Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos biudžetinės įstaigos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patikslintą prašymą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, trečiasis suinteresuotasis asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba, dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja biudžetinė įstaiga Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu, kuriame prašo panaikinti atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“ dalį: 2 ir 4 punktus (toliau – ir Nutarimas) (1 t., b. l. 123-137).

Nurodo, kad nesutinka su Nutarimu, kadangi jis nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad atsakovė, priimdama Nutarimą, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, pažeidė administracinio akto priėmimo procedūros taisykles ir pareiškėjos teises į tinkamą viešąjį administravimą.

Pareiškėja teigia, kad per aktualų ginčui laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. pagamino ir nupirko 25 915 MWh (arba 25,92 GWh) šilumos energijos, iš jos beveik du trečdalius – 16 092 GWh – suvartojo pati savo reikmėms, o vartotojams realizavo tik 9 819 GWh šilumos energijos. Nurodo, kad Taryba neatsižvelgė į Pravieniškių PN-AK faktiškai realizuotos šilumos kiekius, o nepagrįstai vadovavosi tik pagamintos ir nupirktos šilumos kiekiais, klaidingai vertindama, kad visa pagaminta ir nupirkta šilumos energija patiekta į tinklą realizuota vartotojams. Pažymi, kad kadangi Pravieniškių PN-AK per metus vidutiniškai realizavo mažiau nei 10 GWh šilumos energijos, Taryba neturėjo teisinio pagrindo taikyti Šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) 32 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatų. Nurodo, kad šilumos tiekėjams, realizuojantiems per metus mažiau kaip 10 GWh šilumos energijos, šilumos kainų dedamųjų nustatymo tvarką ir pagrindus reglamentuoja ŠŪĮ 32 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatos. Pažymi, kad atsakovė 2017 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. O3E-338 „Dėl Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ nustatė pareiškėjai šilumos bazinės kainos dedamąsias, kurios galiojo iki 2020 m. liepos 31 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu V17-265 „Dėl Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“ pareiškėjai buvo nustatytos šilumos kainos dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Atsakovės nutarimu Nr. O3E-596 konstatuota, kad šilumos kainos dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams Kaišiadorių rajono savivaldybės sprendimu nustatytos be pažeidimų. 2018 m. sausio 1 d. pradėtos taikyti nustatytos šilumos bazinės kainos dedamosios. Pareiškėja teigia, kad nesupranta, kodėl Taryba Nutarimu 2014-2016 metų šilumos kainų skaičiavimo duomenimis, reikšmingus šilumos kainodarai ir įvertintus nustatant šilumos kainas ateinantiems 2017-2020 metams, pakartotinai vertina ir įtraukia kainos dedamąsias ateinančiam 2020 metų ir 2021 metų laikotarpiui. Teigia, kad pareiškėja 2018 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. S-28753 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto“ (toliau – ir Projektas) pateikė atsakovei ir Kaišiadorių rajono savivaldybei šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą antriesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams ir dokumentus, reikalingus skaičiavimams pagrįsti. Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 19 d. raštu Nr. 1-1500 „Dėl darbo užmokesčio sąnaudų pokyčio vertinimo“, 2019 m. kovo 19 d. el. laišku (reg. Nr. R1-2965) ir 2019 m. kovo 20 d. el. laiškais (reg. Nr. R1-2966 ir reg. Nr. R1-2967) pateikė papildomą informaciją ir dokumentus skaičiavimams pagrįsti. Pažymi, kad savivaldybės taryba per 30 dienų nuo Projekto pateikimo savivaldybei šilumos kainos dedamųjų antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nenustatė, todėl pareiškėja taikė anksčiau nustatytas šilumos dedamąsias kainas.

Nurodo, kad Nutarimas priimtas iš anksto parengtos Tarybos Šilumos kainų ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės pažymos „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau – ir Pažyma) pagrindu. Pažymoje nurodytos sąvokos „patiektos į tinklą šilumos kiekis“ ŠŪĮ iš viso nėra. Pagal ŠŪĮ nuostatas reikšmingi ne į tinklą patiektos, o vartotojams realizuotos šilumos energijos kiekiai. Nurodo, kad Pravieniškių PN-AK didžiąją dalį pagamintos energijos suvartoja savo, o ne šilumos vartotojų reikmėms, todėl negalima traktuoti to kiekio kaip patiekto į centralizuotą šilumos tinklą. Taip pat teigia, kad Pažymoje nurodytas faktinis ataskaitiniu laikotarpiu kiekis neatitinka tikrovės, nes Pravieniškių PN-AK per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. realizavo 9,819 GWh šilumos energijos.

Teigia, kad Pažymoje buvo neteisingai apskaičiuotas gautas pelnas. Gautos papildomos pajamos buvo apskaičiuotos šilumos energijos kainą padauginus iš per ginčo laikotarpį Pravieniškių PN-AK pagaminto ir nupirkto šilumos kiekio. Per ginčo laikotarpį pareiškėja turimais šilumos gamybos įrenginiais pagaminta ir nupirkta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šilumos energija apsirūpino pati, savo reikmėms suvartojo 61,3 proc. pagamintos ir nupirktos šilumos energijos. Nurodo, kad suvartodama tokią dalį energijos savo reikmėms Pravieniškių PN-AK jokių papildomų pajamų negavo, juk šilumos energijos pareiškėja pati iš savęs nepirko. Pajamas gavo tik iš šilumos, kurią nupirko šilumos vartotojai, tačiau Pažymoje tuo klausimu nepasisakyta, konkrečiai nenurodyta, iš ko, kokiu būdu buvo gauta 147,12 tūkst. Eur papildomų pajamų. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau - ir LAVL) yra išskirtinis šilumos vartotojas, kadangi yra išlaikoma iš valstybės biudžeto skirtų lėšų. Pareiškėja taip pat yra išlaikoma iš valstybės biudžeto lėšų, todėl pareiškėjos visos gautos pajamos yra biudžeto lėšos. Kadangi pareiškėja aprūpina šilumos energija ir LAVL, biudžeto lėšos, skirtos LAVL šilumos energijai įsigyti ir vėliau pervestos pareiškėjai, vėl patenka į valstybės biudžetą, ir valstybės biudžetas jokių papildomų pajamų negauna. Pažymi, kad pareiškėjos veiklos patikrinimas buvo pradėtas 2018 m. kovo 20 d., tęsėsi iki 2018 m. rugsėjo 23 d. Tačiau atlikto patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK gavo nepagrįstų pajamų, t. y. 147,12 tūkst. Eur papildomų pajamų, kaip nepagrįstai teigiama Pažymoje. Taip pat teigia, kad pareiškėja faktiškai negavo 147,12 tūkst. Eur papildomų pajamų sumos dar ir dėl to, kad dalis buitinių šilumos vartotojų neatsiskaitė už patiektą šilumą per ginčo laikotarpį. Pravieniškių PN-AK šilumą tiekia (duomenys neskelbtini) vartotojams (neskaitant LAVL), iš kurių (duomenys neskelbtini) yra buitiniai šilumos vartotojai (gyventojai), likusieji vartotojai – juridiniai asmenys. Nuo ginčo laikotarpio pradžios iki šio momento už patiektą šilumą visiškai ar iš dalies nėra atsiskaitę (duomenys neskelbtini) buitiniai šilumos fiziniai vartotojai, bendra įsiskolinimų suma (duomenys neskelbtini) Eur.

