Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio ( kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, J. B.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turi profesinį išsilavinimą, našlė, pensininkė, neteista, kaltinama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. B. 2012 m., tiksliau nenustatytu laiku nuo rugsėjo 26 d. iki rugsėjo 29 d., savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui su sutuoktiniu A. P. B., šiam kaltinamosios atžvilgiu vartojant fizinį smurtą ir padarant kaltinamajai nežymų sveikatos sutrikdymą, gindamasi ir suduodama peiliu du smūgius A. P. B. į krūtinės ir pilvo sritį, tuo padarydama tris durtines - pjautines žaizdas krūtinės kairėje pusėje, pilvo kairėje pusėje ir kairiame žaste su širdies kairio skilvelio sienelės bei blužnies sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, dėl ko nukentėjusysis mirė, viršydama būtinosios ginties ribas, tyčia nužudė šeimos narį - savo sutuoktinį A. P. B..

Kaltinamoji J. B., naudodamasi kaltinamojo teise, duoti parodymus pagal pareikštus kaltinimus atsisakė. Teismui pateikė, jos paaiškinimu, advokato surašytus raštiškus paaiškinimus, kuriuose teigė, jog kaltės nepripažįsta, kaltinime nurodytų veiksmų ji neatliko, dėl sveikatos būklės nepamena įvykių, jų sekos ir dėl ko mirė A. P. B.. Apie tai, kad ji nusikaltimo nepadarė, pasisakys gynėjas. Be to, paaiškino, jog sužalojimus, kurie jai buvo nustatyti po įvykio, jai padarė A. P. B.. Jis ją mušdavo, ne kartą buvo sužalojęs ir anksčiau.

Kaltinamoji J. B., sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, ikiteisminio tyrimo teisėjui paaiškino, jog sutuoktinis A. P. B. ją labai sumušė, ir ji sutuoktinį nudūrė gindamasi ( T. 2, b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir ištirti šie įrodymai.

Liudytojas Z. A. M., parodė, jog su kaimynu A. P. B. beveik kiekvieną dieną išgerdavo alaus Basanavičiaus g. aludėje (duomenys neskelbtini), kartu eidavo namo. A. B. kurį laiką nesirodžius aludėje, barmenė paprašė pažiūrėti, kodėl A. P. B. neateina. Jis pats A. P. B. iki tol buvo nematęs maždaug 3 dienas. 2012-09-29 apie 9 ar 10 valandą nuėjęs pas B., paskambino į duris. Kai duris atidarė kaltinamoji J. B., matėsi, jog jos veidas buvo stipriai sumuštas ir sutinęs. Jis jos paklausė, kur Algis, ji atsakė, kad Algis išėjo. Jis taip pat ėjo pas B. 2012-09-30 ir 2012-10-01, tačiau tuomet durys buvo iš lauko užsuktos vinimi, o tai reikšdavo, jog nieko nėra namuose ir jis pas B. nebeužėjo. Kai paskutinį kartą su A. P. B. buvo aludėje, šis su nieko nekonfliktavo. A. P. B. buvo nekonfliktiškas žmogus. Tik vieną kartą seniau yra buvęs konfliktas su asmeniu, pravarde "Špokas", tačiau abu tik pasiginčijo. A. P. B. artimų draugų neturėjo. Nors su A. P. B. buvo labai geri pažįstami, tačiau jis liudytojo pas save į svečius niekada nėra kvietęs. Kaip sugyveno B., jam nėra žinoma. J. B. liudytojas ir anksčiau yra matęs sužalotą.

Liudytojas L. K. parodė, kad jis gyvena B. kaimynystėje - gretimame name. Jam neteko matyti, kad kas nors nepažįstamas lankytųsi pas juos ir ten girtuokliautų. Pas juos atvažiuodavo tik B. vaikai ir su dviračiu stamboko sudėjimo žmogus, kuris ten naudojosi žemės sklypeliu. Apie A. P. B. mirtį sužinojo iš spaudos. 2012-09-29 pas liudytoją buvo svečių. Yra matęs J. B. sužalotą. Su B. artimiau nebendravo, kaip jie tarpusavyje sutarė nežino.

Liudytojas E. M. parodė, kad 2012-09-29, būdamas pas L. K., ryte matė savo kieme vaikštant J. B. stipriai sumuštu veidu. Yra matęs ją sužalotą ir anksčiau. Apie A. P. B. mirtį sužinojo iš spaudos. Su B. artimiau nebendravo.

Liudytojas D. P. parodė, kad 2012-10-02 apie 21 val. paskambino jo žmonos motina J. B. ir pasakė, kad A. P. B. guli ant žemės, negali įkelti jo į lovą, kad jis grįžo iš aludės, "primuštas pijokų, guli visas mėlynas". Paprašė atvažiuoti ir padėti įkelti į lovą. Jis paskambino žmonos broliui A. B., bet jis važiuoti atsisakė, tačiau iškvietė greitąją pagalbą. Nuvykus pas B., ten jau buvo atvykę ekspertai. J. B. buvo sumušta - matėsi kraujosruvos veide, paaiškino, kad A. P. B. gėrė su kažkokiu žmogumi, kuris buvo atvažiavęs su raudonu dviračiu, kad dviratį buvo įsivaręs į vidų, kad paskui susimušė, kalbos apie peilį nebuvo. J. B. atrodė sutrikusios psichinės būklės, kalbėjo nenuosekliai, pasakojo nebūtus dalykus - jog buvo jos atėjusi dukra, kad sėdėjo ant moliūgo, paskui susipyko ir išėjo. Versija apie peilį atsirado vėliau - gal po savaitės ar dviejų. Būdavo, jog J. B. užgerdavo ne vienai dienai. Ir anksčiau matydavo ją sužalotą, suprato, jog ji sužalota A. P. B..

