Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto teismo 1991-09-17 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991-10-23 nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., 146 str. 3 d., 16 str. ir 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams; pritaikius Lietuvos Respublikos BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1992-11-12 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1992-12-23 nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d., 146 str. 2 d., 90 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 43 str. bausmė subendrinta su Šiaulių miesto teismo 1991-09-17 nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Kėdainių rajono apylinkės teismo 1994-06-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 3 d., 191 str., 146 str. 2 d., 90 str. 3 d., 147 str. 2 d., 148 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 43 str. bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 1992-11-12 nuosprendžiu ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1996-06-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 112 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 3 d. bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 1994-06-20 nuosprendžiu ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė;

5) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1999-11-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams su viso turto konfiskavimu;

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000-04-03 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999-11-25 įstatymo Nr. VII-1439, Nr. VIII-1440 3 str., bausmė sutrumpintas 1 metais ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Šiaulių rajono apylinkės teismo 1999-12-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams su 1/4 turto konfiskavimu; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 4 d. bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 1999-11-19 nuosprendžiu ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu;

7) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000-01-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 274 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams su viso turto konfiskavimu; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 4 d. bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 1999-12-24 nuosprendžiu ir paskirta gautinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su viso turto konfiskavimu;

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000-05-12 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 4 d., peržiūrėtas ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimas ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su viso turto konfiskavimu;

8) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001-11-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams su viso turto konfiskavimu; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 4 d. bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000-01-24 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000-05-12 nutartimi, ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė su viso turto konfiskavimu;

9) Kelmės rajono apylinkės teismo 2003-01-06 nuosprendžiu, pakeistu Kelmės rajono apylinkės teismo 2003-10-09 nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;

10) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003-04-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. paskirta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2003-01-06 nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 200 Lt vertės turto konfiskavimu; pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. bausmė sumažinta 1/6; Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi veikos iš Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. (2 epizodai) perkvalifikuotos į 178 str. 1 d. ir 178 str. 4 d.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 8 d. subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2003-01-06 nuosprendžiu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. bausmė sumažinta 1/6 – 3 mėnesiams 20 dienų;

11) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004-11-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. 40 parų areštu;

12) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005-04-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (2 veikos) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

13) Kauno apygardos teismo 2006-04-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 15 metų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64 str. 1 d., 3 d. bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2005-04-27 nuosprendžiu ir paskirta galutinė 16 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 2 p., 3 d., 4 d. pripažintas pavojingu recidyvistu;

14) Akmenė rajono apylinkės teismo 2011-11-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006-04-24 nuosprendžiu ir paskirta galutinė 10 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

15) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-10-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-11-22 nuosprendžiu ir paskirta galutinė 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

16) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-09-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-10-30 nuosprendžiu ir paskirta galutinė 12 metų 2 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmė;

17) Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 14 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmės pradžia nustatyta 2014-04-30,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis Ž. N. 2015 m. spalio 5 d. etapuotas baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimui į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teismo salėje Nr. (duomenys neskelbtini), apie 10 val. vykusio teisiamojo posėdžio metu, kurioje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., padarymu, prašymų stadijoje per advokatą, kuris su pareiškimo turiniu nesusipažino, perdavė bylą nagrinėjančiam teisėjui V. K. jo paties rašytą grasinančio pobūdžio pareiškimą, kuriame atvirai išsakė grasinimus teisėjui V. K. ir jo šeimos nariams, grasindamas, kad „klausyk Teisėjau, nebandyk manęs šiuose bylose nuteisti, nes ta byla sufabrikuota, jai neatsižvelgsi tu ir tavo šeima žiauriai nukentės būsite kankinami, mirsite patirdami dideles kančias“, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis Ž. N. pripažino kaltę dėl to, kad surašė grasinančio pobūdžio laišką ir šį per advokatę perdavė bylą nagrinėjančiam teisėjui, tačiau šių savo veiksmų nevertina kaip nusikalstamų, nes jų realiai įvykdyti neketino. Teismo posėdžio metu Ž. N. parodė, kad 2015 m. spalio 5 d. turėjo vykti į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos posėdį, kurioje jis yra kaltinamasis. Prieš teismo posėdį teisėjui reiškė nušalinimą, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Tada artėjant minėtam teismo posėdžiui greitai parašė grasinantį laišką, kuriame taip pat minėjo, kad byla yra sufabrikuota. Tuo metu nesugalvojo daugiau ką daryti. Kitos galimybės neturėjo. Neigia, kad būtų realiai vykdęs teisėjui skirtame laiške nurodytus grasinimus. Tikėjosi, kad padavus raštelį, jam bus iškelta baudžiamoji byla, teisėjas turės nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Manė, kad baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo kitas teisėjas išnagrinėtų išsamiau. Apie teisėjo šeimą jis nieko nežino, nes ja nesidomėjo. Patį teisėją matė pirmą kartą. Daugiau teisėjas nėra nagrinėjas jokių su juo susijusių bylų.