Teigia, kad Nutarimo 2.2.1.1. punkte nustatyta vienanarės kainos pastovioji dedamoji – 0,03 ct/kWh, 2.2.2.1. punkte pastovioji dedamoji – 0,20 Eur/mėn./kW, 2.2.2.2. punkte pastovioji dedamoji – 1,01 Eur/mėn., kurios pareiškėjos nuomone yra nepagrįstai sumažintos, dėl pagaminto ir realizuoto kiekio neatitikties faktiškai pagamintam ir realizuotam šilumos kiekiui. Šilumos bazinės šilumos kainų dedamųjų projektas buvo parengtas 2015 m. ir tik 2017 m. patvirtintas, kuriame nebuvo planuota supirkti šilumos iš Nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – ir NŠG), tačiau Pravieniškių PN-AK 2017 m. birželio 13 d. raštu Nr. S-13089 informavo tuometinę Valstybinę kainų energetikos kontrolės komisiją, kad yra pasirašiusi šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad planuoja iš NŠG supirkti apie 16500 MWh per metus ir prašė derinant šilumos kainos dedamąsias įvertinti, kad dalis šilumos energijos yra superkama iš nepriklausomo šilumos gamintojo. Teigia, kad Pažymoje apie tai nėra užsiminta. Nurodo, Tarybos skyriaus skaičiavimais, šilumos bazinės ir galiojančios kainos pastovioji dedamoji dėl šilumos kiekių neatitikimo mažėja 0,92 ct/kWh, kas pasak pareiškėjos visiškai neatitinka tikrovės, nes Pravieniškių PN-AK jau nuo 2018 m. spalio 1 d. iki šios dienos nebeperka šilumos iš NŠG, o visą kiekį gaminasi pati. Pareiškėja nurodo, kad dėl nepagrįsto kainos mažinimo pareiškėja patirs ženklių nuostolių.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Nutarimo 4 punktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad jau nurodytais argumentais paneigta gautų papildomų pajamų 147,12 tūkst. Eur suma, kadangi papildomos pajamos galėjo būti gautos realizuojant tik 9,819 GWh šilumos energijos kiekį, todėl šilumos kainos mažinimas 0,85 ct/kWh savaime yra neteisėtas. Taip pat nurodo, kad ŠŪĮ 32 straipsnio 20 punkte nurodytas teisinis reglamentavimas nėra savitikslis – įstatymų leidėjas šia teisės norma nustatė vieną iš vartotojų teisių gynimo būdų: tais atvejais, kai dėl kainų skaičiavimo netikslumų ar klaidų vartotojai patiria turtinių nuostolių sumokant per didelę kainą už įsigytą šilumą, įstatymų leidėjas numatė patirtų nuostolių kompensavimą ateityje mažinant šilumos kainą. Teigia, kad per ginčo laikotarpį už šilumą nėra atsiskaitę (duomenys neskelbtini) buitiniai šilumos vartotojai fiziniai asmenys, todėl nėra pagrindo jiems ateityje mažinti šilumos kainą ir tokiu būdų nepagrįstai kompensuoti jiems realiai nepatirtus nuostolius. Be to, nuo ginčo laikotarpio yra pasikeitę (duomenys neskelbtini) butų savininkai, o tai reiškia, kad buvusiems butų savininkams patirti nuostoliai nebus kompensuoti, o naujiesiems savininkams bus be teisėto pagrindo mažinama kaina ir tokiu būdu sudarytos prielaidos jiems nepagrįstai praturtėti. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė jau 2018 m. atlikusi neplaninį patikrinimą (Atsakovės 2018 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo aktas Nr. S3-2), žinojo, kad per ginčo laikotarpį Pravieniškių PN-AK neteisingai apskaičiavo ir taikė palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, kurios didino šilumos kainą vartotojams, ir šilumos energiją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko brangiau, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai praturtėjo 126 157,77 Eur valstybės ir vartotojų sąskaita. Taryba 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3E-299 konstatavo, kad pareiškėja pati patyrė 126 157,77 Eur nepagrįstų sąnaudų brangiau pirkdama šilumos energiją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo konstatuoti ir faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo atitinkamą sumą nepagrįstų pajamų, tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kuriuos pagal kompetenciją privalėjo atlikti. Taryba privalėjo apskaičiuoti vartotojų patirtus nuostolius dėl padidintų šilumos pardavimo kainų vartotojams, vienašališkai nustatyti būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias ŠŪĮ 32 straipsnio 20 punkte numatytais pagrindais ir tvarka, informuoti apie tai pareiškėją, tuo užtikrinti vartotojams patirtų nuostolių kompensavimą, imtis veiksmingų priemonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai gautos pajamos būtų sugrąžintos vartotojams, tačiau to nepadarė. Apie tai, kad dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumos įsigyti dydžių neatitikties per šilumos kainos dedamųjų galiojimo laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m.rugsėjo 30 d. gavo 147,12 tūkst. Eur papildomų pajamų, pareiškėja sužinojo tik 2020 m. kovo 17 d. gavusi Pažymą. Pareiškėja pažymi, kad Nutarimo 4 punkte taikomas šilumos vartotojų patirtų nuostolių kompensavimo būdas, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, negali būti pripažintas teisingu kompensavimo būdu. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, vartotojų patirtų nuostolių teisingas kompensavimas įmanomas taikant ne ŠŪĮ 32 straipsnio 20 dalyje nustatytą teisinį mechanizmą, o taikant kitus teisių pažeidimų gynimo būdus, numatytus Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje. Nurodo, kad ginant vartotojų interesus nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės: atsakovės veiksmais buvo sudarytos prielaidos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai praturtėti vartotojų ir valstybės sąskaita, jos atžvilgiu atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, o atsakomybė už vartotojų patirtus nuostolius perkelta išimtinai pareiškėjai. Taip pat pareiškėja patyrė 126 157,77 Eur nuostolių nepagrįstai permokėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nupirktą šilumą, taip pat vykdant Nutarimą pareiškėja patirs dar 147,12 tūkst. Eur nuostolių, kompensuodama vartotojams tariamai gautas papildomas pajamas.

Pareiškėja teigia, kad Pažymą gavo el. paštu 2020 m. kovo 17 d. 13:28 val. Prie Pažymos pridėtame lape nurodyta, kad Pažyma bus teikiama Tarybos posėdžiui, į Tarybos posėdį kviečiami Kaišiadorių rajono savivaldybės ir Pravieniškių PN-AK atstovai, bei nurodyta, kad pastabas reikia pateikti iki 2020 m. kovo 19 d. Taip pat elektroniniame laiške nebuvo nurodyta Tarybos posėdžio data ir laikas. Pravieniškių PN-AK 2020 m. kovo 19 d. rašte Nr. S-6525 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto“ parengė pastabas ir 2020 m. kovo 19 d. 13:04 val. išsiuntė atsakovei. Pareiškėja rašte nurodė nemažai pastabų dėl Pažymos teiginių ir prašė Tarybos parengtai Pažymai nepritarti ir nutarimo projekto netvirtinti, bei Tarybos posėdį rengti pasibaigus Lietuvos Respublikoje paskelbtam karantinui. Kadangi Pažyma Pravieniškių PN-AK gauta 2020 m. kovo 17 d., o terminas pastaboms pateikti nustatytas iki 2020 m. kovo 19 d., dėl laiko stokos ir Pažymoje nurodytų aplinkybių didelės apimties, nagrinėjama situacija yra išskirtinai sudėtinga, Pravieniškių PN-AK išsamesnius paaiškinimus ir argumentus planavo pateikti Tarybos posėdžiui, vyksiančiam po karantino pabaigos. Atsakymo į šį raštą ir jame nurodytų prašymų išnagrinėjimo Pravieniškių PN-AK negavo. 2020 m. kovo 26 d. pareiškėja gavo atsakovės 2020 m. kovo 25 d. raštą Nr. R2-(VV)-1530 „Dėl 2020 m. kovo 31 d. Tarybos posėdžio (nuotoliniu būdu)“, kuriuo atsakovė informavo, kad Tarybos posėdis vyks nuotoliniu būdu 2020 m. kovo 31 d. Atsakovės rašte nebuvo atsakyta į pareiškėjos prašymus Tarybos posėdį rengti pasibaigus karantinui. 2020 m. kovo 30 d. pareiškėja elektroniniu paštu informavo atsakovę, kad Tarybos posėdyje dalyvaus jos du atstovai. 2020 m. kovo 31 d. posėdžio dieną Pravieniškių PN-AK atstovai bandė prisijungti ir dalyvauti Tarybos posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau nesėkmingai – vienai atstovei prisijungti pavyko tik dalinai – ji girdėjo tik posėdžio garsą, tačiau pati pasisakyti negalėjo, o kitam atstovui iš viso nepavyko prisijungti prie interneto prieigos. Atsakovė nebandė išsiaiškinti pareiškėjos atstovų nedalyvavimo priežasčių, juos ignoravo ir posėdis vyko jiems faktiškai nedalyvaujant. Taip pat pažymi, kad Tarybos posėdžio medžiaga ir protokolas buvo viešai paskelbti Tarybos interneto svetainėje, tačiau prie medžiagos nebuvo pridėtas Pravieniškių PN-AK 2020 m. kovo 19 d. raštas. Kaip matyti iš Tarybos posėdžio protokolo, Pravieniškių PN-AK raštas Tarybos posėdyje nebuvo minimas ir svarstomas. Tokiais veiksmais atsakovė esmingai pažeidė pareiškėjos teises dalyvauti posėdyje, ginčyti atsakovės argumentus, reikšti prašymus, teikti savo argumentus ir įrodymus, išsakyti savo nuomonę dėl galutinio sprendimo priėmimo. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad Tarybos posėdyje buvo svarstomas pareiškėjos 2018 m. gruodžio 28 d. lydraščiu Nr. S-28753 el. paštu išsiųstas šilumos bazinės kainos perskaičiavimo Projektas ir jo pagrindimą patvirtinantys dokumentai. Tačiau Projektą tarybą svarstė tik 2020 m. kovo 31 d. posėdyje, t. y. praėjus daugiau nei metams ir trims mėnesiams. Taryba nepateikė paaiškinimų dėl tokio delsimo. Tuo tarpu pareiškėjai nustatė vos dvi dienas pateikti pastabas dėl parengtos pažymos, kuri yra neinformatyvi, nemotyvuota ir pagrįsta neaiškiais skaičiavimais ir teiginiais. Taigi, nurodo, kad tai akivaizdus pareiškėjos interesų ir teisių ignoravimas, piktnaudžiavimas įgaliojimais vykdant viešojo administravimo funkcijas. Pažymi, kad Tarybos narių nuomonė dėl Nutarimo nebuvo vieninga. Vienas iš Tarybos narių balsavo prieš nutarimo priėmimą, tačiau Taryba nario balsavusio prieš raštu išdėstytų argumentų nepridėjo prie posėdžio medžiagos, tuo pažeidė pareiškėjos ir visuomenės teisę susipažinti su visa posėdžio medžiaga. Taigi, nurodo, kad išdėstyti argumentai, faktinių aplinkybių analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė nepaisė konstitucinio atsakingo valdymo principo, reikalavimus administraciniam aktui esmingai pažeidė, todėl dėl šių pažeidimų Nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Atsakovė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad nesutinka su skundu ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 169-189).

