėl kiekvienos paslaugos padarė netinkamas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių argumentų.
Dėl šiukšlių išvežimo paslaugos
Apelianto teigimu pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad šiukšlių kiekis buvo išvežamas toks pats, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadas, kad jos nebuvo teikiamos. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad šiukšlių išvežimo paslaugomis atsakovas naudojosi, nes naujoji namo bendrija tokių paslaugų teikimo neužtikrino, todėl atsakovas už šiukšlių išvežimo paslaugas laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-11-30 turi sumokėti. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį reikalavimą, nenurodė, kokia konkrečiai suma mokėtina už šiukšlių išvežimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui nepateikus įrodymų, kad jis buvo sudaręs sutartį su atskiru atliekų tvarkymo paslaugas teikiančiu subjektu, darytina išvada, jog 2013 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais atsakovas naudojosi tais pačiais konteineriais. Byloje esantis 2014-12-12 UAB „Ecoservice“ raštas patvirtina, kad atsiskyrus namui, atliekų kiekis aikštelėje prie Justiniškių g. 49 namo nesumažėjo, todėl komunalinių atliekų išvežimo grafikas nebuvo keičiamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog mokestis už šiukšlių išvežimą ieškovo buvo paskaičiuotas pagrįstai, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 10,45 Eur (36,08 Lt) suma (t.1; b.l. 28,67).
Dėl namofono priežiūros paslaugų.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jo paskaičiuotų sumų už namofono suteiktą paslaugą, nes nėra jokių duomenų, kad namofonai neveikė laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo iki 2013 m. gruodžio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2013-09-03 raštu J. B. elektroninių paslaugų PĮ informavo, kad nuo 2013-09-01 nebevykdys namo Justiniškių g. 51 laiptinės užraktų su pokalbių sistemos priežiūros. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad sutartis su šiuo tiekėju buvo atnaujinta ir jam apeliantas mokėjo už paslaugas. Nagrinėjamoje dalyje ne atsakovas turėjo įrodyti aplinkybę, kad namofonas neveikė laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo iki 2013 m. gruodžio 1 d., bet apeliantas turėjo įrodyti, kad ši paslauga buvo teikiama.
Dėl eksploatavimo išlaidų .
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad vadovaujantis Statybos įstatymu ir Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, gyventojams namo eksploatacinės išlaidos, kurios buvo paskaičiuotos remiantis metine pajamų ir išlaidų sąmata, patvirtinta 2013-05-27 visuotinio susirinkimo protokolu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka, kadangi iš apelianto pateikto 2013-05-27 bendrijos narių susirinkimo protokolo išrašo matyti, kad eksploatavimo išlaidų mokestį buvo nutarta mokėti tokio pat dydžio kaip ir ankstesniais taip ir 2013 m. Todėl spręstina, jog šį mokestį gyventojams apeliantas turėjo skaičiuoti tik faktiniu administravimo laikotarpiu, t.y. nuo 2013-10-29 iki 2013-11-30. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantui nedetalizavus šių išlaidų, jos neturi būti priteistos, kadangi bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas į aukščiau nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo mokesčio už eksploatavimo išlaidas, šioje dalyje teismo sprendimas keistinas ir apelianto naudai priteisiama 8,90 Eur (30,73 Lt) suma.
Dėl šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros.
Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje nebuvo priteista mokestis už šilumos punkto parengimo žiemos sezonui darbus. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti 9,68 Lt sumą konstatavo, kad nepakanka pateikti ieškovo 2013-10-29 įsakymą Nr. 13-52 „Dėl Justiniškių namo g. 51 administravimo“, kurio 2.1. punktu už namo šilumos punkto paruošimą šildymui nutarta skaičiuoti 260 Lt namui, nes turi būti pateikti įrodymai apie tokių darbų atlikimą (LR CPK 12, 178, 179 str. str.). Iš apelianto pateikto į bylą apyvartos žurnalo matyti kad 9,68 Lt mokestis buvo paskaičiuotas už rugsėjo mėnesį. Šioje dalyje pažymėtina, jog Šilumos ūkio įstatymo 20 str. imperatyviai nustatyta, jog šilumos (karšto vandens) tiekėjas, nesantis daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju, namo šilumos punkto įrenginių (tame tarpe karšto vandens ruošimo įrenginių) darbo reguliuoti negali. Nors nagrinėjamu atveju apeliantas rugsėjo mėnesį nutraukė administravimo paslaugų teikimą, įskaitant ir nurodytų įrenginių priežiūros paslaugas, tačiau spalio ir lapkričio mėnesį, kuomet reikėjo paleisti ir sureguliuoti namo šildymo sistemą, apeliantas atnaujino šias paslaugas.
Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas dėl kiekvienos paslaugos padarė netinkamas išvadas, tačiau konkrečiai nenurodo, kodėl teismas padarė neteisingas išvadas dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemos remonto bei jos priežiūros išlaidų. Apeliantui nepagrindus šių savo argumentų, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, apeliantui priteisiant ne 2,73 Eur, o 22,08 Eur.
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas prašė priteisti 40,97 Eur (141,46 Lt). Už teisines paslaugas ieškovas sumokėjo 101,37 Eur (350 Lt). Tenkinus ieškinį 53,89 proc. ieškovui priteistina 54,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pirmos instancijos teismas patyrė 8 Eur pašto išlaidų, todėl iš ieškovo priteistina 3,69 Eur, o iš atsakovo 4,31 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“, j.a.k. 225119740, naudai 22,08 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2014-06-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“, j.a.k. 225119740, į valstybės biudžetą 3,69 Eur, o iš atsakovo P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,31 Eur teismo patirtų pašto išlaidų, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.