Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei D. Š., neatvykus atsakovui, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios R. Š. įmonės atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Penktas šansas“, ieškinį atsakovui R. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pripažino, kad įsivėlus rašybos klaidai, faktinė ieškinio suma yra 2 976,22 Eur. Taip pat nurodė, kad ieškovas nekeičia materialinių ir procesinių reikalavimų atsakovui.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (viešo paskelbimo būdu). Nors atsakovui apie šio posėdžio laiką, vietą ir datą pranešta tinkamai, tačiau prašymų iš jo negauta. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, o ieškovui prašant tokį sprendimą priimti, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2017-05-23 nutartimi R. Š. įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta MB „Penktas šansas“. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad nuo 1996-08-27 iki 2017-05-23 R. Š. buvo įmonės vadovas.

Pagal įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t.y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Kai įmonės vadovas, sužinojęs apie realų įmonės nemokumą, delsia kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiami tiek pačios įmonės, tiek kreditorių interesai. Šiuo atveju įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų, imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai) pažeidimu bei fiduciarinių pareigų pažeidimu (pareigos veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.).

Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatyta, kad R. Š. įmonei nuo 1996-08-27 iki 2017-05-23 d., t.y. iki teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, vadovavo R. Š.. Įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui (toliau VSDFV Šiaulių skyrius) priskaičiuotų mokesčių nemokėjo nuo 2011-03-31 įmonei nevykdant įsipareigojimų VSDFV Šiaulių skyriui susidarė 2 976,22 Eur įsiskolinimas. Būdamas įmonės vadovu ir žinodamas, kad įmonė yra nemoki, atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, taip leisdamas didėti skoloms, elgėsi neatsakingai ir priešingai įmonės interesams, todėl padarė įmonei turtinę žalą. Atsakovo R. Š. padaryta ieškovui žala sudaro 2 976,22 Eur. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė.

Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės administracijos vadovui ir įmonės savininkams taikymo, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t.y. bendrovės vadovas (CK 6. 248 str. 1 d.), CPK 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

R. Š. kaip įmonės administracijos vadovas, turėjo visas galimybes ir turėjo žinoti bei domėtis bendrovės finansine padėtimi, o pradelstiems įmonės įsipareigojimams viršijus pusę jos balansą įrašyto turto vertės, privalėjo vykdyti IBĮ 8 straipsnio įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi bendrovės vadovo ar kito asmens, turinčio pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), iš pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas patyrė turtinę žalą, atsakovui delsiant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės skoliniai įsipareigojimai tik didėjo, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti ieškinį pagrįstu ir tenkinti – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 976,22 Eur žalos atlyginimo (CK 2.87 str., 6.245 str., 6.263 str.).

18 Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2018 m. vasario 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), todėl valstybei iš atsakovo priteistini 89,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str.1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendė:

ieškovo ieškinį atsakovui tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui bankrutuojančiai R. Š. įmonei, 2 976,22 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 22 ct) žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 976,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018-02-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 89,00 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.