Nurodo, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba nenustatė pareiškėjai šilumos kainos dedamųjų antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kaip tai numato ŠŪĮ 32 straipsnio 8 dalis, todėl šias kainas, vadovaudamasi ŠŪĮ ir Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – ir Metodika), vienašališkai nustatė Taryba. Pažymi, kad pareiškėja priskirta šilumos tiekėjams, realizuojantiems ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, grupei laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjos parengtame ir Tarybai pateiktame Projekte buvo nurodyta, jog pareiškėja ataskaitiniu laikotarpiu realizavo 15,73 tūkst. MWh (t. y. 15,73 GWh) šilumos. Be to, nurodo, kad faktą, jog pareiškėja per metus realizuoja daugiau nei 10 GWh šilumos, patvirtina ir pareiškėjos per Duomenų surinkimo ir analizės informacinę sistemą (DSAIS) Tarybai teiktų ataskaitų „Kintamųjų sąnaudų, faktiškai priskirtų reguliuojamųjų kainų paslaugai (produktui) apimties ataskaita“ duomenys. Minėtose ataskaitose nurodyta, kad pareiškėja 2015 m. realizavo 13,66 GWh, 2016 m. – 14,84 GWh, 2017 m. – 15,67 GWh, 2018 m. – 15,30 GWh šilumos energijos. Pareiškėjos Tarybai pateiktoje ataskaitoje „Kintamųjų sąnaudų, faktiškai priskirtų reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), ir kitų rodiklių suvestinė“ nurodyta, kad 2019 m. pareiškėja realizavo 13,84 GWh šilumos energijos. Atsakovė nurodo, kad Pažymoje nurodytas faktinis realizuotas šilumos kiekis, kurį vertinant buvo skaičiuojamos šilumos kainos dedamosios, faktiškai sutapo su Projekte, kurį teikė pati pareiškėja, nurodytu kiekiu. Pažymi, kad atsižvelgus į Metodikos 5 punkte numatytą realizuoto šilumos kiekio apibrėžimą, vertinant realizuotos šilumos kiekį, į jį turi būti įtraukiamas visas šilumos kiekis ties gyvenamųjų namų ir kitų pastatų tiekimo – vartojimo riba, įskaitant ir tą, kurį pareiškėja patiekė į tinklą ir sunaudojo šildydama Pravieniškių PN-AK, t. y. vykdydama tiesioginę, su šilumos tiekimu nesusijusią veiklą. Pažymi, kad jeigu šis šilumos kiekis būtų priskirtas savoms (administracinėms) reikmėms, kaip tai prašyme traktuoja pareiškėja, už įkalinimo įstaigos šildymui sunaudotą šilumos energiją mokėtų visi likę šilumos vartotojai, tačiau ne pati pareiškėja. Nurodo, kad vadovaujantis Metodikos 61.4 papunkčiu į realizuotą šilumos kiekį nėra įtrauktas papildomas šilumos kiekis, kurį sudaro šilumos nuostoliai tinkle ir šiluma technologinėms bei savoms reikmėms, t. y. pareiškėjos savo pačios reikmėms vykdant reguliuojamą (šilumos tiekimo) veiklą suvartotas šilumos kiekis, kuris yra būtinas reguliuojamosios veiklos verslo vieneto veiklai vykdyti, pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Pažymi, kad pareiškėja, nesutikdama su Tarybos skaičiavimais dėl realizuoto šilumos kiekio, nenurodo nei vieno teisės akto, kuriam Tarybos atlikti skaičiavimai prieštarautų. Taip pat pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjos skaičiavimus, susijusius su pareiškėjos realizuotu šilumos kiekiu. Iš esmės visa tai pagrindžia, kad Taryba priimdama Nutarimą, tinkamai vadovavosi visais teisės aktais, reglamentuojančiais realizuoto šilumos kiekio nustatymą.

Teigia, kad tiek pačios pareiškėjos Projekte nurodytas, tiek Tarybos atliktais skaičiavimas patvirtintas faktinis (ataskaitiniu laikotarpiu) pareiškėjos realizuotas šilumos kiekis yra 15,73 GWh, tuo tarpu galiojančioje kainoje nustatytas realizuotas šilumos kiekis buvo 13,77 GWh. Vadovaujantis Metodikos 76 punktu, skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos kainos dedamąsias, įvertinamas ūkio subjekto šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų kurui ir šilumai iš NŠG įsigyti sąnaudų dydžių neatitikimas. Taryba nurodo, kad nustatė, kad šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti dydis 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu sudarė 1 392,24 tūkst. Eur. Faktiškai patirtos pagrįstos sąnaudos kuro ir šilumos iš NŠG įsigijimui, įvertinus Metodikos 76.9 papunktyje nustatytus ribojimus ir patikrinimo akto rezultatus, tuo pačiu laikotarpiu sudarė 1245,12 tūkst. Eur. Taigi, dėl šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti neatitikimo faktinėms kuro ir šilumos iš NŠG įsigijimo sąnaudoms, pareiškėja gavo 147,12 tūkst. Eur papildomų pajamų. Teigia, kad skirtumas tarp Tarybos atliktų ir pareiškėjos atliktų skaičiavimų susidarė dėl Tarybos skaičiavimuose vadovaujantis Metodikos 76.9 papunkčiu taikyto laikotarpio 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. kuro kiekių ribojimo lyginamosiomis kuro sąnaudomis (4,42 tūkst. Eur), įvertintų patikrinimo akte nurodytų 126,16 tūkst. Eur nepagrįstų šilumos įsigijimo sąnaudų ir kitų pareiškėjos Projekto neatitikimų Metodikos 76.9 papunkčio reikalavimams. Pažymi, kad papildomai gautas pajamas paskirsčius 15 mėnesių laikotarpiui šilumos kaina mažinama 0,85 ct/kWh. Taip pat teigia, kad faktas, kad su pareiškėja yra neatsiskaitę tam tikra dalis vartotojų bei šių vartotojų įsiskolinimų suma negali daryti įtakos šilumos kainoms, t. y. teisės aktai nenumato, jog už vartotojų skolas turėtų sumokėti kiti vartotojai. Įsiskolinimų išieškojimas iš vartotojų, neatsiskaičiusių už patiektą šilumą per ginčo laikotarpį, turi būti vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Atsakovė pažymi, kad šilumos kainos pastoviosios dedamosios pokytis dėl pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio neatitikties faktiškai pagamintam ir realizuotam šilumos kiekiui skaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 74.2 papunkčiu. Pareiškėjos skaičiavimais, šilumos kiekio koeficientas šilumos gamybos verslo vienetui yra 0,7522, šilumos gamybos (įsigijimo), šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo verslo vienetams yra -0,1420. Dėl šios priežasties Projekte šilumos kainos pastovioji dalis mažėja 0,18 ct/kWh. Taryba nurodo, kad jos apskaičiuoti šilumos kiekio koeficientai šilumos gamybos verslo vienetui skiriasi nuo pareiškėjos apskaičiuotų, nes pareiškėja nesilaikė Metodikos 74.2.1 papunkčio nuostatų ir įvertino pagaminto šilumos kiekio sumažėjimą dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje. Tarybos ir pareiškėjos apskaičiuoti šilumos kiekio koeficientai šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo verslo vienetams yra -0,1420. Taigi, Tarybos skaičiavimais, šilumos bazinės ir galiojančios kainos pastovioji dedamoji dėl šilumos kiekių neatitikimo mažėjo 0,92 ct/kWh.

Teigia, kad Taryba nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad Tarybos apskaičiuota 147,12 tūkst. Eur suma yra nepagrįsta. Nurodo, kad teisės aktai nenumato išimčių, kuomet šilumos ar karšto vandens kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu papildomai gautos pajamos, susidariusios dėl kuro, pirktos šilumos, geriamojo vandens faktinių kainų ir nustatant šilumos ar karšto vandens kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, neturėtų būti įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias, įskaitant ir atvejus, jei tam tikra dalis vartotojų yra neatsiskaitę su šilumos tiekėju, arba tam tikri vartotojai yra pasikeitę. Atsižvelgiant į tai, Taryba neturėjo jokio pagrindo Nutarimu nustatant šilumos kainų dedamąsias nevertinti apskaičiuotų papildomai gautų pajamų, kurias sudarė 147,12 tūkst. Eur. Teigia, kad pareiškėjos argumentas, kad už pateiktą ginčo laikotarpiu šilumą nėra atsiskaitę (duomenys neskelbtini) buitiniai šilumos vartotojai fiziniai asmenys, todėl nėra pagrindo jiems ateityje mažinti šilumos kainą ir tokiu būdu nepagrįstai kompensuoti jiems realiai nepatirtus nuostolius, nėra reikšmingas, nes dėl tam tikrų vartotojų įsiskolinimų negali blogėti kitų vartotojų padėtis, taip pat pareiškėja turi galimybę nurodytus vartotojų įsiskolinimus išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taip pat atkreipia dėmesį, kad papildomai gautų pajamų, kurias sudarė 147,12 tūkst. Eur, nekompensavus vartotojams per būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias, neteisėtai gautos pajamos, susidariusios dėl to, jog pareiškėja neteisingai apskaičiavo ir taikė palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, nepagrįstai atitektų pareiškėjai. Taryba nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Taryba neva nesiėmė veiksmų siekiant apginti vartotojų interesus. Taryba teisės aktų nustatyta tvarka atlikto reguliuojamojo ūkio subjekto patikrinimą, kurio metu nustatė pažeidimus, atitinkamai dėl nustatytų pažeidimų teisės aktų nustatyta tvarka Taryba paskyrė pareiškėjai sankciją, bei Nutarimu įvertino patikrinimo akto rezultatus. Taryba teisės aktų nustatyta tvarka patikrinimo akte nustatytą sumą pripažino kaip nepagrįstomis pareiškėjos šilumos įsigijimo sąnaudomis, taigi, Taryba iš reguliuojamos veiklos pusės atliko visus teisės aktų nustatytus veiksmus. Taip pat pažymi, kad tarp pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostę civiliniai santykiai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, Taryba neturi kompetencijos reguliuoti tarpusavio ūkio subjektų sutartinių santykių bei iš to kylančių pasekmių. Apskritai pareiškėja teigdama, kad Taryba nesiėmė jokių veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal įstatymais jai suteiktą kompetenciją, nepateikia teisės aktų nuostatų, kuriais neva Taryba privalėjo atlikti pagal įstatymus, bet neatliko.

