- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-15
- Bylos Nr.
- 2S-47-856/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- Ž. G.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8034-772/2017, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Ž. G. skundu dėl antstolės veiksmų prašė atšaukti nuo 2017-05-11 iki 2017-06-12 vykstančias antrąsias pareiškėjo Ž. G. nekilnojamojo turto - 0,18 ha žemės sklypo, 139,7 kv. m. gyvenamojo namo, 55 kv. m. ūkinio pastato, 18 kv. m. kiemo rūsio, 117 kv. m. garažo, 126 kv. m. ūkinio pastato, 15 kv. m. ūkinio pastato, kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) varžytynes, paskirti pakartotinę pareiškėjo Ž. G. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui, atitinkančiam Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą.
Nurodė, kad antstolė V. Š. pareiškėjui priklausančio turto vertinimą buvo paskyrusi atlikti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Inreal“. Turto vertintojas 2015-04-27 ekspertizės aktu nustatė, kad pareiškėjo turto vertė – 15 500 Eur, antstolė V. Š. 2016-01-08 patvarkymu nustatė, kad pareiškėjo turto vertė – 9300 Eur. Taigi, pareiškėjo turto vertė buvo nustatyta 2015 metais, o 2016 metais turtas perkainotas pačios antstolės iniciatyva, turto vertę sumažinant 6200 Eur suma. Turtas pardavinėjamas 2017 metais, todėl antstolė turėjo iš naujo atlikti turto vertinimą. Pareiškėjo turto vertinimą atlikęs vertintojas UAB „Inreal“ nėra ir nebuvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, kas reiškia, kad jis neturėjo teisės atlikti turto vertės nustatymo ekspertizės (1–3 b. l.). Antstolė V. Š. 2017 m. birželio 20 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo. Nurodė, kad vykdymo eigoje dėl skolos išieškojimo buvo paskirta ekspertizė dėl įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Ekspertizę atliko nekilnojamojo turto vertintojas UAB „Inreal“. Atliktos ekspertizės aktu turtas įvertintas 15 500,00 Eur. Paskelbtos nekilnojamojo turto pirmosios ir antrosios varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. 2016-01-07 gautas išieškotojo atstovo UAB „NIF Lietuva“, prašymas perkainoti turtą, nustatant jo rinkos vertę 9300,00 Eur. 2016-01-08 patvarkymu dėl areštuoto turto perkainojimo, turtas įkainotas 9300,00 Eur. 2017-05-11, buvo paskelbtos antrosios varžytynės, kurios vyko nuo 2017 m. gegužės 11 d. 11:13:42 val. iki 2017 m. birželio 12 d. 11:13:59 val., varžytynėms pasibaigus, varžytynių vykdytojas VĮ Registrų centras informavo, kad yra paskelbtas laimėtojas A. T., maksimali pasiūlyta kaina 5 580,00 Eur (5–8 b. l.).Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra (22–23 b. l.).
Suinteresuotas asmuo AS „Reverta“ Lietuvoje atstovaujama UAB „NIF Lietuva“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti (58–62 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo Ž. G. skundą atmetė (83–87 b. l.).
Teismas nurodė, kad 2014-11-14 antstolė V. Š. priėmė patvarkymą Nr. 20-171 „Dėl ekspertizės skyrimo rinkos vertei nustatyti“, ekspertizę pavedė atlikti UAB „Inreal“ bei įpareigojo Ž. G., ekspertui pareikalavus, suteikti galimybę apžiūrėti nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 15/04-90 P ginčijamas turtas įvertintas 15 500 Eur, ekspertizę atliko kvalifikuota specialistė A. Š.. Antstolės paskirtas turto vertintojas UAB „Inreal“ yra įtrauktas į asmenų, turinčių teisę verstis turto ar verslo vertinimo veikla, sąrašą, todėl teismas pripažino, kad jis atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas varžytynių atšaukimo pagrindą nurodo nekilnojamojo turto pardavimo kainą. Eilė varžytynių neįvyko, nesant nei vieno varžytynių dalyvio, norinčio įsigyti pareiškėjo turtą. Ekspertizės metu nustatyta turto kaina netenkino pareiškėjo, tačiau jis vykdymo proceso metu turėdamas galimybę skųsti turto vertinimo ekspertizės aktą, šia teise nepasinaudojo. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas atšaukti varžytynes jo nurodytais pagrindais nepatenka į CPK 602 straipsnio 1 dalyje išvardintas aplinkybes, t. y nesuteikia antstoliui teisės atšaukti varžytynes.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo vertinimu, antstolis vadovavosi CPK 715 straipsnio nuostatomis ir tiek pirmosiose, tiek antrosiose varžytynėse nustatė teisingas pradines pardavimo kainas, dėl to nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų antstolio veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas Ž. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Klausimas dėl antstolės V. Š. veiksmų buvo išnagrinėtas pernelyg formaliai. Teismas nesigilino į skundo esmę, t. y. ar antstolė veikė teisėtai pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizę paskirdama atlikti vertintojui, neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Šis aspektas nebuvo teismo vertinamas iš esmės, tik pacituojant turto vertinimo procedūrą vykdymo procese reglamentuojančias teisės normas ir padarant išvadą, kad antstolė V. Š. neva veikė teisėtai. Iš pareiškėjo pateiktų aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizė yra atlikta netinkamo eksperto, atitinkamai – turto vertės nustatymo procesas vykdomojoje byloje atliktas netinkamai. Teismas antstolės V. Š. veiksmus turėjo pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti.
