Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,

atsakovei R. M.;

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ir atsakovės R. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-644-524/2009 iš dalies patenkintas ieškovo J. B. ieškinys atsakovėms R. M. ir Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro notarei Linai Peštenienei dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, apmokėtų vekselių grąžinimo ir vekselio pripažinimo negaliojančiu. Tretieji asmenys byloje antstolis R. A. Genutis, uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Netenkindamas reikalavimo panaikinti notaro vykdomąjį įrašą teismas nurodė, kad 2005 m. lapkričio 16 d. vekselio, išduoto 60 000 eurų sumai, ieškovas neginčija, jį apmokėjo. Kadangi pavedimas buvo atliktas praleidus terminą pateikti vekselį apmokėjimui, teismas sprendė, jog šiuo veiksmu ieškovas, būdamas vekselio davėju, šį terminą pratęsė. Esant apmokėtam vekseliui teismas pripažino notaro vykdomąjį įrašą įvykdytu ir nusprendė, kad jo panaikinimas nesukels teisinių pasekmių, nes šalių ginčo esmė yra skolos dydis ir jos apmokėjimas.

Netenkindamas reikalavimo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui 2006 m. sausio 11 d. vekselio, išduoto 30 000 eurų sumai, originalą, teismas nurodė, kad ieškovas, įrodinėdamas vekselio apmokėjimą, siekia prievolės įvykdymą patvirtinti liudytojų parodymais, tačiau toks sandorio įvykdymo fakto įrodinėjimas neleidžiamas (CK 1.93 str. 2 d.). Pažymėjo, jog kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių prievolės įvykdymą, ieškovas nepateikė.

Tenkindamas reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2006 m. kovo 29 d. vekselį, išduotą 30 000 eurų sumai, teismas konstatavo, kad jame nėra ieškovo parašo ir nurodė, jog pagal LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 78 straipsnio 1 dalį dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš įstatyme nurodytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios.

Teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas permokėjo 60 000 eurų, t. y. kad antstolis nuo ieškovo sąskaitos nurašė šią sumą vykdydamas ginčo vykdomąjį įrašą. Vykdomąjį įrašą ieškovas užginčijo tuo pačiu metu, kai atsakovė šį įrašą pateikė antstoliui vykdyti. Byloje 2008 m. kovo 27 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas išieškojimas pagal minėtą įrašą. Užginčijęs vykdomąjį įrašą ir siekdamas panaikinti areštą savo turtui, ieškovas į antstolio depozitinę sąskaitą įnešė 60 000 eurų sumą. Jos skirstyti antstolis neturėjo teisės, tačiau nesulaukęs teismo sprendimo dėl vykdomojo įrašo įsiteisėjimo, antstolis išmokėjo atsakovei 207 877,16 Lt ir skyrė 10 289,84 Lt vykdymo išlaidoms. Šiuos antstolio veiksmus ieškovas apskundė teismui, todėl neteisėtai atsakovei išmokėtų pinigų grąžinimas yra ne šios bylos klausimas.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad naikinti vykdomąjį įrašą, išduotą 2005 m. lapkričio 16 d. vekselio pagrindu, nėra prasmės, kadangi įrašas yra įvykdytas. Vykdomasis įrašas apeliantui sukelia neigiamas pasekmes, nes iš ieškovo yra reikalaujamas užmokestis už šio įrašo atlikimą (1038 Lt) ir vykdymo išlaidos (apie 9 000 Lt).

Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad 2005 m. lapkričio 16 d. vekselio pateikimo terminas pasibaigė. Jam pasibaigus atsakovė neturėjo teisės pateikti vekselį notarei, o notarė negalėjo atlikti vykdomojo įrašo. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas būdamas 2005 m. lapkričio 16 d. vekselio davėju, pratęsė vekselio pateikimo apmokėti terminą, nes tokios galimybės įstatymas nenumato.