Liudytoja L. V. parodė, kad ji dirba alaus bare Basanavičiaus g., kuriame pastoviai lankydavosi A. P. B.. Jis į barą paprastai ateidavo per dieną du kartus. Būdavo ramus – ateidavo, atsigerdavo ir išeidavo, konfliktų nebūdavo. Paprastai ateidavo ir aludėje bendraudavo su liudytoju Z. A. M.. Iš aludės A. P. B. išeidavo arba su Z. A. M., arba vienas. Neteko matyti, kad iš aludės išeitų su kitu žmogumi. Ji paskutinį kartą A. P. B. aludėje matė rugsėjo 25 dieną, apie 10-11 val. Rugsėjo 26, 27, 28, 29 ji nedirbo. Tomis dienomis dirbo R. S.. Aludės kliento, atvažiuojančio raudonu dviračiu, ji nepastebėjo.

Liudytoja R. S. parodė, kad ji dirba alaus bare (duomenys neskelbtini), kur dirbo ir L. V.. A. P. B. ateidavo į barą dažnai, keletą kartų per dieną. Ateidavo trumpam, išgerdavo ir išeidavo. Jokių konfliktų nebūdavo. A. P. B. nepasirodžius aludėje kelias dienas, jo kaimyno Z. A. M. paprašė pažiūrėti, kodėl A. P. B. nebeateina, ar nesusirgo. Nepastebėjo, kad A. P. B. išeitų iš aludės su kokiu draugu. Jis būdavo vienišius, klausdavo ar yra aludėje ekraniečių. Pasikalbėdavo su jais ir išeidavo. Kad su kuo bartųsi, pyktųsi nepastebėjo.

Liudytojas R. P. parodė, jog jis prie B. namų atvažiuodavo su dviračiu laistyti daržo. Jo dviratis rudos splavos. Palikdavo dviratį darže, prie tvoros. Su A. P. B. reikalų neturėjo, su juo neišgėrinėjo, į B. namus niekada užėjęs nebuvo ir jam nėra žinoma, kaip jie gyveno. Kai atvažiuodavo į daržą, pas B. kitų žmonių nematydavo.

Liudytojas A. K. parodė, jog lankydavosi toje pačioje aludėje, kaip ir A. P. B., anksčiau yra dirbęs "Ekrane", turi raudoną dviratį. A. P. B. aludėje gerdavo su Z. A. M.. Liudytojas su A. P. B. reikalų neturėjo ir pas jį namuose nėra buvęs.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), viename kambaryje šalia sofos ant grindų rastas A. B. lavonas su durtinėmis- pjautinėmis žaizdomis, kitame kambaryje po suvimo mašinos gaubtu rasti ir paimti 4 peiliai. Šie peiliai buvo greta vienas kito, po du iš abiejų siuvimo mašinos korpuso pusių. Vienas peilis ruda rankena rastas ir paimtas nuo stalo iš svetainės patalpos. Namo patalpos netvarkingos, mėtosi tušti buteliai nuo alkoholinių gėrimų, maisto likučiai ir kt. Apžiūros metu namo langai uždaryti, užfiksuoti, išoriškai matomų langų pažeidimų nėra. (T.1, b.l. 6-9).

Iš 2012-10-17 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog iš keturių peilių, kurie buvo paimti 2012-10-02 įvykio vietos apžiūros metu nuo siuvimo mašinos „Singer" stalo, pažymėtų Nr. 1, 2, 3, 4, J. B. atpažino peilį Nr. 2 ir parodė, jog šiuo peiliu ji dūrusi du kartus savo vyrui Algimantui į pilvo sritį. ( t. 2, b.l. 65-67).

2012-10-04 - 2013-03-15 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 486/12 (05) konstatuota, jog A. P. B. mirė nuo trijų durtinių - pjautinių žaizdų krūtinės kairėje pusėje, pilvo kairėje pusėje ir kairiame žaste su širdies kairio skilvelio sienelės bei blužnies sužalojimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes. Nustatyti sužalojimai: trys durtinės - pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje, pilvo kairėje pusėje ir kairiame žaste su širdies kairio skilvelio sienelės bei blužnies sužalojimu. A. P. B. mirtis įvyko nuo šių sužalojimų visumos. Sužalojimai A. P. B. padaryti aštriu duriančiai - pjaunančiu įrankiu, tikėtina tirti pateiktu peiliu Nr. 4 (VTMT MK laboratorijos specialisto išvada Nr. MK108/12(01)). Sužalojimai A. P. B. padaryti vienu metu, greitai vienas po kito. Durtinė - pjautinė žaizda kairiame žaste galėjo būti padaryta ginantis nuo smūgio. Šių sužalojimų pats A. P. B. pasidaryti negalėjo. P. B. lavono kraujyje rasta 3,04 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitinka sunkų girtumo laipsnį ( T. 1, b.l. 68-69).

2013-03-15 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pM 486/12 (05) konstatuota, jog durtinių - pjautinių kiauryminių krūtinės ir pilvo žaizdų bei durtinės-pjautinės aklos žaizdos kairiame žaste kanalų kryptis yra iš priekio į užpakalį ir nedaug iš apačios į viršų. Peilio geležtė į audinius paniro žemyn nukreiptais ašmenimis bei pasvirusi į kairį šoninį geležtės paviršių (nukentėjusiojo kūno atžvilgiu dešinėn). ( T. 2, b.l. 78).