Nurodo, kad Taryba, organizuodama Tarybos posėdį, kuriame buvo svarstomas pareiškėjos klausimas, laikėsi visų numatytų procedūrų, t. y. 2020 m. kovo 25 d. Pažyma kartu su Nutarimo projektu užregistruota ir atitinkamai atlikta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamente, patvirtintame Komisijos 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3E-239 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamentavimo patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) numatyta vizavimo procedūrą. Tai reiškia, kad oficialus dokumentas, atitinkantis teisės aktų keliamus reikalavimus, buvo parengtas tik 2020 m. kovo 25 d., iki tol pareiškėjos minima el. paštu pareiškėjos atstovui 2020 m. kovo 17 d. Tarybos specialistės persiųsta pažyma buvo tik darbinio pobūdžio dokumentas neturintis jokios teisinės galios. Tarybos atstovė prieš atlikdama oficialią dokumento derinimo procedūrą pareiškėjai suteikė Pažymos projekto variantą susipažinimui ir suteikė galimybę iš anksto pateikti projektui pastebėjimus dar iki oficialaus dokumento sukūrimo. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo vertinti pareiškėjos argumentus, kad ji pastabas Pažymai pateikė 2020 m. kovo 19 d. raštu Nr. S-6525 ir kad pastaboms pateikti buvo suteiktas per trumpas laikas, kai iš esmės pastabos buvo pateiktos darbiniam pažymos projektui, o ne Pažymai.

Taip pat nurodo, kad iš dalies buvo atsižvelgta į pareiškėjos pateiktas pastabas, reaguojant į 2020 m. kovo 19 d. raštu Nr. S-6525 pateiktą 1 pastabą Pažymoje buvo pakoreguota informacija dėl šilumos supirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo išbraukta netiksli informacija dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo patikslintos formuluotės Pažymos 1.3 skyriuje, jog būtų aišku, kad vertinamu laikotarpiu pareiškėja pajamas gavo už šilumos kainoje įskaičiuotą kuro kiekį, o sąnaudas patyrė kurui ir šilumai iš NŠG įsigyti. Tačiau atsakovė nurodo, kad kadangi pastabos buvo pateiktos ne pačiai Pažymai, o Pažymos darbiniam dokumentui, taigi pastabos posėdžio metu nebuvo pristatinėjamos. Pažymi, kad pareiškėja turėjo visas galimybes pastabas pateikti oficialiai Pažymos versijai bei Nutarimo projektui, t. y. pareiškėja galėjo pateikti savo vertinimą bei pastabas iki Tarybos 2020 m. kovo 31 d. posėdžio, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. 2020 m. kovo 31 d. organizuojamo Tarybos posėdžio medžiaga Tarybos svetainėje buvo paskelbta 2020 m. kovo 25 d., pareiškėja apie 2020 m. kovo 31 d. organizuojamą Tarybos posėdį buvo informuotą 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. R2-(VV)-1530, taip pat pati pareiškėja pripažįsta, kad minėtą raštą gavo 2020 m. kovo 25 d., todėl vertinti, kad pareiškėjai nebuvo suteiktas protingas terminas bei apskritai teisė pateikti savo argumentus, reikšti prašymus, teikti įrodymus nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo.

Taryba, organizuodama posėdžius nuotoliniu būdu, visiems rinkos dalyviams ir suinteresuotiems asmenims užtikrina technines galimybes dalyvauti Tarybos posėdyje nuotoliniu būdu bei pasisakyti posėdyje nagrinėjamais klausimais. Atkreipia dėmesį, kad Taryba, siųsdama pranešimą apie Tarybos posėdį nuotoliniu būdu, informuoja asmenis, jog esant poreikiui, galima suderintu laiku atlikti prisijungimo prie nuotolinio posėdžio testavimą, toks pasiūlymas buvo pateiktas pareiškėjai 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. R2-(VV)-1530, tačiau šia galimybe pareiškėja nepasinaudojo. Pareiškėjos atstovai jokiomis priemonėmis, nei vykusio posėdžio metu, nei jam pasibaigus neinformavo Tarybos atstovų apie esamus sutrikimus bei kitus trikdžius neleidžiančius prisijungti ar pasisakyti posėdžio metu, todėl, Tarybos manymu, nėra jokio teisinio pagrindo vertinti pareiškėjos argumentus, kad Taryba pareiškėją ignoravo ar neužtikrino galimybės prisijungti ir pasisakyti vykusio posėdžio metu. Priešingai, vykusio posėdžio metu, Tarybos atstovei pristačius pareiškėjos klausimą posėdžio pirmininkė paklausė ar iš pareiškėjos atstovų būtų klausimų ar pastebėjimų, tačiau pareiškėjos atstovai nesureagavo nei žodžiu, nei raštu. Pareiškėja, teigdama argumentus, jog Taryba pažeidė pareiškėjos teisę dalyvauti posėdyje, nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, todėl tai vertinti kaip pagrįstus teiginius nėra teisinio pagrindo. Be to, sklandžiai vykęs 2020 m. kovo 31 d. Tarybos posėdis patvirtina tą faktą, jog ryšio sutrikimų Tarybos sistemoje nebuvo. Papildomai nurodo, kad Reglamento nuostatos nenumato privalomo asmenų dalyvavimo ar paaiškinimų teikimo Tarybos posėdžiuose bei draudimo posėdyje nagrinėti klausimus ir priimti sprendimus nedalyvaujant asmenų, dėl kurių priimami sprendimai, atstovams.

Nurodo, kad Reglamento 85 punktas numato, kad Tarybos narys turi teisę nesutikti su daugumos Tarybos narių nuomone posėdyje svarstomais klausimais. Tokiu atveju Tarybos narys žodžiu ar (ir) raštu išdėsto savo nuomonę, kuri užfiksuojama posėdžio protokole. Taigi tas faktas, kad tam tikras klausimas priimtas Tarybos narių balsų dauguma, tačiau ne vienbalsiai savaime nereiškia nutarimo neteisėtumo. Taryba nurodo, kad šie pareiškėjos argumentai, kad prie posėdžio protokolo nėra pridėti papildomi dokumentai ar neatskleista visa Tarybos nario atskiroji nuomonė yra niekuo nepagrįsti samprotavimai, procedūriniai veiksmai buvo atlikti laikantis teisės aktų.

Taryba teigia, kad pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų įrodymų ir argumentų, kad skundžiamas Nutarimas pažeidžia teisingumo, proporcingumo, draudimo diskriminuoti ir kitus viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus principus, kad Taryba priimdama Nutarimą padarė aiškią klaidą, piktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai peržengė diskrecijos ribas, todėl prašyme dėstomi teiginiai dėl Nutarimo nepagrįstumo yra atmestini kaip nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybė atsiliepime į patikslintą prašymą nurodė, kad klausimą dėl prašymo pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūrai (1 t., b. l. 162).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“ dalies (2 ir 4 punktų) teisėtumo ir pagrįstumo (1 t., b. l. 16-17).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Taryba 2017 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. O3E-338 „Dėl Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ nustatė pareiškėjai šilumos bazinės kainos dedamąsias, kurios galiojo iki 2020 m. liepos 31 d. (3 t., b. l. 93-94). Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. V17-265 „Dėl Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“ pareiškėjai buvo nustatytos šilumos kainos dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams (1t, b. l. 87-88).

Pareiškėja 2018 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. S-28753 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto“ pateikė Tarybai ir Kaišiadorių rajono savivaldybei šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo projektą antriesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams ir dokumentus, reikalingus skaičiavimams pagrįsti (1 t., b. l. 71-82). 2019 m. sausio 19 d. raštu Nr. 1-1500 „Dėl darbo užmokesčio sąnaudų pokyčių vertinimo“, 2019 m. kovo 19 d. el. laišku (reg. Nr. R1-2965) ir 2019 m. kovo 20 d. el. laiškais (reg. Nr. R1-2966 ir reg. Nr. R1-2967) Pravieniškių PN-AK Tarybai pateikė papildomą informaciją ir dokumentus skaičiavimams pagrįsti (1 t., b. l. 71-82, 2 t., b. l. 1-44, 3 t., b. l. 1-92, 96-108, 125-218).