Ieškovas liudytojų parodymais siekė įrodyti ne pinigų perdavimo faktą, t. y. prievolės pagal 2006 m. sausio 11 d. vekselį įvykdymą, o aplinkybę, jog ieškovas turėjo 2006 m. sausio 11 d. vekselio originalą, kaip skolos dokumentą, kas iš esmės reiškia, jog piniginė prievolė yra įvykdyta. Atsisakydamas apklausti liudytoją A. D. teismas atėmė ieškovui galimybę pasinaudoti šia procesine priemone. Teismas neaptarė 2006 m. sausio 11 d. vekselyje ieškovo ranka padaryto įrašo ,,Apmokėtas“ ir dėl to sprendime nepasisakė.

Atsakovė R. M. padavė apeliacinį skundą. Prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą dalyje, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai. Teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės turimas 2006 m. kovo 29 d. vekselis, išduotas 30 000 eurų sumai, ieškovo nepasirašytas. Šį vekselį užpildė ieškovas, parašo vietoje pats užrašė savo vardą ir pavardę, todėl nebuvo jokio pagrindo abejoti vekselio atitikimu formos reikalavimui. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nėra detalizuota kas sudaro asmens parašą. Ieškinio patikslinimas, kuriame vekselis ginčijamas dėl parašo nebuvimo, atsirado tik po to, kai teismui buvo pateikti vekselių originalai ir ieškovo atstovas pamatė, jog vienas vekselis pasirašytas kitokiu būdu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Nenustačius CPK 329 str. įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str.).

Nustatyta, kad ieškovas J. B. atsakovei R. M. išrašė tris paprastuosius vardinius neprotestuotinus vekselius: 2006 m. kovo 29 d. - 60 000 eurų sumai, 2006 m. sausio 11 d. - 30 000 eurų sumai ir 2006 m. kovo 29 d. taip pat 30 000 eurų sumai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad prievolę pagal 2005 m. lapkričio 16 d. bei 2006 m. sausio 11 d. vekselius jis įvykdė, o 2006 m. kovo 29 d. vekselis yra negaliojantis. Atsakovė siekia visų trijų vekselių apmokėjimo. Vekselio atsiradimo pagrindas – jo išrašymas; šis valinis veiksmas yra vienašalis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007), todėl kiekvienas ieškinio reikalavimas, susijęs su atskirais vekseliais turi būti sprendžiamas savarankiškai, kaip kilęs iš savarankiškos prievolės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl kiekvieno vekselio, tačiau klaidingai prievoles pagal visus vekselius vertino kaip bendrą ieškovo prievolę ir, atsižvelgęs į ieškovo atliktą pinigų pervedimą, atsakovės įrodinėjamą užskaitymą bei antstolio veiksmus, sprendė, jog iš esmės byloje vyksta ginčas dėl 30 000 eurų skolos. Apeliacinius skundus padavė abi šalys ir tokiu būdu apygardos teismo sprendimas yra skundžiamas dėl visų trijų ieškinio reikalavimų. Esant tokiai procesinei situacijai teisėjų kolegija nutartyje pasisako dėl kiekvieno reikalavimo atskirai.

Dėl 2008 m. vasario 1 d. notarės vykdomojo įrašo.

Spręsdamas šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas keičiamas (CPK 330 str.).