2013-08-29 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. PM 486/12/13 (05) konstatuota, jog A. P. B. lavono tyrimo specialisto išvadoje aprašomojoje dalyje nurodyti vėlyvieji lavoniniai reiškiniai: išnykęs lavoninis sustingimas, oda žalsvos spalvos, išryškėjęs poodinis veninis tinklas, plaukai lengvai išsipešantys nurodo, jog A. P. B. mirtis galėjo įvykti 6-8 d. iki lavono tyrimo pradžios 2012-10-04, 08.30 val. Tikėtina, kad A. P. B. po jam padarytų sužalojimų (durtinio-pjautinio krūtinės sužalojimo su širdies pažeidimu ir durtinio - pjautinio pilvo kairės pusės sužalojimo su blužnies pažeidimu) turėjo galimybę neilgą laiko tarpą iki keleto minučių atlikti savarankiškus veiksmus ( T. 2, b.l. 75).

2013-01-07 - 2013-02-28 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. MK 108/12 (01) nurodyta, jog tikėtina, kad A. P. B. krūtinės ir pilvo durtinės-pjautinės žaizdos padarytos tirti pateiktu peiliu Nr. 4, rastu po „SINGER" siuvimo mašinos gaubtu. A. P. B. žaizdos nepadarytos tirti pateiktais peiliais Nr.l, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5. Tyrimui pateiktų A. P. B. drabužių: megztinio pažeidimai Nr. 1, Nr. 2, marškinių pažeidimai Nr. 1, Nr. 2 bei marškinėlių pažeidimai Nr. 1, Nr. 2 yra durtiniai-pjautiniai, padaryti plokščiu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, padaryti 2(dviejų) trauminių poveikių pasėkoje. Tyrimui pateiktų A. P. B. drabužių: marškinių pažeidimų grupė Nr. 3 bei marškinėlių pažeidimų grupė Nr. 3 yra durtiniai pjautiniai, padaryti plokščiu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, išsidėstę minėtų drabužių kairiosios rankovės nugarinės pusės viršutinėje dalyje, padaryti 1 (vieno) trauminio poveikio pasėkoje. A. P. B. megztinio durtiniai - pjautiniai pažeidimai Nr.l, Nr. 2, marškinių durtiniai - pjautiniai pažeidimai Nr. 1, Nr. 2, marškinėlių durtiniai - pjautiniai pažeidimai Nr. 1, Nr.2 nepadaryti tirti pateiktais peiliais Nr. 1-Nr. 3, Nr.5. tikėtina, kad A. P. B. drabužių pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu Nr. 4. A. P. B. megztinio, marškinių, marškinėlių durtiniai - pjautiniai pažeidimai Nr. 1, Nr. 2 atitinka A. P. B. kūno sužalojimus. A. P. B. marškinių, marškinėlių pažeidimų grupė Nr. 3 atitinka A. P. B. kūno sužalojimus, tuo tarpu megztinyje šios lokalizacijos pažeidimų nebuvo išskirta dėl megztinio mezginio savybių. Peilio geležtė į audinius paniro žemyn (nukentėjusiojo kūno atžvilgiu) nukreiptais ašmenimis, odos paviršiaus atžvilgiu pasvirusi į kairį šoninį geležtės paviršių (nukentėjusiojo kūno atžvilgiu dešinėn). ( T. 2, b.l. 96-113).

2012-10-08 - 2012-10-17 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1391/12 (05) konstatuota, jog J. B. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, abiejuose žanduose, apatinėje lūpoje, smakre, pasmakrėje, kairėje ausyje, kaklo srityje, krūtinkaulio projekcijoje, abiejų krūtų srityse, kairio raktikaulio projekcijoje, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, kairiame rieše, pilve, nugaroje, abiejose šlaunyse, dešinio kelio srityje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kaktoje, galvos plaukuotoje dalyje, dešiniame užausyje, abiejose blauzdose. Dėl nustatytų sužalojimų J. B. sveikata sutrikdyta nežymiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau 30 trauminių poveikių pasėkoje, galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiu, suduodant plaštaka ar panašiai, ne mažiau kaip prieš 7-10 dienų iki apžiūros. ( T. 2, b.l. 80).

Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas G. S. papildomai paaiškino, jog sprendžiant pagal žaizdas, A. P. B. smūgių jam sudavimo metu galėjo tiek stovėti, tiek ir sėdėti. Sužalojimų padarymo mechanizmas – smūgiai į krūtinės kairę pusę ir pilvo kairę pusę buvo suduoti iš priekio į užpakalį aukos atžvilgiu, ir iš apačios į viršų. Kadangi A. P. B. nebuvo sužalotas kaulinis audinys, tai nebuvo didesnio pasipriešinimo peilio geležtei, todėl šiems sužalojimams padaryti smūgio jėga buvo reikalinga nedidelė. Visos žaizdos padarytos vienu epizodu. Tiriant A. P. B. kūną, grumtynių pėdsakų požymių nerasta. Žaizda žaste galėjo būti padaryta dengiantis nuo smūgio. Neatmestina, jog po sužalojimo į širdį A. P. B. galėjo pajudėti, nepaneigtina, jog galėjo nueiti iš vienos namo patalpos į kitą ir po to ten mirti. Sutinka su specialisto N. R. išvada, jog pagal puvimo reiškinius galimas įvykio laikas nuo mirties iki lavono tyrimo pradžios - 6-8 paros, o tai reikštų, jog įvykis galėjo būti laikotarpiu, pradedant nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. Vykstant puvimui, tiksliai laiką nustatyti sudėtinga. J. B. sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pačiu metu, kaip ir A. P. B.. Jai galėjo būti suduota 30 smūgių vienu epizodu. Skausmą J. B. šie sužalojimai sukėlė, tačiau sukelti trauminio šoko negalėjo. Tokie sužalojimai taip pat negalėjo būti kliūtimi jai keltis iš lovos. Peržiūrėjus J. B. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašą matyti, jog sužalojimai A. P. B. galėjo būti padaryti J. B. nurodytu būdu.