10.2.Turto vertinimas buvo atliktas dar 2015 metais, o pardavinėjamas 2017 m., kas nėra sąžininga pareiškėjo atžvilgiu, kadangi turto vertė per 2 metus galėjo itin pasikeisti dėl nekilnojamojo turto rinkoje įvykusių pokyčių. Antstolė pati 2016 metais nusprendė, kad turto vertė sumažėjo 6200 Eur suma ir 2016-01-08 patvarkymu nustatė, kad pareiškėjo turto vertė –9300 Eur. Antstolė privalėjo paskirti naują turto vertės nustatymo ekspertizę.
10.3. Teismas nebuvo aktyvus, priešingai, akivaizdu, kad netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių, dėl ko skundžiama nutartis yra naikintina.
11. Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
14. Pareiškėjas skundu kreipdamasis į teismą nurodė, kad antstolė V. Š. netinkamai įvertino jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl prašė atšaukti antrąsias pareiškėjo Ž. G. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynes bei paskirti pakartotinę nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
15. Pažymėtina, kad sąlygos, kurioms esant varžytynės gali būti atšauktos reglamentuotos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 703 straipsnyje. Minėta teisės norma numato, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo šio Kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės (t. y. jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas), taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos šiame Kodekse nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti.
16. Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad CPK 703 straipsnyje numatytų sąlygų, dėl kurių pareiškėjo nekilnojamojo turto varžytynės turėtų būti atšauktos, pareiškėjas nenurodė, tik formaliai apsiribojo argumentu, kad antstolė V. Š. netinkamai įvertino pareiškėjo turtą. Pažymėtina, kad CPK 703 straipsnio dispozicija nenumato, jog varžytynės gali būti atšauktos dėl netinkamai nustatytos parduodamo turto vertės. Taigi, pareiškėjui nenurodžius pagrindo, kuriuo vadovaujantis antrosios varžytynės turėtų būti atšauktos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo.
17. Apeliantas nesutinka su antstolės V. Š. 2016 m. sausio 8 d. patvarkymu, kuriuo pareiškėjo nekilnojamojo turto vertę antstolė V. Š. nustatė – 9300 Eur, sumažinant turto vertę 6200 Eur suma, nurodo, kad antstolė turėjo paskirti naują turto vertės nustatymo ekspertizę.
18. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 str. 2 d.). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 str. 3 d.).
19. Vadovaujantis aukščiau nurodyta teisės norma, apeliantas, nesutikdamas su antstolės V. Š. 2016 m. sausio 8 d. patvarkymu, kuriuo nekilnojamojo turto vertė nustatyta 9300 Eur, šį patvarkymą galėjo skųsti per 3 darbo dienas. Antstolės V. Š. teigimu, skolininkas Ž. G. prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepateikė, duomenų, kad šį patvarkymą pareiškėjas būtų skundęs, byloje nėra. Kadangi pareiškėjas antstolės patvarkymo neskundė, laikytina, kad su šia verte jis sutiko.
20. Perkainavus turtą, 2016-03-29 Patvarkymu antstolė V. Š. paskelbė pareiškėjui priklausančio turto pirmąsias varžytynes, 2017-02-22 patvarkymu – pirmąsias varžytynes (Šiaulių apygardos teismui pripažinus pirmąsias varžytynes neįvykusiomis), 2017-05-11 – antrąsias varžytynes. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo turtas buvo pardavinėjamas net keliose varžytynėse, dėl turto arešto akte nustatytos turto vertės bei turto realizavimo varžytynėse, pareiškėjas nereiškė jokių pretenzijų, neteikė prašymo skirti pakartotinę turto ekspertizę, taigi, jam suteikta teise nesinaudojo. Net ir 2016-01-08 atlikus įkeisto turto perkainavimą ir turtą įvertinus 9300 Eur, pareiškėjas antstolei V. Š. jokių pretenzijų dėl neteisingo turto įvertinimo nereiškė. Pareiškėjui sutinkant su antstolės V. Š. atliktu nekilnojamojo turto perkainojimu, antstolei nebuvo pagrindo abejoti nustatyta nekilnojamojo turto verte ir skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Prašymas skirti nekilnojamojo turto pakartotinę ekspertizę antstolei pateiktas tik 2017 m. birželio 13 d., kai iš antrųjų varžytynių buvo realizuotas pareiškėjo turtas (2017-06-12). Pareiškėjas, prašydamas skirti nekilnojamojo turto pakartotinę ekspertizę, nepateikė jokių įrodymų, kad nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto turto rinkos vertė yra didesnė, nei jis buvo realizuotas antrosiose varžytynėse nustatyta kaina. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-886-1003/2016 2016 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė G. G. skundą dėl antstolės veiksmų ir pasisakė dėl pareiškėjui priklausančio turto realizavimo varžytynėse, turto kainos ir paskirtos ekspertizės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai reiškia tuos pačius reikalavimus, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2YT-886-1003/2016.
21. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizė yra atlikta netinkamo eksperto, kuris neįrašytas į teismo ekspertų sąrašą, atitinkamai – turto vertės nustatymo procesas vykdomojoje byloje atliktas netinkamai.
22. CPK 682 straipsnis, reglamentuojantis ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu, numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Taigi, apeliantas, nurodydamas, kad jo nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė atlikta netinkamai, t. y. eksperto, neįrašyto į teismo ekspertų sąrašą, turėjo teisę per tris dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad šia teise Ž. G. būtų pasinaudojęs. Nesutikimą su nekilnojamojo turto eksperto asmeniu pareiškėjas pareiškė tik realizavus turtą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundas dėl antstolio veiksmų paduotas siekiant vilkinti ir išvengti priverstinio išieškojimo iš pareiškėjo įkeisto turto.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pritaikė procesinės teisės normas, atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.