2005 m. lapkričio 16 d. paprastajame vardiniame neprotestuotiname vekselyje įrašyta, kad jis turi būti apmokėtas iki 2006 m. liepos 1 d. (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 35 str. 1 d. 3 p.). Nustačius tokios rūšies terminą, vekselio turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. 1 d.). Kai pasibaigia terminas pateikti apmokėti, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 55 str. 1 d. 3 p.). Todėl atsakovė R. M. 2008 m. vasario 1 d., kuomet kreipėsi į notaro biurą dėl vykdomojo įrašo, buvo netekusi teisės pareikšti reikalavimą ieškovui J. B. pagal 2005 m. lapkričio 16 d. vekselį. LR Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad rašytinis prašymas notarui išieškoti pinigus iš skolininko turi būti pateiktas LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytu laiku. Tai reiškia, kad prašymą, pateiktą praleidus aptartus terminus, notaras turi atsisakyti priimti. Vadinasi atsakovės R. M. prašymą notarė priėmė pažeisdama norminius aktus. Be to, Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punkte nurodyta, jog notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta pagal visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Nagrinėjamoje byloje tokių įrodymų nėra. Kadangi Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punkto antrojoje pastraipoje įrašyta, kad vykdomasis įrašas išduodamas tik įvykdžius šio punkto pirmosios pastraipos reikalavimus, paminėtas trūkumas pripažįstamas antruoju pagrindu ginčijamą vykdomąjį įrašą pripažinti neteisėtu. Teismas, atsisakydamas panaikinti vykdomąjį įrašą nurodė, kad termino praleidimo aplinkybė yra teisiškai nereikšminga, nes ieškovas įrodinėja, kad jis vekselį apmokėjo pasibaigus jame nurodytam terminui, todėl jis, būdamas vekselio davėju, šį terminą pratęsė. Teismo motyvas klaidingas. LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 36 straipsnio 2 dalis, kuria rėmėsi teismas, leidžia pratęsti apmokėjimo terminą vekseliui, kuris mokėtinas jį pateikus, o 2005 m. lapkričio 16 d. vekselio apmokėjimo terminas nustatytas „per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos“ (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 35 str. 1 d. 3 p.). Tokio vekselio atžvilgiu galioja nutartyje jau minėtos normos - LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Vadinasi teismas taikė netinkamą teisės normą. Kita vertus, terminas pratęsiamas (atnaujinamas) tuomet, kai teisinę reikšmę turintis veiksmas, kuriam atlikti terminas nustatytas, neatliktas. Tokiu būdu suteikiama galimybė atlikti teisinį veiksmą po jam skirto termino pasibaigimo. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad ieškovas sumokėjo atsakovei vekselyje įrašytą sumą pasibaigus vekselio apmokėjimo terminui, reiškia laisvanorišką prievolės įvykdymą pasibaigus jos įvykdymo terminui, bet ne šio termino pratęsimą. Ypač pažymėtina, kad toks „termino pratęsimas“ negali būti pagrindas atlikti vykdomąjį įrašą išieškoti jau sumokėtą pinigų sumą. Teismas, atsisakydamas tenkinti aptariamą ieškinio reikalavimą taip pat nurodė, kad naikinti vykdomąjį įrašą nėra jokio pagrindo, nes šis vykdomasis įrašas yra įvykdytas ir jo panaikinimas nesukels ieškovui teisinių pasekmių. Motyvas klaidingas. Kaip nurodo ieškovas apeliaciniame skunde, už vykdomojo įrašo vykdymą iš ieškovo yra reikalaujama papildomų mokėjimų. Kita vertus 2008 m. vasario 1 d. vykdomasis įrašas negali būti laikomas įvykdytu, nes nėra atlikti LR Civilinio proceso kodekse reglamentuoti vykdymo veiksmai, o pats ginčijamas įrašas atliktas po pinigų atsakovei sumokėjimo, t. y. sumokėta ne vykdomojo įrašo pagrindu.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija šioje dalyje ieškovo apeliacinį skundą tenkina - 2008 m. vasario 1 d. notarės vykdomąjį įrašą panaikina kaip atliktą pažeidžiant norminiais aktais nustatytą tvarką.