Specialistė J. J., apklausta teismo posėdyje dėl tyrimo Nr. MK 108/12 (01), paaiškino, jog pirmame į bylą pateiktame išvados variante išvados pabaigoje buvo padaryta rašymo klaida - vietoje peilio Nr. 4, įrašytas peilis Nr. 2. A. P. B. drabužių pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu Nr. 4.

Iš 2013-06-05 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu J. B. konstatuojama psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Tuo metu J. B. galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį bei valdyti savo veiksmus. 2012-10-03 J. B. išsivystė psichotinė būklė, t.y. psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, kuri 2012-10-08 praėjo, J. B. gydant VšĮ „Respublikinės Panevėžio ligoninės" Psichiatrijos I skyriuje. Ekspertizės atlikimo metu J. B. konstatuojama psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Jai nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. J. B. gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei teisiamajame posėdyje. Tyrimo metu J. B. nenustatytas padidintas polinkis meluoti. Asmenybės tyrimo kontrolinės skalės atsispindi tai, kad tiriamoji siekia save parodyti iš teigiamos pusės primityviu būdu, sau palankiai. (T. 2., b.l. 104-106).

Ekspertas V. D. teismo posėdyje patvirtino šias išvadas bei papildomai paaiškino, jog peržiūrėjus 2012-10-10 J. B. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašą, matyti, jog J. B. būklė atliekant šį veiksmą buvo pagerėjusi, ji suvokė viską ir pagal savo būseną galėjo duoti teisingu parodymus. Ji prieš tai piktnaudžiavo alkoholiu ir, kada įvyko veika buvo paprasto girtumo būsenoje. Kai ji nutraukė alkoholio vartojimą ir atsidūrė areštinėje, dėl alkoholinės abstinencijos išsivystė konstatuoti psichiniai sutrikimai. Duomenų, rodančių patologinį girtumą, afektą ar medicininius požymius ribotam pakaltinamumui, nėra.

Iš visumos byloje surinktų įrodymų byloje nustatyta, jog 2012-10-02 namuose rastas A. P. B. lavonas su smurto žymėmis. Sugretinti teismo medicinos specialisto išvadų Mr. M468/12/13(05), Nr. PM 468/12/13(05) ir specialisto G. S. paaiškinimų teismo posėdyje duomenys patvirtina, jog A. B. mirtis ištiko laikotarpiu nuo 2012-09-26 iki 2012-09-29. 2012-09-25 su A. P. B. telefonu paskutinį kartą kalbėjo jo dukra R. P. bei liudytoja L. V. jį matė aludėje. Mirties priežastis - durtinės - pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje, pilvo kairėje pusėje ir kairiame žaste su širdies kairio skilvelio sienelės bei blužnies sužalojimais, kurie komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes. Sužalojimai A. P. B. padaryti vienu metu, greitai vienas po kito. Pats susižaloti A. P. B. negalėjo. A. P. B. lavono kraujyje rasta 3,04 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.

Nors J. B. teisiamajame posėdyje teigė, jog ji A. P. B. nenužudė, jog jį nužudė kitas asmuo, tačiau pripažino, jog įvykio metu tarp jos ir A. P. B. buvo konfliktas, kurio metu neblaivus A. P. B. ją mušė. Kaltinamoji J. B., sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, ikiteisminio tyrimo teisėjui paaiškino, jog sutuoktinis A. P. B. ją labai sumušė, ir ji sutuoktinį nudūrė gindamasi.