Pravieniškių PN-AK 2018 m. gruodžio 28 d. Projektą taip pat pateikė ir per Duomenų surinkimo ir analizės informacinę sistemą (toliau – ir DSAIS) (reg. Nr. Rl-11430).

Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba per 30 dienų nuo Projekto pateikimo savivaldybei šilumos kainos antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nenustatė, kaip tai numato ŠŪĮ 32 straipsnio 8 dalis, todėl šias kainas, vadovaudamasi ŠŪĮ ir Metodika, vienašališkai nustatė Taryba.

2020 m. vasario 26 d. Pravieniškių PN-AK „Pranešimu apie numatomą šilumos energijos tiekimo nutraukimą Kaišiadorių rajono Pravieniškių kaimo gyventojams ir kitiems buitiniams vartotojams“ Nr. S-4867 informavo Kaišiadorių rajono savivaldybę, šilumos vartotojus, kitas institucijas, kad 2021 m. rugsėjo 1-15 dienomis Pravieniškių PN-AK nutrauks centralizuotą šilumos ir karšto vandens tiekimą visiems Pravieniškių kaimo gyventojams ir kitiems šilumos vartotojams, o turimais šilumos energijos gamybos pajėgumais pareiškėja apsirūpins pati ir aprūpins LAVL (1 t., b. l. 90-97).

Tarybos specialistė 2020 m. kovo 17 d. pateikė Pravieniškių PN-AK Pažymą „Dėl Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“; Šilumos kainos dedamųjų skaičiavimo lentelę; Nutarimo „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ projektą (1 t., b. l. 18-37).

2020 m. kovo 19 d. Pravieniškių PN-AK pateikė raštą „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto“ (1 t., b. l. 39-45, 2 t, b. l. 61-65).

2020 m. kovo 25 d. Nr. R2-(VV)-1530 Taryba priėmė sprendimą „Dėl 2020 m. kovo 31 d. posėdžio (nuotoliniu būdu), kuriame informavo, kad Tarybos posėdis vyks nuotoliniu būdu (1 t., b. l. 87-88).

Pareiškėjas informavo Tarybą, kad pareiškėjo atstovai nori dalyvauti 2020 m. kovo 31 d. posėdyje (1 t., b. l. 89).

Taryba 2020 m. kovo 31 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ kuriuo nutarė: 1) konstatuoti, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba pažeidė ŠŪĮ 32 straipsnio 8 dalį; 2) vienašališkai nustatė Pravieniškių PN-AK šilumos kainos dedamąsias; 3) taip pat nustatė dedamųjų formules; 4) paskirstė 15 mėnesių laikotarpiui dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti dydžių neatitikties per šilumos kainos dedamųjų galiojimo laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. gautas 147,12 tūkst. Eur papildomas pajamas, mažinant šilumos kainą 0,85 ct/kWh (1 t., b. l. 16-17).

Pareiškėja nesutinka su Tarybos Nutarimo 2 ir 4 punktais ir prašo juos panaikinti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 dalyje numatyta, kad šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra priskirtas savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybės steigia specializuotas įmones, akcines bendroves, kurios vykdo šilumos gamybos ir tiekimo organizavimą gyventojams ir kitiems vartotojams.

Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę (1 dalis), o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie tikslai kaip: mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams (1 punktas), ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus (3 punktas). Šilumos kainodara sureguliuota Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje, kuriame, be kita ko nustatyta, kad: šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo) sąnaudomis, o sąnaudos, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas (2 dalis); savivaldybių tarybos nustato vadovaudamosi Komisijos nustatytomis šilumos bazinėmis kainomis ir Šilumos kainų nustatymo metodika – šilumos kainų dedamąsias kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus (7 dalies 1 punktas); savivaldybių tarybų nustatytos šilumos kainos dedamosios galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos (7 dalies 3 punktas).

ŠŪĮ 32 straipsnio 6 dalis numato, kad šilumos tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, vadovaudamasis šilumos kainų nustatymo metodikomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir Tarybos pastabas, parengia ir teikia Tarybai bei savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Tarybai bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Taryba, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų nustato šilumos bazinę kainą. Dalyvauti nustatant šilumos bazines kainas kviečiamos šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos. Kartu nustatomi tiekimo efektyvumo rodikliai. Taryba nustatytas šilumos bazines kainas skelbia savo interneto svetainėje. Šilumos tiekėjas, valdantis skirtingose savivaldybėse esančias šilumos tiekimo sistemas, gali teikti Tarybai nustatyti skirtingas šilumos bazines kainas šioms sistemoms. Šilumos tiekėjas, teikdamas pasiūlymą dėl skirtingų šilumos bazinių kainų šilumos tiekimo sistemoms, esančioms skirtingose savivaldybėse, nustatymo, privalo jį teikti dėl visų skirtingose savivaldybėse esančių šilumos tiekimo sistemų. Šilumos tiekėjas arba savivaldybė turi teisę teisme apskųsti Tarybą dėl nustatytų šilumos bazinių kainų.

Pagal ŠŪĮ 32 straipsnio 7 dalį savivaldybių tarybos nustato: 1) vadovaudamosi Tarybos nustatytomis šilumos bazinėmis kainomis ir Šilumos kainų nustatymo metodika – šilumos kainų dedamąsias kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus. Pirmaisiais šilumos bazinių kainų galiojimo metais savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 dienų nustato šilumos kainų dedamąsias, atsižvelgdama į Tarybos nustatytas šilumos bazines kainas. Jeigu savivaldybės taryba per nurodytą terminą nenustato šilumos kainų dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinių kainų galiojimo metams, Taryba vienašališkai nustato šilumos kainų dedamąsias, lygias šilumos bazinių kainų dedamosioms. Tarybos vienašališkai nustatytos šilumos kainų dedamosios skelbiamos viešai ir taikomos nuo kito mėnesio pirmos dienos. Skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Taryba; 2) vadovaudamosi Šilumos kainų nustatymo metodika – įmonių tiekiamos šilumos bazines ir kasmet perskaičiuojamas šilumos kainų dedamąsias kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir apie tai informuoja Tarybą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Taryba; 3) savivaldybių tarybų nustatytos šilumos kainos dedamosios galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos; 4) vadovaudamosi Tarybos patvirtinta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika – ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus.

ŠŪĮ 32 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, teikia perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą Tarybai bei savivaldybei, o savivaldybės taryba per 30 dienų nustato šilumos kainų dedamąsias.

Pagal ŠŪĮ 32 straipsnio 9 dalį savivaldybės tarybos nustatytas šilumos kainų dedamąsias šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos, pateikia Tarybai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų dedamųjų nustatymo. Taryba nurodo savivaldybei esamus šilumos kainų dedamųjų nustatymo pažeidimus. Savivaldybė privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos kainų dedamųjų, Taryba įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainų dedamąsias. Jos galioja, kol pašalinami Tarybos nurodyti pažeidimai, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu per 30 dienų nuo Projekto pateikimo savivaldybei šilumos kainos dedamųjų antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nenustatė. Ginčo dėl to nėra. Taigi, Taryba, vienašališkai nustatė šilumos kainos dedamąsias skundžiamu Nutarimu.

Pareiškėja skundą dėl Tarybos Nutarimo pagrįstumo iš esmės argumentuoja tuo, kad ji per metus vidutiniškai realizavo mažiau kaip 10 GWh šilumos energijos, todėl Taryba neturėjo teisinio pagrindo taikyti ŠŪĮ 32 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatų. Be to, teigia, kad Pažymoje konstatuota aplinkybė, jog dėl šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti neatitikimo faktinėms ir šilumos iš nepriklausomo šilumos gamintojo (toliau – ir NŠG) įsigijimo sąnaudoms, pareiškėja gavo 147,12 tūkst. Eur papildomų pajamų, yra nepagrįsta.

Pažymėtina, jog atliekant nurodytą vertinimą dėl pirmiau įvardintų aspektų svarbu yra tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimtų sprendimų, savo praktikoje yra ne kartą akcentavęs, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, administraciniai teismai neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, priskirta komisijos kompetencijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylos Nr. A-7-2203/2006, Nr. A-502-72/2009, Nr. A-525-1626/2010, Nr. A-261-740/2014). Atsižvelgus į tokį vertinimą atskirai pasisakytina dėl pirmiau minėtų pareiškėjo aspektų, su kuriais jis sieja ginčijamo nutarimo neteisėtumą.

Iš pareiškėjos Projekto nustatyta, kad pareiškėja Tarybai yra nurodžiusi, jog ji ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.) realizavo 15,73 tūkst. MWh (t. y. 15,73 GWh) šilumos. Duomenų surinkimo ir analizės informacinės sistemos (DSAIS) duomenys (Tarybai teiktų ataskaitų „Kintamųjų sąnaudų, faktiškai priskirtų reguliuojamų kainų paslaugai (produktui) apimties ataskaita“ duomenys) patvirtina faktą, kad pareiškėja per metus realizuoja daugiau nei 10 GWh šilumos. Nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. realizavo 13,66 GWh, 2016 m. – 14,84 GWh, 2017 m. – 15,67 GWh, 2018 m. – 15,30 GWh šilumos energijos, 2019 m. - 13,84 GWh šilumos energijos ( Todėl pareiškėjos argumentai, kad ji per metus vidutiniškai realizavo mažiau kaip 10 GWh šilumos energijos, todėl Taryba neturėjo teisinio pagrindo taikyti ŠŪĮ 32 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatų, nepagrįsti. Taryba pagrįstai pareškėją priskyrė šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus. Nagrinėjamu atveju tai, kad Taryba buvo pritarusi Kaišiadorių rajono savivaldybės 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. V17-265 “Dėl Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo” nustatytoms šilumos kainos dedamosioms pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, neįtakoja Nutarimo pagrįstumo.