Civilinio proceso požiūriu toks sprendimas yra galimas, nes notarė L. P. ieškovo 2009 m. gegužės 9 d. teismo priimtame ieškinio patikslinime, kuriame pareikštas reikalavimas dėl vykdomojo įrašo, įvardinta atsakove, tokiu pat procesiniu vardu notarė vadinama ir skundžiamame sprendime. Nutartis, kuria būtų pakeista notarės procesinė padėtis, nebuvo priimta, ja nelaikytinas ir teisėjos 2009 m. balandžio 20 d. išaiškinimas teismo posėdyje (t. 2, b. l. 41) . Iš bylos medžiagos matyti, kad notarei buvo sudarytos sąlygos dalyvauti procese, jos procesinės teisės nebuvo apribotos ar pažeistos, ieškinio reikalavimas yra nematerialus bei nukreiptas tiesiogiai notarei, kuri ir pasirinko poziciją bei procesinį elgesį byloje. Esant tokiai procesinei situacijai ieškinio reikalavimas gali būti tenkinamas.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovas atsakovei 2008 m. sausio 9 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu sumokėjo 60 000 eurų. Ieškovas teigia tokiu būdu sumokėjęs pagal 2005 m. lapkričio 16 d. vekselį. Atsakovė neginčija šią pinigų sumą gavusi, tačiau teigia, kad ją užskaitė kaip mokėjimą pagal 2006 m. sausio 11 d. ir 2006 m. kovo 29 d. vekselius. Ieškovo apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad tokie ieškovės veiksmai nesuderinamai su CK 6.55 straipsnio nuostatomis. Pagal šią įstatymo normą, nesant kitokio šalių susitarimo, ir ieškovui pavedime įrašius mokėjimo paskirtį: „paprasto vekselio apmokėjimas išrašyto sumai 60 000 EUR“ sumokėti pinigai galėjo būti įskaityti tik seniausios skolos - 2005 m. lapkričio 16 d. vekselio apmokėjimui. Ieškovas yra pareiškęs reikalavimą įpareigoti atsakovę grąžinti jam apmokėto vekselio originalą. Nors vekselio pateikimo apmokėjimui terminas yra pasibaigęs ir skundžiamame sprendime bei šioje nutartyje konstatuojama, kad vekselis yra apmokėtas, ieškovo reikalavimas nėra perteklinis, nes pagal LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, apmokėjęs vekselį asmuo gali reikalauti grąžinti jam vekselį ir išduoti pakvitavimą. Šiuo atveju pakvitavimas nėra būtinas, nes vekselis apmokėtu pripažįstamas teismo procesiniais sprendimais. Be to, turint omenyje daugiaplanius šalių santykius, tenkinant šį reikalavimą sudaroma didesnė galimybė atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Todėl reikalavimas tenkinamas ir atsakovė įpareigojama grąžinti ieškovui 2005 m. lapkričio 16 d. paprastojo vardinio neprotestuotino vekselio, išduoto 60 000 eurų sumai, originalą.

Dėl 2006 m. sausio 11 d. vekselio.