Bylos duomenys patvirtina, jog A. P. B., būdamas neblaivus, namuose keldavo konfliktus ir smurtaudavo savo sutuoktinės - kaltinamosios J. B. atžvilgiu. Tą nurodė kaltinamoji J. B.. Šiuos jos parodymus atitinka liudytojų Z. A. M., D. P., L. K. parodymai, jog matydavo J. B. sužalotą, buvo sulaužyta ir jos ranka. Iš A. B. apklausos protokolo duomenų matyti, kad jo tėvas A. P. B. ne kartą buvo sumušęs J. B., liudytojas ant jos kūno matydavo kraujosruvas ( T. 1, b.l. 130-141). Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog po įvykio, 2010-10-08 J. B. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas - poodinės kraujosruvos įvairiose kūno vietose, padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip 30 trauminių poveikių, smūgiuojant kumščiu, suduodant plaštaka ar pan., šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip prieš 7-10 dienų iki apžiūros. Teismo medicinos specialisto G. S. paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, jog sužalojimai, dėl kurių A. B. ištiko mirtis, bei minėtas J. B. nežymus sveikatos sutrikdymas pagal objektyvius tyrimo metu nustatytus požymius galėjo būti padaryti tuo pačiu metu. Liudytoja A. U. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiant J. B. ši parodė, jog A. P. B. peiliu sužalojo kaltinamoji, pastarojo mušama ir nuo jo gindamasi. Šiuos parodymus atitinka 2012-10-09 įtariamosios J. B. apklausos protokolo bei 2010-10-10 jos parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo duomenys. 2012-10-09 apklausta tyrėjos A. U. J. B. parodė, jog girtas A. P. B. ėmė ją mušti, tampyti už plaukų, reikalauti alkoholiui pinigų. Ji nebegalėdama kentėti tokio jo elgesio, nes mušama ne pirmą kartą, sėdėdama lovoje, dešine ranka griebė nuo rašomo staliuko, stovėjusio prie jos lovos, gulintį peiliuką ir tuo peiliuku du kartus dūrė sėdinčiam ant lovos A. P. B. į pilvo sritį. Vėliau peiliuką paslėpė po siuvimo mašinos gaubtu. Analogiškai J. B. parodymų patikrinimo vietoje metu, panaudojant manekeną, vaizdžiai parodė savo ir A. B. veiksmus – jog jai gulint ir sėdint lovoje, A. P. B. ją mušė reikalaudamas pinigų, mušdamas buvo prisėdęs ant lovos bei atsistojęs, sudavė jai rankomis smūgius į įvairias kūno vietas. Gindamasi ji nuo staliuko pasiėmė peilį ir juo sudavė A. B. du kartus į pilvo- krūtinės sritį, po ko A. P. B. išėjo į gretimą kambarį. J. B. taip pat parodė, jog peilį, kuriuo sudavė A. P. B., po to ji paslėpė po siuvimo mašina. ( T. 2, b.l. 35-37). Specialistas G. S., teismo posėdžio metu peržiūrėjus J. B. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašą, patvirtino, jog J. B. parodytos aplinkybės, kaip ji peiliu sudavė smūgius A. P. B., atitinka nustatytų A. P. B. sužalojimų padarymo mechanizmą, be to, šiems sužalojimams padaryti peiliu didelės jėgos nereikėjo. Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog J. B. tarp kitų iš jos namų paimtų peilių atpažino peilį, kuriuo ji dūrė A. P. B. (T. 2, b.l. 65-67). Specialisto išvada Nr. MK 108/12(01) bei specialistės J. J. paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, jog A. B. galėjo būti sužalotas šiuo J. B. parodytu peiliu, bei atmestina galimybė, jog sužalojimai galėjo būti padaryti kitais iš Brainskų namų paimtais peiliais ( T. 1, b.l. 96-113). Taigi, nors nėra liudytojų, tiesiogiai mačiusių šį įvykį, tačiau byloje surinktų objektyvių duomenų visuma teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių, jog suduodama peiliu du kartus į krūtinės – pilvo sritį, A. P. B. nužudė būtent J. B.. Aptarti įrodymai patvirtina, jog tarp A. B. ir J. B. buvo konfliktas, kurio metu A. P. B. naudojo prieš J. B. fizinį smurtą; J. B. ikiteisminio tyrimo metu atpažino konkretų nužudymo įrankį – peilį; šis peilis įvykio vietos apžiūros metu rastas ten, kur J. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė jį paslėpusi; ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kaip peiliu dūrė A. P. B. ir šie jos parodymų duomenys atitinka ekspertų nustatytą A. P. B. sužalojimo, sukėlusio jo mirtį, mechanizmą. Pažymėtina ir tai, jog apie A. P. B. mirtį J. B. kelias dienas neinformavo kitų asmenų ar atitinkamų institucijų, taigi kurį laiką slėpė įvykį, be to, kaip minėta, paslėpė nužudymo įrankį. Atmestini jos paaiškinimai, jog kelias dienas negalėjo pasikelti iš lovos dėl sumušimų. J. B. po įvykio nustatytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Eksperto G. S. paaiškinimu toks sveikatos sutrikdymas negalėjo būti kliūtimi jai atsikelti iš lovos.

Teismas atmeta gynybos argumentus, jog J. B. ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo dėl ligos bei įkalbėta tyrėjos. Byloje yra duomenys, jog po įvykio J. B. nuo 2012-10-03 iki 2010-10-08 buvo gydyta VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Psichiatrijos I skyriuje, diagnozavus psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant alkoholį, abstinencijos būklę, disociacinę amneziją. ( T. 2, b.l.97) . Ligoninėje buvo konstatuota, jog 2010-10-04 dėl psichinės būklės su ja procesinių veiksmų atlikti nebuvo galima ( T. 2, b. l. 4). Tačiau iš teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės Nr. 87TPK-60/2013 akto ir 2012-10-08 medicininės pažymos Nr. 83 matyti, jog 2010-10-08 J. B. išleista iš ligoninės sveikatai pagerėjus, būdama adekvataus elgesio ir nesant reikalo gydymą toliau tęsti, su ja galima atlikti procesinius veiksmus ( T.2., b.l. 104-106, 9). Susipažinęs su J. B. 2012-10-10 parodymų vaizdo įrašu bei įvertinęs medicininius duomenis ekspertas V. D. argumentuotai paaiškino, jog J. B. duodant šiuos parodymus, psichinės sveikatos būklės pablogėjimas jau buvo praėjęs. Eksperto V. D. paaiškinimų visuma paneigia, jog J. B. sveikatos būklė aptariamu metu galėjo būti kliūtimi duoti teisingus parodymus. J. B. parodymų įvykio vietoje vaizdo įrašas paneigia ir tai, jog minėto turinio parodymus J. B. davė dėl kitų asmenų įtakos. Liudytoja apklausta A. U. parodė, kad jokios įtakos J. B. parodymams tyrėja ar kiti parodymų patikrinime dalyvavę asmenys nedarė. Iš vaizdo įrašo matyti, jog įvykio aplinkybes, kaip ją mušė A. P. B. bei, kaip gindamasi nuo mušimo ji sudavė A. P. B. du kartus peiliu į pilvo ir krūtinės sritį, J. B. aiškino savarankiškai, aktyviai, parodymus davė geranoriškai, be to dalyvaujant gynėjui advokatui V. K., todėl turėdama galimybę naudotis teisine pagalba. Jokių pastabų dėl protokolo bei įrašo nustatyta tvarka pareikšta nebuvo. Taip pat atmestini gynybos argumentai, jog J. B. save galėjo apkalbėti, kad būtų paleista iš suėmimo. Tą paneigia bylą tyrusios liudytojos A. U. parodymai, jog paleisti iš suėmimo, jei įtariamoji duos vienokiu ar kitokius parodymus, ji J. B. nežadėjo. Paleidimas iš suėmimo su J. B. parodymų turiniu nesietinas ir todėl, jog J. B. iš suėmimo buvo paleista 2012-10-16, pakeitus suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones ( T. 2, b.l. 15-16), t.y., ne iš karto po minėtų parodymų davimo. Be to, paleista iš suėmimo, 2012-10-17 daiktų parodymo atpažinti metu J. B. atpažino peilį ir paaiškino, jog šiuo peiliu du kartus dūrė A. P. B. į pilvo sritį. ( T. 2, b.l 65-67).