Metodikos 5 punktas numato, kad realizuotas šilumos kiekis – šilumos kiekis ties gyvenamųjų namų ir kitų pastatų tiekimo–vartojimo riba. Metodikos 5 punkte nurodoma, kad apskaitos atskyrimas – ūkio subjekto pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų apskaitos tvarkymas atskirai pagal atitinkamus verslo vienetus, tarsi verslo vienetai veiktų kaip savarankiški subjektai reguliuojamoje ūkio subjekto apimtyje. Metodikos 13 punkte ir jo papunkčiuose detalizuota, į kokius verslo vienetus ūkio subjektas, vykdydamas apskaitos atskyrimą, privalo paskirstyti ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus. Metodikos 13.8 papunktyje nurodyta, kad ūkio subjektas privalo atskirti nereguliuojamos veiklos verslo vieneto, kurį sudaro ūkio subjekto veikla, nereguliuojama pagal ŠŪĮ arba kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (visą Reguliuojančiosios institucijos nereguliuojamą veiklą formuojant kaip vieną verslo vienetą), ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus. Pareiškėjos Tarybai teikiamose ataskaitose nurodoma, kad pareiškėjos pagrindinė veikla yra nereguliuojama veikla – laisvės atėmimo bausmių vykdymas.

Pagal Metodikos 61.4 papunktį, šilumos (produkto) atveju, metinis šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpio šilumos kiekis nustatomas, įvertinus šilumos poreikį ūkio subjekto savoms (administracinėms) ir technologinėms reikmėms. Metodikos 61.5 papunktyje pateiktoje formulėje detalizuota, kad per metus į šilumos perdavimo tinklą patiektinas šilumos kiekis yra lygus per metus realizuotino ir papildomo šilumos kiekių sumai, kuri lygi per metus ūkio subjekto gamintino ir iš NŠG įsigyto šilumos kiekio sumai. Metodikos 67.1 papunktyje detalizuota, kad papildomas šilumos kiekis lygus šilumos nuostolių ir šilumos savoms (administracinėms) bei technologinėms reikmėms sumai.

Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, pareiškėjos argumentai dėl to, kad ji realizavo tik trečdalį energijos vartotojams nepagrįsti. Pažymėtina, kad vertinant realizuotos šilumos kiekį, į jį turi būti įtraukiama visas šilumos kiekis ties gyvenamųjų namų ir kitų pastatų tiekimo – vartojimo riba, įskaitant ir tą, kurį pareiškėja patiekė į tinklą ir sunaudojo šildydama Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, t. y. vykdydama tiesioginę, su šilumos tiekimu nesusijusią veiklą.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Tarybos vertinimu dėl nustatyto realizuoto šilumos kiekio. Pareiškėja nenurodė jokių svarių argumentų, paneigiančių Tarybos skaičiavimus dėl realizuoto šilumos kiekio. Teismas pažymi, kad Tarybos skaičiavimai neprieštarauja aktualiems teisės aktams. Todėl remiantis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad Taryba, nustatydama realizuotą šilumos kiekį ir priimdama Nutarimą, tinkamai vadovavosi tai reglamentuojančiais teisės aktais.

Skunde pareiškėja taip pat nurodo, kad Pažymoje konstatuota aplinkybė, jog dėl šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti neatitikimo faktinėms ir šilumos iš nepriklausomo šilumos gamintojo įsigijimo sąnaudoms, pareiškėja gavo 147,12 tūkst. Eur papildomų pajamų, yra nepagrįsta.

Kaip nustatyta bylos duomenimis, pareiškėjos realizuotas šilumos kiekis yra 15,73 GWh, tuo tarpu galiojančioje kainoje nustatytas realizuotas šilumos kiekis buvo 13,77 GWh.

Vadovaujantis Metodikos 76 punktu, skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos kainos dedamąsias, įvertinamas ūkio subjekto šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų kurui ir šilumai iš NŠG įsigyti sąnaudų dydžių neatitikimas.

Pagal Metodikos 76.9 papunktį, jeigu ūkio subjekto šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš NŠG įsigyti dydis per atitinkamą laikotarpį neatitiko ūkio subjekto faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš NŠG įsigyti dydžio, šis skirtumas įvertinamas šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ir jų perskaičiavimo metu – skaičiuojant šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktinių sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš NŠG įsigyti dydžio neatitikimą, faktinis kuro ir (ar) šilumai iš NŠG įsigyti sąnaudų dydis ribojamas šilumos kainoje nustatytais rodikliais: kuro struktūra (Metodikos 58.4.1 punktas), išskyrus Metodikos 76.10 punktą, šilumos nuostolių apimtimi (Metodikos 58.4.4 punktas), lyginamosiomis kuro sąnaudomis (Metodikos 58.4.7 punktas), taip pat kuro kainomis (Metodikos 58.4.5 punktas) ir pirktos šilumos kainomis (Metodikos 58.3.1 punktas).

Nagrinėjamu atveju vertinant šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti dydžio neatitiktį faktiškai patirtoms sąnaudoms kurui ir šilumai iš NŠG įsigyti, aktualus Komisijos 2018 m. rugsėjo 13 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo aktas Nr. S3-2, kuriam Komisija pritarė 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3E-299 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“, kuriame nurodyta, kad tikrinimo komisija nustatė, jog pareiškėja nesilaikė Metodikos 58.4.5.1 papunkčio ir Komisijos 2016 m. liepos 15 d. viešo išaiškinimo „Dėl Komisijos 2016 m. kovo 18 d. viešo išaiškinimo dėl šilumos tiekėjo palyginamųjų sąnaudų apskaičiavimo patikslinimo“ reikalavimų, todėl tikrinamu laikotarpiu 2016 m. spalio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. neteisingai apskaičiavo ir taikė palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas Pravieniškių CŠT sistemoje vykdant šilumos supirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl neteisingai apskaičiuotų ir taikytų palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų Pravieniškių CŠT sistemoje minėtu laikotarpiu Įstaiga patyrė 126,157,77 tūkst. Eur nepagrįstų šilumos įsigijimo sąnaudų (1 t., b. l. 47-61).

Taryba skaičiavimais nustatė, jog šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti dydis 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu sudarė 1 392,24 tūkst. Eur. Faktiškai patirtos pagrįstos sąnaudos kuro ir šilumos iš NŠG įsigijimui, įvertinus Metodikos 76.9 papunktyje nustatytus ribojimus ir Patikrinimo akto rezultatus, tuo pačiu laikotarpiu sudarė 1 245,12 tūkst. Eur. Taigi, dėl šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti neatitikimo faktinėms kuro ir šilumos iš NŠG įsigijimo sąnaudoms, pareiškėja gavo 147,12 tūkst. Eur papildomų pajamų. Teismo vertinimu, Taryba pagrįstai nurodo, kad skirtumas tarp Tarybos atliktų skaičiavimų ir pareiškėjos atliktų skaičiavimų susidarė dėl Tarybos skaičiavimuose vadovaujantis Metodikos 76.9 papunkčiu taikyto laikotarpio 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. kuro kiekių ribojimo lyginamosiomis kuro sąnaudomis (4,42 tūkst. Eur), įvertintų Patikrinimo akte nurodytų 126,157,77 tūkst. Eur nepagrįstų šilumos įsigijimo sąnaudų ir kitų pareiškėjos Projekto neatitikimų Metodikos 76.9 papunkčio reikalavimams. Todėl papildomai gautas pajamas paskirsčius 15 mėnesių laikotarpiui šilumos kaina mažinama 0,85 ct/kWh.

Pareiškėjos nurodomi argumentai dėl neatsiskaičiusių vartotojų ir kiti yra nepagrįsti, neįtakojantys nustatytinų šilumos kainų. Kaip teisingai pažymėjo Taryba, įsiskolinimų išieškojimas iš vartotojų, neatsiskaičiusių už patiektą šilumą per ginčo laikotarpį, turi būti vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka.

Pareiškėja nurodo ir tai, kad Šilumos bazinės kainos dedamųjų projektas buvo parengtas 2015 m. (patvirtintas 2017 m.) ir jame nebuvo planuota supirkti šilumos iš NŠG. Pareiškėja 2017 m. birželio 13 d. raštu Nr. S-13089 informavo Tarybą, kad planuoja iš NŠG supirkti apie 16500 MWh per metus ir prašė derinant šilumos kainos dedamąsias įvertinti, kad dalis šilumos energijos yra superkama iš NŠG, tačiau Pažymoje apie tai nėra užsimenama.

Šilumos kainos pastoviosios dedamosios pokytis dėl pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio neatitikties faktiškai pagamintam ir realizuotam šilumos kiekiui skaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 74.2 papunkčiu.