Be paties kaltinamojo Ž. N. parodymų, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, pareiškimu, daiktų apžiūros protokolu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad viskas įvyko 2015 m. spalio 5 d. apie 10 val. ryte, vykstant teismo posėdžiui, kuriame vienas iš kaltinamųjų buvo Ž. N. Neprisimena, ar tai buvo pirmasis posėdis. Jis prisistatė teismo sudėtį, proceso dalyviams išaiškino teises ir galimybę pareikšti nušalinimo teisę. Niekas nušalinimų teismo sudėčiai nereiškė. Aiškinant teises nukentėjusiajam prasidėjo triukšmas. Ž. N. paaiškino, kad nagrinėjant prašymus jis galės turimą raštelį per gynėją perduoti teismui. Advokatė paėmė iš Ž. N. raštelį, kurį, pabaigus nukentėjusiajam aiškinti, teises padavė jam. Su rašteliu turinio susipažino, tačiau jo negarsino. Informavo, kad raštelis grasinančio pobūdžio. Prieš tai dar Ž. N. paklausė, ar tikrai nori raštelį perduoti. Šis atsakė teigiamai. Padarė posėdžio pertrauką. Raštelį įvertino turinio prasme. Įspūdis buvo labai nemalonus. Nežino, ar kaltinamasis pažįsta jo šeimą, tačiau jo vaikai dėl paties darbo yra turėję problemų, todėl tokio pobūdžio pareiškimai veikia labai neigiamai ir kelia didelį diskomfortą. Su Ž. N. anksčiau susidurti neteko. Mano, kad įvykdyti grasinimus visada atsiranda už ką. Realumas grasinimo taip pat buvo. Civilinio ieškinio nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje nereiškia.

2015-10-05 pareiškimas patvirtina, kad Ž. N. vardu pasirašytas laiškas yra adresuotas teisėjui V. K., jame susidorojimu grasinama ne tik teisėjui, bet ir jo šeimai, reikalaujama jį išteisinti, kadangi byla yra sufabrikuota (b. l. 4, 5-7, 8).

2015-10-05 baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad Ž. N. nušalinimų teismo sudėčiai nereiškė, o prašymų stadijoje per advokatą perdavė bylą nagrinėjančiam teisėjui V. K. grasinančio pobūdžio pareiškimą (b. l. 17-19, 20).

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2014).

Šiuo atveju nekyla ginčų dėl to, jog 2015-10-05 baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje Ž. N. prašymų stadijoje perdavė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjui V. K. adresuotą grasinančio turinio pareiškimą. Tačiau kaltinamasis neigia, kad teisėją jis siekė įbauginti – norėjo tik to, kad teisėjas nusišalintų nuo bylos nagrinėjimo, nes mano, jog kitas teisėjas bylą išnagrinės išsamiau. Tokius kaltinamojo teiginius teismas laiko nepagrįstais, kadangi iš teisiamojo posėdžio turinio matyti, jog kaltinamasis Ž. N. kaltę baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, o reikšti nušalinimus teisėjui pardėjo po to, kai šis susipažinęs su grasinančio pobūdžio pareiškimu nutarė jį perduoti prokuratūrai ir teisiamąjį posėdį byloje tęsti toliau, o ne atidėti kitai dienai. Taip pat kaltinamasis nenurodė jokių argumentų kodėl bylą nagrinėti paskirtas teisėjas ją būtų nagrinėjęs šališkai, jeigu anksčiau jokios su juo susijusios bylos teisėjas nebuvo nagrinėjęs, kodėl nereiškė motyvuoto nušalinimo, o kaltę pripažindamas reikalavo jį išteisinti. Kaltinamojo paaiškinimus teismas laiko gynybine pozicija, siekiant švelninti savo teisinę padėtį ir tiesiog išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje surinktų įrodymų visuma paneigia tokius kaltinamojo teiginius ir leidžia daryti priešingą išvadą, kad šį pareiškimą gavęs teisėjas dėl jo atliekamo darbo pobūdžio turėjo pakankamo pagrindo manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti, kadangi teisėjui grasinta teisiamojo posėdžio metu, dar nesant priimtam nuosprendžiui kaltinamojo atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad nuo pareiškimo surašymo iki jo perdavimo praėjo tam tikras laiko tarpas, todėl teismas sprendžia, kad tai nebuvo spontaniškas kaltinamojo poelgis. Be to kaltinamasis teistas už smurtinio pobūdžio labai sunkų nusikaltimą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Kaltinamojo Ž. N. sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam Ž. N. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų Lietuvos Respublikos BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas tikslu sukelti baimę ir paveikti nukentėjusįjį; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – teistas septyniolika kartų, tame tarpe už analogiškų nusikaltimų padarymą, yra pripažintas pavojingu recidyvistu, administracine tvarka nebaustas; bylos duomenimis charakterizuojamas neigiamai; į tai, kas gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoms nepriklauso; į tai, kad byloje nereiškiamas civilinis ieškinys.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo pripažinimas pavojingu recidyvistu yra galiojantis, kaltinamajam Ž. N. už padarytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. nuostatomis – griežtesnę nei numato straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. numatyta taisyklė kaltinamojo atžvilgiu netaikytina, nes jis kaltės nepripažįsta. Kadangi kaltinamasis nusikaltimą padarė neatlikę bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. tvarka. Paskirtą bausmę nustatytina atlikta pataisos namuose.

Ž. N. kardomoji priemonė baudžiamojoje byloje nepaskirta, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2016-02-04 sudaro 142,37 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 9 p. nagrinėjant bylas teismo posėdyje privalu dalyvauti gynėjui. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, kai šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinė pagalbos išlaidos – 142,37 Eur iš kaltinamojo Ž. N. nepriteistinos (Lietuvos Respublikos BPK 106 str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. N., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-30 nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, tai yra prie Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą 13 (metų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekamą pataisos namuose.

Bausmės pradžią Ž. N. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016-03-03.

Nepriteisti iš kaltinamojo Ž. N. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu pirmosios instancijos teisme.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistojo Ž. N. – nuo nuosprendžio kopijos jam įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.