J. B. parodymai 2010-10-09 apklausos bei 2010-10-10 parodymų patikrinimo metu toje dalyje, kur ji nurodė, jog A. P. B. po to, kai kaltinamoji jį sužalojo peiliu, dar parą ar ilgiau vaikščiojo, vertintini kritiškai, kadangi tai prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadai Nr. PM 486/12/13(05) ir specialisto G. S. paaiškinimams teismo posėdyje, jog po sužalojimo peiliu į širdį A. P. B. galėjo nueiti į kitą kambarį, tačiau judėti galėjo ne ilgiau, nei kelias minutes. Iš teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės akto Nr. 87TPK-60/2013 išvadų matyti, jog J. B. buvo sutrikusi atmintis, o jos tikrovės neatitinkantis pasakojimas gali būti vertintinas kaip gynybinio pobūdžio, siekiant užpildyti esamas atminties spragas. Tai paaiškina minėtų J. B. parodymų neatitikimo bylos aplinkybėms priežastį. Tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl J. B. parodytų aplinkybių tikrumo toje dalyje, kur ji parodė, kokiu būdu ir kuriuo peiliu sužalojo A. P. B., kur paslėpė peilį po įvykio, nes šie parodymai atitinka kitus aukščiau aptartus bylos duomenis bei patvirtina, jog kaltinamoji, 2012-10-09 apklausiama įtariamąja bei 2010-10-10 parodymų patikrinimo metu A. B. nužudymo aplinkybes prisiminė pakankamai gerai.

Atmestina J. B. ikiteisminio tyrimo metu iškelta versija, jog J. B. peiliu sudavė ir jį nužudė kitas asmuo. Ši jos versija nėra nuosekli: vienur J. B. nurodė, jog šis asmuo sumušė ją ir po to peiliu sužalojo A. P. B. ( T. 2, b.l. 31), kitur – jog ją sumušė jau ne minėtas asmuo, bet A. P. B., jog kitame kambaryje tarp A. P. B. ir minėto vyriškio kilo konfliktas, vyko intensyvios grumtynės, ryte šis vyriškis pas ją į kambarį atsinešė peiliuką, kurį jai parodė ir pasakė, kad tuo peiliuku bakstelėjo A. B., peiliuką padavė jai, vėliau ji šį peilį paslėpė po siuvimo mašina (T. 2, b.l. 41). Specialistas G. S. teismo posėdyje parodė, jog ant A. P. B. kūno jokių grumtynių pėdsakų nerasta ir tai paneigia minėtus J. B. paaiškinimus apie A. P. B. ir kito asmens grumtynes. Iš bylos matyti, jog 2012-05-03, t.y., po įvykio praėjus pusei metų, buvo paimta striukė ( T. 1, b.l. 158), kuri kaltinamosios parodymais jai buvo nematyta, ją rado tvarkant namus ( T.2, b.l. 46). Tačiau tai vien tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ši striukė yra įrodymas, kad A. P. B. nužudė ne kaltinamoji, bet kitas asmuo. Iš D. P. 2013-04-30 apklausos protokolo matyti, jog suradus šią striukę, J. B. neteigė, kad ši striukė palikta asmens, nužudžiusio A. P. B., ką būtų galėjusi pastebėti ir įsidėmėti, jei toks asmuo savo striukę būtų palikęs, tačiau aiškino, jog striukė jai yra nematyta ( T.1, b. l. 156). A. B. apklausų protokolų duomenys patvirtina, jog A. P. B. drabužių nepirkdavo, o iš kažkur atsinešdavo ( T. 1, b.l. 141), todėl tvarkant B. namus šios striukės suradimo greta kitų liudytojams iki tol nematytų drabužių faktas nelaikytinas patvirtinančiu J. B. gynybinę versiją.

Teisėjų kolegija, atmesdama J. B. gynybinę versiją, vertina ne tik minėtų kaltinamosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu nenuoseklumą bei netikroviškumą, bet ir kitas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, jog A. B. apibūdinamas kaip žmogus, buvęs nuolatiniu prie jo namų esančios aludės, vadinamos „Tuborg“, lankytoju, kur gerdavo ir grįždavo namo vienas arba su kaimynu Z. A. M., sugėrovų į namus nesivesdavo, kas matyti iš liudytojų Z. A. M., L. V., R. S. parodymų, o taip pat A. B. apklausos protokolo duomenų ( T. 1, b.l. 133). Byloje nenustatyta, jog J. B. apibūdintas asmuo - vardu Romas, atvežiavęs raudonu dviračiu, anksčiau dirbęs "Ekrane" - įvykio metu būtų lankęsis ir girtavęs B. namuose, panašiu laiku vaikščiojęs su A. P. B. gerti alaus. Be to, byloje išsiaiškinta, jog dirbti žemės sklypelio prie B. namų dviračiu atvažiuodavo liudytojas R. P., o tos pačios aludės lankytojas, turintis raudoną dviratį - A. K.. Tačiau nustatyta, jog šie asmenys su nagrinėjamu įvykiu nieko bendra neturi. Be to, vertinant minėtą J. B. versiją, atsižvelgiama ir į psichiatrinės – psichologinės ekspertizės išvadoje esančius duomenis, jog pagal J. B. asmenybės tyrimo kontrolinę skalę kaltinamoji siekia save parodyti iš teigiamos pusės primityviu būdu, pateikdama save palankiai, bei, kad jos neatitinkančius tikrovės pasakojimus galima vertinti, kaip gynybinio pobūdžio atminties apgaules ( T.2., b.l. 104-106).

