- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 2-27-766/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00049-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- T. V.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei N. K., ieškovės atstovui advokatui K. V., valstybės institucijos, teikiančios išvadą, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. P.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui T. V. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. K. 2011-01-05 kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nustatyti, kad atsakovas T. V. yra vaiko A. K., gim. 2010-12-08, tėvas. Taip pat prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su vaiko motina (ieškove) bei priteisti iš atsakovo jo dukters išlaikymui periodines kasmėnesines išmokas po 1000 Lt kas mėnesį nuo 2010-12-08 iki vaiko pilnametystės bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Ieškovė N. K. ieškinio reikalavimus palaikė visiškai. Paaiškino, kad 2010 m. sausio mėn. Vokietijoje susipažino su atsakovu, artimai bendravo ir pasijuto nėščia. Grįžo į Lietuvą, dar iki liepos mėnesio su atsakovu bendravo telefonu. 2010 m. gruodžio mėn. gimė dukra, apie tai pranešė atsakovui, bet jis į tai nesureagavo, jam buvo neįdomu. Šiuo metu su atsakovu nebendrauja. Gyvena viena su dukra; šiuo metu nedirba. Jos gaunamas pajamas sudaro socialinė išmoka ir vaiko pinigai. Gyvena savivaldybės suteiktame bute. Mano, kad atsakovas uždirba ne mažiau kaip 1000 eurų, todėl vaiko išlaikymui gali skirti 1000 Lt. Su atsakovu susipažino Vokietijoje, būdama pas draugus. Tuo metu jos sesuo dirbo su atsakovu tame pačiame darbe. Vaikas panašus į tėvą. Yra visiškai įsitikinusi, kad atsakovas jos vaiko tėvas. Prašo ieškinį tenkinti, nustatyti, kad atsakovas yra vaiko A. K. tėvas, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja bei priteisti iš atsakovo jo dukters išlaikymui periodines kasmėnesines išmokas po 1000 Lt kas mėnesį nuo vaiko gimimo dienos 2010-12-08 iki vaiko pilnametystės.
Valstybės institucijos, teikiančios išvadą, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. P., gindama vaiko teisę žinoti savo kilmę, su ieškiniu sutiko. Prašo patenkinti ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Duomenų, kad ieškovė netinkamai atliktų motinos pareigas, neturi. Priteisiamo išlaikymo dydį paliko nustatyti teismui jo nuožiūra.
A. T. V teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą teisme dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo jam yra žinoma (b.l. 111, 112).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte konstatuota, kad, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste (LR (duomenys neskelbtini) str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
1975 m. Europos konvencija “Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso” buvo priimta siekiant pagerinti nesantuokinių vaikų teisinę padėtį. Šios konvencijos 3 str. numato, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 str. nurodo, kad dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. LR CK 3.148 str. kaip pagrindinį pagrindą tėvystei nustatyti įtvirtino mokslinius įrodymus (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo). Tuo atveju, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi, įstatymas numato, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizių išvados, galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako atlikti ekspertizę arba kai atsakovas, t.y. spėjamas vaiko tėvas atsisako atlikti ekspertizę. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tokį atsakovo atsisakymą atlikti ekspertizę teismas gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Atsakovas apie bylos nagrinėjimą teisme dėl tėvystės nustatymo žinojo, atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko (44, 45), į teismo posėdį neatvyko, pas ekspertus atlikti DNR genominės ekspertizės nenuvyko. Atsakovui atsisakius ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, tokį atsakovo atsisakymą įvertina kaip tėvystės įrodymą.
Iš byloje pateikto gimimo liudijimo (b.l. 7) matyti, jog A. K., gimė 2010-12-08, jos motina yra ieškovė A. K., įrašų apie tėvą vaiko gimimo liudijime nėra. Sutinkamai su LR CK 3.146 str. 1 d., jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Ieškovės paaiškinimai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė vaiko pradėjimo laikotarpiu bendravo ir palaikė trumpalaikius intymius santykius su spėjamu vaiko tėvu - atsakovu. Ieškovės paaiškinimų pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, nes jie yra nuoseklūs.