Šioje dalyje ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas. Nustatyta, kad 2006 m. sausio 11 d. vekselis yra perbrauktas, ant jo yra ieškovo parašytas užrašas „Apmokėtas“ ir jo parašas, taip pat yra ir atsakovės parašytas užrašas „Apmokėta“, data – „2008.01.10“ ir atsakovės parašas. Neginčijama aplinkybė, kad atsakovė šį užrašą atliko po to, kai 2008 m. sausio 9 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu gavo iš ieškovo 60 000 eurų ir šią sumą nepagrįstai užskaitė kaip 2006 m. sausio 11 d. vekselio apmokėjimą. Ieškovas nurodo, kad jis įrašą „Apmokėtas“ įrašė po to kai 2006 m. gruodžio 31 d. apmokėjo vekselį ir atsakovė jam grąžino originalą. Atsakovė šio užrašo kilmę aiškina kitaip. Teigia, kad ieškovas žadėjo atsiskaityti, ji jam trumpam buvo davusi vekselį, tačiau ieškovui pasakius, kad pinigai nebus perduoti nedelsiant, vekselį atsiėmė. Tokie šalių paaiškinimai yra prieštaringi ir nei vieni iš jų nėra patikimi bei paneigiantys priešingosios pusės paaiškinimus. Tiesioginių įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių pinigų sumokėjimą atsakovei nėra. Vekselis tai vertybinis popierius - dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą (CK 1.105 str.). Šis civilinių teisių objektas gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 13, 18 str.), o jo patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti, o tai reiškia su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti, įstatyme nustatyti griežti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). Todėl, nesant kitų įrodymų, sprendžiant ieškinio reikalavimą pripažinti 2006 m. sausio 11 d. vekselį apmokėtu, vertinamas formalių reikalavimų vykdymas. LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas pagal vekselį įsipareigojęs asmuo, kurio atžvilgiu pasinaudota ar gali būti pasinaudota reikalavimo teise, apmokėjęs vekselį, gali reikalauti grąžinti jam vekselį su protestu ir išduoti pakvitavimą. Vadinasi įsipareigojęs asmuo vekselio apmokėjimą gali įrodyti vekselio turėjimu ir reikalavimo teisę turėjusio asmens pakvitavimu. Atsakovė pakvitavimo nėra išdavusi. Ieškovo užrašas „Apmokėtas“ taip pat neįrodo prievolės įvykdymo, nes įstatymas nenumato skolininko įrašų vekselyje, kaip jo apmokėjimo įrodymo. Vien vekselio originalo buvimas pas vekselio davėją nebūtų pagrindas spręsti dėl vekselio apmokėjimo. Atsižvelgiant į tokią teisinę situaciją, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė papildomų priemonių apklausti liudytoją A. D., negali būti pripažinta proceso pažeidimu, dėl kurio byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Juolab, kad 2009 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje ieškovas ar jo atstovė dėl liudytojo apklausos ar jo iškvietimo prašymų nepareiškė. Nesant įrodymų, kad 2006 m. sausio 11 d. vekselis buvo apmokėtas LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo reglamentuota tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti šio vekselio originalą t. y. konstatuoti, kad vekselis yra apmokėtas.

Dėl 2006 m. kovo 29 d. vekselio.

Atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas. Kaip minėta, vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti įstatyme yra nustatyti griežti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai. LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 4, 77, 78 straipsniuose nurodyti formalūs reikalavimai – būtini vekselio rekvizitai – ir jų nebuvimo pasekmės: dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, negalioja. Konkrečiai imant 77 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad paprastajame vekselyje turi būti išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas, o 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš šio įstatymo 77 straipsnyje išvardintų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios [...]. Iš byloje esančio 2006 m. kovo 29 d. vekselio nuorašo matyti, kad jame yra įrašyta tik ieškovo pavardė, tačiau nėra jo parašo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovei iki tol jau buvo išdavęs ne vieną vekselį, kad atsakovė pripažįsta išmananti apie vekselius ir anksčiau juos naudojusi, kad ieškovas aiškina vekselio nepasirašęs, nes negavęs pinigų, yra pakankamas ieškovo parašo nebuvimą vertinti taip pat griežtai formaliai kaip ir atsakovės pakvitavimo nebuvimą bei konstatuoti, jog 2006 m. kovo 29 d. vekselis neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra pripažintinas negaliojančiu.

Iš dalies tenkinant ieškovo apeliacinį skundą iš atsakovės jam priteisiama bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga patenkintai reikalavimų daliai. Kadangi patenkintas vienas iš dviejų reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteisiama žyminio mokesčio dalis, sumokėta už patenkintą neturtinį apeliacinio skundo reikalavimą – 132 Lt ir pusė maksimalaus dydžio atstovavimo išlaidų, galimų pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas – 660 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą pakeisti.

Klaipėdos miesto šeštojo notarų biuro 2008 m. vasario 1 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. LP-1331), panaikinti.

Atsakovę R. M. įpareigoti ieškovui J. B. grąžinti 2005 m. lapkričio 16 d. paprastojo vardinio neprotestuotino vekselio, išduoto 60 000 eurų sumai, originalą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš atsakovės R. M. ieškovui J. B. priteisti 792 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt du litus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.