Gynėjo prašymas nepripažinti įrodymais teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės akto Nr. 87TPK-60/2013 išvadas, nes atliekant ekspertizę nesilaikyta nustatytų metodikų, ir nepasisakyta dėl svarbių aplinkybių, atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo abejoti ekspertizę Nr. 87TPK-60/2013 atlikusių ekspertų V. D. ir E. Z., turinčių 19 m. ekspertinio darbo stažus, kompetencija bei ekspertų taikytomis tyrimo metodikomis. Ekspertizės aktas atitinka jam keliamus reikalavimus, akte pateikti atsakymai į visus ekspertams pateiktus klausimus, iš akto tiriamosios dalies matyti, jog ekspertų išvados motyvuotos, išvados grįstos byloje surinktais duomenimis. Be to, ekspertas V. D. pakankamai išsamiai ir argumentuotai tyrimo išvadas paaiškino teismo posėdyje, buvo galimybė pateikti ekspertui V. D. su ekspertizės išvadomis susijusius klausimus ir ekspertas į juos argumentuotai atsakė.

Gynėjo prašymas nepripažinti įrodymais specialisto išvadą Nr. MK 108/12(01), nes pirminė išvada buvo pakeista atmestinas.

Iš bylos matyti, jog su 2013-03-01 lydraščiu bylai pateiktas specialisto išvados Nr. MK 108/12(01) pirminis variantas buvo pakeistas su 2013-04-08 lydraščiu pateiktu tos pačios išvados kitu variantu. Tai matyti iš byloje prisegtų lydraščių ( T. 1, b.l. 92, 95). Iš šių lydraščių turinio, apklausus teismo posėdyje specialistę J. J., bei susipažinus su išvados tiriamąja dalimi matyti, jog išvada buvo pakeista todėl, jog pirminiame išvados variante buvo padaryta spausdinimo klaida, išvadų galutinėje formuluotėje neteisingai įrašant peilio, kuriuo buvo galimai padaryti tirtieji sužalojimai numerį - vietoje Nr. 4 buvo įrašyta Nr. 2, nors iš tiriamosios dalies aiškiai matyti, jog turėjo būti nurodytas peilis Nr. 4, o peilis Nr. 2 net nenaudotas eksperimentiniam tyrimui, nes aiškiai buvo per platus tirtiems sužalojimams padaryti. Ši spausdinimo klaida buvo ištaisyta pateikiant bylai antrąjį – pataisytąjį variantą. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog akivaizdžios spausdinimo klaidos ištaisymas nėra pagrindas atmesti specialisto išvadą kaip įrodymą, nes ši išvada gauta teisėtai, atitinka formos ir turinio reikalavimus ir turi reikšmę bylai teisingai išspręsti.

Visuma byloje surinktų įrodymų teisėjų kolegijai nekelia abejonių, jog A. P. B. nužudė J. B., tačiau vadovaudamasi bylos duomenimis teisėjų kolegija laiko, jog šią veiką ji padarė būtinosios ginties situacijoje, tačiau peržengdama būtinosios ginties ribas.

Teismų praktikoje, vertinant, ar įvykio ( šiuo atveju nužudymo) metu buvo būtinosios ginties situacija, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu buvo laikytini pavojingu, akivaizdžiu ir realiu kėsinimusi į kaltininką; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, sukėlusių nukentėjusiojo mirtį, sudavimo momentą; nuteistojo kaltės formą ir rūšį.

Teisėjų kolegija, pripažįsta jog, vadovaudamasi bylos visuma, negalima paneigti, kad J. B. sudavė A. P. B. smūgius peiliu, betarpiškai gindamasi nuo pastarojo fizinio smurto, taip, kaip J. B. šias aplinkybes parodė 2012-10-09 apklausos bei 2012-10-10 parodymų patikrinimo vietoje metu, t. y., kai jai gulint bei sėdint lovoje, A. P. B. ją rankomis mušė į įvairias kūno vietas ( nustatyta ne mažiau 30 trauminių poveikių). Šitoks kėsinimasis į kaltinamosios sveikatą vertintinas pavojingu, realiu ir akivaizdžiu. Kaltinamoji tokioje situacijoje turėjo teisę į būtinąją gintį. Ji gindamasi pasiėmė nuo šalia lovos buvusio stalelio peilį ir juo dūrė nukentėjusiajam – vieną kartą į krūtinės kairiąją pusę ties širdimi, kitą kartą į pilvo kairiąją pusę, be to pataikė į ranką, nukentėjusiajam ranka galimai dengiantis nuo dūrių. Šiais veiksmais nukentėjusiojo kėsinimasis į kaltinamosios sveikatą buvo nutrauktas dėl jam padarytų sužalojimų, kurių pasekmėje A. P. B. mirė.