Metodikos 74.2.1 papunktyje yra reglamentuojamas šilumos bazinės kainos pastovios dedamosios perskaičiavimas, atsižvelgiant į pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto ir faktiškai pagaminto bei realizuoto šilumos kiekio. Pagal šį papunktį šilumos (produkto) gamybos ir šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) kainos atveju dedamoji perskaičiuojama atsižvelgiant į ūkio subjekto pagaminto šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto bazinėje kainoje (kainos dedamosiose) ir faktiškai pagaminto šilumos kiekio šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu, išskyrus, jei pagaminto šilumos kiekio neatitiktis susidarė dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje įtakos, o dėl to pagaminamas šilumos kiekis sumažėjo. Šilumos tiekėjui dėl konkurencijos šilumos ūkio srityje pagaminus mažiau šilumos energijos, savaime nesumažėja piniginių lėšų įplaukos iš vartotojų, todėl šios įplaukos yra pakankamos atlyginti visas šilumos tiekėjo ir NŠG patirtas sąnaudas. Ūkio subjektai, veikdami rinkos sąlygomis, turi veikti apdariai, rūpestingai ir dėl to iš anksto atsižvelgdami į konkurenciją planuoti savo veiklą bei sąnaudas (LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-3-556/2019).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja per ataskaitinį laikotarpį nupirko 16,12 tūkst. MWh šilumos energijos. Pažymėtina, kad šilumos bazinės kainos nustatymo metu įsigytinos šilumos kiekis nebuvo numatytas. Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2017 m. liepos 19 d. pažymoje Nr. O5E-186 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“ paaiškinta, kad pareiškėja nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradėjo pirkti šilumą iš NŠG UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo pasirašyta sutartis galiojo iki 2017 m. liepos 4 d. Vadovaujantis Šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado (toliau – ir Sąvadas), patvirtinto Komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado patvirtinimo“ 59 punktu, kuris reglamentuoja, kad pasirašius Sąvado 58 punkte numatytą bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) baigimo aktą, šilumos tiekėjas neturi teisės supirkti šilumos iš potencialaus NŠG, kol bus sudaryta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis Standartinių šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų apraše numatyta tvarka ir kad šilumos tiekimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepratęsta – šilumos supirkimas iš NŠG bazinės kainos dedamosiose nevertinas. Taryba pagrįstai vertino, jog šilumos kaina vartotojams neturi būti padidinama vien dėl aplinkybės, jog dalį šilumos energijos šilumos tiekėjas gamina ne savo pajėgumais, o įsigyja ją iš NŠG, taigi, ŠŪĮ sudaro prielaidas, kad perkant šilumos energiją iš NŠG, bendros realizuotos šilumos gamybos sąnaudos nebūtų didesnės, negu tuo atveju, kada šilumos energija nėra perkama iš NŠG. Taryba savo skaičiavimais pagrįstai nustatė, kad šilumos bazinės ir galiojančios kainos pastovioji dedamoji dėl šilumos kiekių neatitikimo mažėjo 0,92 ct/kWh. Pareiškėja nesilaikė Metodikos 74.2.1 papunkčio nuostatų ir įvertino pagaminto šilumos kiekio sumažėjimą dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje. Pareiškėjos argumentai, kad Taryba nevertino, kad dalis šilumos energijos yra superkama iš NŠG, nepagrįsti.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, rašytiniais įrodymais ir galiojančiais ginčo situciją reguliuojančiais teisės aktais, teismo vertinimu, Taryba pagrįstai nustatė pareiškėjos realizuotą šilumos kiekį ir apskaičiavo 147,12 tūkst. Eur papildomai gautų pajamų.

ŠŪĮ 2 straipsnio 35 dalis numato, kad šilumos bazinė kaina – ilgalaikė šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios šilumos bazinės kainos dedamųjų, apskaičiuotų pagal Tarybos patvirtintą Metodiką, parengtą pagal Tarybos parengtus ir Vyriausybės patvirtintus Metodikos principus, nustatyta ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Metodikos 53 punktas numato, kad reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) atveju šilumos kainodaroje taikomas ilgalaikių kainų mechanizmas, t. y. baziniam laikotarpiui nustatoma šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios), kuri antrais ir paskesniais metais tikslinama, nustatant perskaičiuotą šilumos kainą (kainos dedamąsias).

Pagal ŠŪĮ 32 straipsnio 20 dalį, šilumos ar karšto vandens kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu patirtos, bet nepadengtos sąnaudos arba gautos papildomos pajamos, susidariusios dėl kuro, pirktos šilumos, geriamojo vandens faktinių kainų ir nustatant šilumos ar karšto vandens kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias.

Taigi, kaip matyti, galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad šilumos kainodara grindžiama išankstiniu ir ilgalaikiu planavimu, šilumos ar karšto vandens kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu patirtų, bet nepadengtų sąnaudų arba gautų papildomų pajamų kompensavimo mechanizmas yra imperatyvus, aiškus, subalansuotas. Tiek ŠŪĮ, tiek ir Metodikoje įtvirtinta centralizuoto šilumos tiekimo sistemos organizavimo, reguliavimo, būtinųjų šilumos tiekimo veiklos sąnaudų bei gautų papildomų pajamų skaičiavimo bei šilumos kainų nustatymo specifika lemia, jog faktinis papildomų pajamų atsiradimo ir jų įvertinimo šilumos kainoje momentas nesutampa, t. y. gautos papildomos pajamos įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias. Teisės aktai nenumato išimčių, kuomet šilumos ar karšto vandens kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu papildomai gautos pajamos, susidariusios dėl kuro, pirktos šilumos, geriamojo vandens faktinių kainų ir nustatant šilumos ar karšto vandens kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, neturėtų būti įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias, įskaitant ir atvejus, jei tam tikra dalis vartotojų yra neatsiskaitęs su šilumos tiekėju, ar tam tikri vartotojai yra pasikeitę. Taigi, Taryba neturėjo jokio pagrindo Nutarimu nustatant šilumos kainų dedamąsias nevertinti apskaičiuotų papildomai gautų pajamų, kurias sudarė 147,12 tūkst. Eur. Pareiškėjos argumentai, kad Nutarimo 4 punkte taikomas šilumos vartotojų patirtų nuostolių kompensavimo būdas nėra teisingas, nepagrįsti.

Pareiškėjos teigimu, Taryba, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi, kad pareiškėja patyrė 126 157,77 Eur nepagrįstų sąnaudų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo nepagrįstas pajamas, nesiėmė jokių veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal įstatymais jai suteiktą kompetenciją, t. y. nesiėmė priemonių, kad nepagrįstai gautos pajamos būtų sugrąžintos vartotojams.

Pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Taryba teisės aktų nustatyta tvarka atliko reguliuojamo ūkio subjekto patikrinimą, kurio metu nustatė pažeidimus, atitinkamai dėl nustatytų pažeidimų teisės aktų nustatyta tvarka Taryba paskyrė pareiškėjai sankciją bei skundžiamu Nutarimu įvertino Patikrinimo akto rezultatus. Todėl pagrindo teigti, kad Taryba nesiėmė jokių veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal įstatymais jai suteiktą kompetenciją, nėra. Teismas sutinka su Tarybos argumentais, kad civiliniai santykiai nėra Tarybos reguliavimo objektas, todėl tarp pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostę civiliniai santykiai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, o Taryba neturi kompetencijos reguliuoti tarpusavio ūkio subjektų sutartinių santykių bei iš to kylančių pasekmių.

Pareiškėja savo skunde be kita ko nurodo ir tai, kad Nutarimas yra neteisėtas ir dėl padarytų procedūrinių pažeidimų. Nurodo, kad jai buvo suteiktas per trumpas laikas pateikti pastabas nutarimo projektui. Taryba, organizuodama Tarybos posėdį nuotoliniu būdu, pažeidė pareiškėjos teises dalyvauti posėdyje ir neužtikrino teisės teikti argumentus, reikšti prašymus, įrodymus ir kt. Teigia, kad skundžiamo Nutarimo neteisėtumą pagrindžia Tarybos nario veiksmai balsuojant „prieš“ Nutarimą.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3E-239 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) 59 punkte numatyta, jog Tarybos posėdžiui teikiami klausimai turi būti visapusiškai išnagrinėti, tiksliai ir aiškiai suformuluoti, turi būti pateikiami siūlomi nutarimų projektai ir pažymos dėl jų. Reglamento 60 punkte numatyta, kad Tarybos posėdžiui teikiamas nutarimo projektas ir pažyma, išskyrus Tarybos posėdžiui teikiamą nutarimo projektą ir pažymą dėl leidimo ar licencijos išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, keitimo ar termino pratęsimo, taip pat nutarimo projektą ir pažymą dėl teisės aktų, kuriais įgyvendinamos Europos Sąjungos reglamentų nuostatos, patvirtinimo, keitimo ar pripažinimo netekusiais galios, turi būti pasirašyti jį rengusio darbuotojo, vizuoti tiesioginio vadovo (esant departamentui ir departamento direktoriaus), atitinkamo Teisės departamento skyriaus darbuotojo, vedėjo, Teisės departamento direktoriaus ir Tarybos nario, kuruojančio atitinkamos veiklos sritį. Reglamento 64 punkte numatyta, kad Tarybos pirmininko pasirašytą posėdžio II dalies darbotvarkę kartu su nutarimų projektais ir pažymomis dėl jų bei kita informacine medžiaga Veiklos valdymo skyrius ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio paskelbia Tarybos svetainėje. Kviečiamiems dalyviams pagal klausimo rengėjų sudarytą sąrašą išsiunčiami pranešimai apie Tarybos posėdį.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. kovo 25 d. Pažyma kartu su skundžiamo Nutarimo projektu užregistruota bei atlikta Reglamente numatyta vizavimo procedūra. Tai reiškia, kad oficialus dokumentas atitinkantis teisės aktų keliamus reikalavimus buvo parengtas tik 2020 m. kovo 25 d. (Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje d. oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą). Remiantis Elektroninių dokumentų specifikacijų reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. VE(1.3 E)-41, 9 punktu ir jo papunkčiais, oficialų elektroninį dokumentą sudaro turinys, metaduomenys ir vienas ar daugiau elektroninių parašų ir (ar) kvalifikuotų elektroninių spaudų.