Tuo tarpu, atsakovas, nors ir žinodamas apie teisme iškeltą bylą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, į posėdžius neatvyko, nepateikė įrodymų paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus, ar paneigiančius patį tėvystės faktą. Todėl visos šios byloje nustatytos aplinkybės bei esantys įrodymai vertintini kaip tėvystės įrodymai (LR CK 3.148 str. 2 d.).
Teismas mano, jog minėti faktai yra pagrindas tėvystei nustatyti, todėl byloje pateiktų įrodymų pagrindu ieškinio reikalavimas dėl tėvystės pripažinimo tenkintinas ir atsakovas T. V. pripažintinas A. K., gim. 2010-12-08, tėvu.
Atsakovas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina prieštaravimų nepareiškė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog skyrius neturi duomenų apie ieškovės netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. K. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina A. K. (LR CK 3.169 str.).
Pripažinus atsakovą ieškovės dukters tėvu, spręstinas klausimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo. LR CK 3.192 str. 1 d. nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi LR CK 3.3 str. įtvirtintu šeimos santykių teisinio reglamentavimo principu, ir vienas iš šio straipsnio aspektų yra tas, jog vaiko išlaikymo dydis turi užtikrinti socialiai būtiną minimalų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo lygį. Sutinkamai su LR CK 3.156 str., tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, atsižvelgia į LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t.y., išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Proporcingumo principas reiškia, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, kad ir kokie būtų jo poreikiai, nei tai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė šiuo metu nedirba, gyvena iš gaunamos socialinės pašalpos ir išmokos vaikui; duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra; atsakovas yra dirbantis, tačiau oficialių duomenų apie gaunamas pajamas teismui nepateikė. Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad nepilnametis vaikas yra 1,5 metų amžiaus, specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų dydį grindžia ieškinyje pateiktais esamais ir būsimais vaiko poreikiais, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog šios ieškovės nurodytos išlaidos nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais ar kitomis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka leistinomis priemonėmis (LR CPK 177 str.). Įrodymų apie faktines išlaidas vaiko poreikių tenkinimui ieškovė nepridėjo, teismas laiko ieškovės nurodytas išlaidas nepagrįstai didelėmis. Taigi, atsižvelgiant į abiejų bylos šalių pajamų ir išlaidų santykį, jų vaiko amžių (1,5 metų), į tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, siekiant išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisiama po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo dienos 2010-12-08iki vaiko pilnametystės (LR CK 3.192, 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti dukrai priteistą išlaikymą (LR CK 3.185 str., 3.203 str. 1 d.). Kaip jau minėta, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išlaikymo dydis gali kisti (LR CK 3.201 str.). Priteista suma kasmet yra indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).
Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, todėl, ieškinį patenkinus, vadovaujantis LR CPK 96 str., iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Šias išlaidas sudaro: 133,00 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 180,00 Lt žyminis mokestis už išlaikymą, iš viso 313 Lt žyminio mokesčio, bei 490,00 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-267 str., 269 str., 270 str., 392 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti atsakovą T. V., gyv. (duomenys neskelbtini), a.k. nežinomas, A. K., gim. 2010-12-08, tėvu, o A. K., gim. 2010-12-08, – atsakovo T. V. vaiku.
Priteisti iš atsakovo T. V., gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai A. K., gim. 2010-12-08, periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų 00 ct), mokamomis kas mėnesį nuo 2010-12-08 iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.
Paskirti ieškovę N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečiui vaikui A. K., gim. 2010-12-08, priteistą išlaikymą uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo T. V., gyv. (duomenys neskelbtini), a.k. nežinomas, bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai: 313,00 Lt (tris šimtus trylika litų 00 ct) žyminį mokestį bei 490,00 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, gavėjo kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš atsakovo T. V., gyv. (duomenys neskelbtini), a.k. nežinomas, 114,20 Lt (vieną šimtą keturiolika litų 20 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, per tris darbo dienas teismo sprendimo nuorašą išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, tėvystės nustatymui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.