Įstatymas būtinajai ginčiai nustato ribas. Pagal BK 28 str. 3 d. nuostatas būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuomet, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Byloje nustatyta jog nukentėjusiojo kėsinimasis – smūgių rankomis sudavimas kėlė pavojų kaltinamosios sveikatai, ir nors kaltinamajai J. B. buvo nustatytos daugybinės kraujosruvos įvairiose kūno vietose, tačiau jos sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai. Be to, tai buvo ne pirmas kartas, kai kaltinamajai ir nukentėjusiajam esant neblaiviems, A. P. B. konfliktų metu sumušdavo kaltinamąją, tačiau nėra jokių duomenų, jog ankstesnių konfliktų metu būtų jai padaręs sunkių sužalojimų. Todėl kaltinamosios gynybos būdas – du dūriai peiliu į kairę krūtinės bei pilvo pusę, kur yra gyvybiškai itin svarbūs žmogaus organai, akivaizdžiai kėlė grėsmę A. P. B. gyvybei. Tokia gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes prieš kaltinamąją nukentėjusysis smurtavo ranka, neturėdamas jokių žalojančių įrankių, o pagal atsižvelgus į nustatytas kėsinimosi pasekmes - nežymų J. B. sveikatos sutrikdymą – jis labai stiprių ir pavojingų smūgių kaltinamajai nesudavė.

Toks peilio panaudojimas, ne vieną kartą duriant į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas, rodo, kad kaltinamoji suvokė savo veikos pavojingumą bei galimas pasekmes, tarp jų ir žmogaus mirtį. Visos galimos pasekmės ją tenkino ir visų galimų pasekmių ji vienodai norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia ir atsako pagal kilusius padarinius – už žmogaus nužudymą. Dėl to J. B. veika kvalifikuojama pagal BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 2 d. 3 p. , nes ji tyčia, peržengdama būtinosios ginties ribas, nužudė savo šeimos narį - sutuoktinį.

Įvertinus kaltinamosios ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jog fiziniu smurtu pasibaigęs konfliktas tarp jų vyko ne pirmą kartą, įvykio metu abu buvo neblaivūs, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamoji, suduodama smūgius peiliu, būtų veikusi staigaus sumišimo arba staiga didelio dėl nukentėjusiojo jos atžvilgiu pavartoto smurto. Kad kaltinamoji įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje patvirtina ir ta aplinkybė, jog pagal bylos duomenis J. B. iš esmės teisingai prisiminė, iš kur ir kurį peilį ji paėmė, į kurią kūno vietą durė A. P. B., kur po įvykio peilį paslėpė. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. D. patvirtino, jog nėra požymių, jog įvykio metu J. B. būtų veikusi afekto būklėje. Ekspertas V. D. teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog nėra medicininių požymių, sietinų su asmens ribotu pakaltinamumu, o ekspertizės konstatuoti psichiniai sutrikimai J. B. išsivystė nutraukus alkoholio vartojimą dėl alkoholinės absistencijos, atsidūrus areštinėje.

Kaltinamosios J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jog nusikaltimą padarė peržengdama būtinosios ginties ribas, kai įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą. ( BK 59 str. 1 d. 9 d.).

Iš bylos visumos yra pagrindo pripažinti, jog bendrąja prasme tiek nukentėjusiojo A. P. B., tiek ir pačios kaltinamosios J. B. girtavimas turėjo įtakos santykiams šeimoje, jų buičiai ir pan. ir tai dalinai sąlygojo smurto apraiškas. Bet konkrečiu atveju kaltinamosios nusikalstamus veiksmus nulėmė paties nukentėjusiojo agresyvūs smurtiniai veiksmai, nuo kurių kaltinamoji turėjo gintis, tačiau viršijo būtinosios ginties ribas. Todėl teisėjų kolegija kaltinamosios girtumo nepripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta ( BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant kaltinamajai J. B. bausmę, teisėjų kolegija pažymi, jog ji padarė labai sunkus nusikaltimą, kurio pasekmės nebepataisomos. Tačiau bylos aplinkybės, apibūdinančios padarytos veiką ir patvirtinančios, jog J. B. nusikalto veikdama būtinosios ginties sąlygomis, bet peržengdama būtinosios ginties ribas, rodo, kad jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra žymiai mažesnis, nei rūšinis nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 3 p., pavojingumas. Be to, bylos duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamoji J. B. ne kartą kentė nukentėjusiojo A. P. B. fizinį smurtą, prieš tai buvo jo sužalota, nors dėl to į teisėsaugos institucijas ir nesikreipdavo. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamo įvykio metu J. B. nustatyti A. P. B. padaryti nors ir nežymūs, tačiau ne mažiau kaip trisdešimčia trauminių poveikių padaryti sužalojimai rodo, jog ji kentė pakankamai intensyvų smurtą. J. B. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, aplinkiniai nusiskundimų dėl jos elegesio neturėjo, yra senatvės pensininkė. Nors parinkta kaltinamosios gynybos taktika yra tokia, jog ji kaltės teismui nepripažįsta ir parodymų neduoda, tačiau teisėjų kolegija mato, jog dėl šio įvykio ji aiškiai pergyvena. Todėl, kolegijos manymu, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, šiuo atveju yra išimtinės aplinkybės ir kaltinamajai skiriant bausmę, taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos, kurios konkrečiu atveju atitiktų teisingumo principą ir bausmės paskirtį. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog J. B. bausmės tikslus pasieks švelnesnė nei sankcijoje už šią veiką įstatymo numatyta bausmė - laisvės apribojimas su papildomu įpareigojimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant per bausmės laiką išeiti gydymosi nuo alkoholizmo kursą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2010-10-02 iki 2010-10-03 ir suėmimą nuo 2010-10-08 iki 2010-10-16, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: A. P. B. megztinį, marškinius, marškinėlius, striukę, kojines, apatines kelnaites, baltos spalvos paklodę, peilius, pagalvę, pagalvės užvalkalą, pilkos ir mėlynos spalvos striukes - sunaikinti, mobiliojo ryšio telefonus NOKIA IMEI Nr. 356990016616619 ir NOKIA IMEI Nr. 355387042663163 - grąžinti J. B..

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą - panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.