Taryba nurodo, kad el. paštu pareiškėjos atstovui 2020 m. kovo 17 d. Tarybos specialistės persiųsta pažyma buvo tik darbinio pobūdžio dokumentas, neturintis jokios teisinės galios. Tarybos atstovė, prieš atlikdama oficialią dokumento derinimo procedūrą, pareiškėjai pateikė Pažymos projekto variantą susipažinimui ir suteikė išankstinę galimybę pateikti projektui pastebėjimus dar iki oficialaus dokumento sukūrimo. Nagrinėjamu atveju teismas neturi jokio teisinio pagrindo nesutikti, kad pareiškėjai el.paštu buvo persiųstas pažymos projektas. Pareiškėja 2020 m. kovo 19 d. raštu Nr. S-6525 pateikė pastabas. Kaip nurodė Taryba, rengiant Pažymą buvo įvertintos pareiškėjos pateiktos pastabos, į kurias iš dalies buvo atsižvelgta, reaguojant į 2020 m. kovo 19 d. raštu Nr. S‑6525 pateiktą 1 pastabą Pažymoje buvo pakoreguota informacija dėl šilumos supirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“: buvo išbraukta netiksli informacija dėl šilumos-pirkimo pardavimo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat patikslintos formuluotės Pažymos 1.3 skyriuje, jog būtų aišku, kad vertinamu laikotarpiu pareiškėja pajamas gavo už šilumos kainoje įskaičiuotą kuro kiekį, o sąnaudas patyrė kurui ir šilumai iš NŠG įsigyti. Tačiau įvertinus tai, kad kaip nustatyta, pastabos buvo pateiktos ne pačiai Pažymai, kuri buvo pristatinėjama posėdžio metu, tačiau Pažymos darbiniam dokumentui, todėl pastabos Tarybos posėdžio metu pagrįstai nebuvo pristatinėjamos. Tačiau, kaip nustatyta, Taryba į pastabas atsižvelgė. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad jai nebuvo sudaryta galimybė teikti pastabas į Pažymą bei kad buvo suteiktas trumpas laikas jas teikti, pastabos galėjo būti teikiamos iki posėdžio datos.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėja apie Tarybos posėdį, vykusį 2020 m. kovo 31 d. buvo informuota 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. R2-(VV)-1530 (el. laiške pateikta nuoroda, kurioje pareiškėja galėjo surasti visą posėdžio medžiagą kartu su oficialia Pažymos versija) (2 t., b. l. 49). Pareiškėja nepaneigė, kad šio el. laiško negavo, iš esmės sutinka, kad jį gavo 2020 m. kovo 25 d. Taigi, pareiškėjos nurodyti argumentai, kad jai buvo užkirstas kelias teikti pastabas į Pažymą, teikti prašymus, paaiškinimus ar argumentus, įrodymus ar buvo suteiktas per trumpas laiko tarpas nepagrįsti. Pareiškėja el. paštu 2020 m. kovo 30 d. pareiškė norą dalyvauti nuotoliniame posėdyje (2 t., b. l. 60). Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 31 d. organizuojamo Tarybos posėdžio medžiaga Tarybos svetainėje buvo paskelbta 2020 m. kovo 25 d. (tai patvirtina Tarybos pateiktos ekranvaizdžio nuotraukos iš Tarybos sistemos) (2 t., b. l. 66-67).

Reglamento 50 ir 69 punktuose numatyta, jog esant techninėms galimybėms, posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu. Kaip nurodė atsakovė, Taryba, siekdama užtikrinti, jog karantino laikotarpiu asmenys patirtų kuo mažiau trikdžių bei nepatogumų, nusprendė nuo 2020 m. kovo 31 d. Tarybos posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu. Tarybos posėdžiai organizuojami naudojantis Microsoft Teams programine įranga, o kiekvieną kartą rinkos dalyviams ar suinteresuotiems asmenims siunčiamas kvietimas dalyvauti posėdyje ir prašoma užsiregistruoti, kad būtų įmanoma identifikuoti prie Tarybos posėdžio nuotoliniu būdu prisijungusius asmenis. Prie Tarybos posėdžio nuotoliniu būdu prisijungę asmenys turi galimybę girdėti posėdžio garso transliaciją, matyti pranešėjų pristatymus ir pasisakyti dėl posėdžio metu svarstomų klausimų. Taigi, Taryba organizuodama posėdžius nuotoliniu būdu, visiems rinkos dalyviams ir suinteresuotiems asmenims užtikrina technines galimybes dalyvauti Tarybos posėdyje nuotoliniu būdu bei pasisakyti posėdyje nagrinėjamais klausimais. Posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu teisės aktai nedraudžia. Iš pateikto į bylą Tarybos rašto „Dėl 2020-03-31 Tarybos posėdžio nuotoliniu būdu“ nustatyta, kad Taryba informavo pareiškėją, kur surasti posėdžio darbotvarkę ir visą medžiagą (nurodė tinklapio adresą), nurodė technines būtinas priemones dėl dalyvavimo posėdyje nuotoliniu būdu, taip pat nurodė, kad esant poreikiui, galima suderintu laiku atlikti prisijungimo prie nuotolinio posėdžio testavimą. Kaip nustatyta, pareiškėja sutiko dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu (el. paštu 2020-03-30 pateikė sutikimą). Nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi galimybe atlikti prisijungimo prie nuotolinio posėdžio testavimą, papildomų pastebėjimų dėl interneto prieigos problemų ar kitų trikdžių pareiškėja nenurodė, tokių duomenų ir įrodymų nėra pateikta. Taip pat nenustatyta, kad galimomis priemonėmis (el. paštu, telefonu, Microsoft Teams programinės įrangos žinučių skiltyje ar kitomis komunikacijos priemonėmis) nei vykusio posėdžio metu, nei jam pasibaigus informavo Tarybos atstovų apie esamus sutrikimus ar kitus trikdžius, neleidžiančius prisijungti ar pasisakyti posėdžio metu. Todėl pareiškėjos argumentai, kad negalėjo dalyvauti ir pasisakyti posėdyje dėl Tarybos veiksmų ar kad tokiu būdu ji buvo ignoruojama, nėra jokio pagrindo. Nenustatyta, kad Taryba būtų pažeidusi pareiškėjos teisę dalyvauti posėdyje, teikti pastabas, paaiškinimus, įrodymus ir kt. dėl galutinio sprendimo priėmimo.

Teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjos nurodytas argumentas dėl Nutarimo neteisėtumo todėl, kad vienas Tarybos narys balsavo „prieš“ taip pat nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Tarybos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Tarybos nariai, įskaitant jos pirmininką. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas. Reglamento 85 punktas numato, kad Tarybos narys turi teisę nesutikti su daugumos Tarybos narių nuomone posėdyje svarstomais klausimais. Tokiu atveju Tarybos narys žodžiu ir (ar) raštu išdėsto savo nuomonę, kuri užfiksuojama posėdžio protokole. Taigi, kaip matyti, teisinis reglamentavimas įtvirtina Tarybos narių teisę balsuoti laisvai nepriklausomai nuo kitų narių, taip pat teisę išsakyti savo nuomonę. Tačiau tas faktas, kad tam tikras klausimas (nutarimas) priimtas Tarybos narių balsų dauguma (kaip tą numato Energetikos įstatymas), tačiau ne vienbalsiai savaime nereiškia nutarimo neteisėtumo.

Pareiškėjos argumentai, kad atsakovė, priimdama skundžiamą Nutarimą, nepaisė konstitucinio atsakingo valdymo principo, pažeidė reikalavimus administraciniam aktui priimti taip pat nepagrįsti.

Kaip ir nurodo pareiškėja skunde, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) (ginčui aktuali redakcija) 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga - turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019).

Nagrinėjamu atveju įvertinus Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą aukščiu aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, konstatuotina, kad Tarybai yra suteikti tam tikri įgaliojimai valstybės reguliuojamų kainų srityje, inter alia, įgaliojimai reguliuojant kainas šilumos ūkyje ir Taryba turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į ŠŪĮ 1 straipsnyje įtvirtintus tikslus ir kitas aukščiau minėtas teisės aktų normas, pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus bei priimti atitinkamus sprendimus. Teismas vertina, kad pagal pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, nenustatyta, kad Taryba būtų pažeidusi galiojančias aktualias ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidusi gero administravimo ir kitus viešojo administravimo principus.

Todėl remiantis išdėstytais argumentais kaip minėta, įvertinus skundžiamo Nutarimo turinį pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių kontekste bei remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Nutarimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir išsamus. Todėl teisinio pagrindo jį naikinti nėra. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos biudžetinės įstaigos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patikslintą prašymą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl 2020 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“ dalies (2 ir 4 punktų) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.