Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovui R. T., jo atstovei advokato padėjėjai Giedrei Liepinienei, atsakovei M. T., jos atstovui advokatui Aidui Venckui, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei M. T. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir civilinės būklės akto įrašo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad jis ir atsakovė susipažino ir pradėjo bendrauti (duomenys neskelbtini) m. pradžioje, tų pačių metų (duomenys neskelbtini) d. gimė G. T.. Vaiko gimimo metu atsakovė santuokos sudariusi nebuvo, tikrasis vaiko tėvas nebuvo tiksliai žinomas ar tėvystės pripažinti nenorėjo, todėl vaiko gimimo liudijime duomenų apie tėvą nebuvo. (duomenys neskelbtini)ieškovas su atsakove sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini)m. atsakovė jam pasiūlė vaikui suteikti savo pavardę, jis sutiko. (duomenys neskelbtini) jis kartu su atsakove nuvyko į (duomenys neskelbtini)biurą ir pasirašė pareiškimą, po to nuvyko į Civilinės metrikacijos skyrių kur buvo išduotas naujas G. T. gimimo liudijimas. Kadangi tiek jis, tiek atsakovė žinojo, jog jis nėra vaiko tėvas, šį veiksmą suprato kaip pavardės suteikimą, o ne kaip tėvystės pripažinimą. Kuo skiriasi tėvystės pripažinimas nuo pavardės pakeitimo procedūros ir kokios to sukeliamos pasekmės, jis nežinojo, be to ir nesvarstė, kadangi pasitikėjo atsakove, kuri teigė, kad nori, jog visi turėtų vienodas pavardes ir pašaliniams asmenims dėl to nekiltų klausimų. 2011 m. pradžioje sutuoktinių santykiai ypač pablogėjo, gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Tuomet atsakovė jam pareiškė, kad nepaisant to, jog ji žino, kas yra tikrasis sūnaus G. tėvas ir yra atlikusi tėvystės nustatymo genetinį tyrimą, ji vis tiek laikys ieškovą tikruoju vaiko tėvu, nes šiuo metu taip yra nurodyta vaiko gimimo liudijime. Atsakovė taip pat nurodė, kad tikrasis vaiko tėvas T. K., kuris kaip paaiškėjo, yra ne kartą lankęs G. T., atsakovės teigimu, vaikui gimus kurį laiką teikė išlaikymą. Įvertinęs iš atsakovės gautą informaciją ir pasidomėjęs (duomenys neskelbtini)pas notarą pateiktais dokumentais suvokė, kad nurodytą dieną pasirašė pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, o ne, kaip tada suvokė, dokumentus dėl pavardės suteikimo. Šį sandorį sudarė neabejotinai suklydęs dėl paties sandorio esmės. Jis galvojo, kad G. pavardės keitimas yra tiesiog formali procedūra, jam faktiškai nesukelianti jokių realių teisinių pasekmių. Jis nebūtų sutikęs pripažinti vaiko, nes tai neatitinka jo tikrosios valios. Tol, kol gyveno su atsakove kartu, žinoma bendravo su jos sūnumi, kiek reikėjo juo pasirūpindavo, tačiau tarp jo ir vaiko nebuvo tokio glaudaus emocinio ryšio, koks būtų buvęs, jei jis būtų jo biologinis sūnus. Jis neketino vaiko įsivaikinti, nes emociškai jo tėvu nesijautė. Dėl šių priežasčių prašo (duomenys neskelbtini) sandorį, kuriuo jis pripažino G. T. tėvystę pripažinti negaliojančiu CK 1.90 str. 1-4 dalių pagrindu ir panaikinti (duomenys neskelbtini)Kauno miesto CMB civilinės būklės akto pakeitimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis pripažintas G. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu. Mano, kad įrašo panaikinimas vaikui nesukels neigiamų faktinių ar psichologinių pasekmių. Taip pat prašo atnaujinti galimai praleistą ieškinio senaties terminą, nors laiko, kad jo nepraleido.

Institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išklausius šalių paaiškinimus, susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, mano, jog ieškovo ieškinys turėtų būtų pareikštas ne kaip sandorio nuginčijimas, o kaip tėvystės nuginčijimas. Tačiau tėvystės nuginčijimui nėra jokio pagrindo. Ir šiandieną teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad yra praleidęs terminą tėvystei nuginčyti. (duomenys neskelbtini) savo pareiškime ieškovas pas notarą prašo pripažinti jį tėvu, abejotina, kad jis negalėjo suprasti ko prašo. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad visur abi šalys vaiką pristatydavo kaip ieškovo sūnų, nėra reikalo aiškintis emocinio ryšio, nes vaikui būtų padaryta žala, vaikas šiai dienai ieškovą laiko tėvu. Ieškovas nutraukęs santykius su atsakove, nori nutraukti santykius ir su nepilnamečiu vaiku. Kaip pripažino atsakovė, ji ilgą laiką praleido užsienyje, vaiku rūpinosi jos tėvai, todėl be įstatyminio atstovo skyrius neturėjo galimybės apklausti nepilnamečio vaiko. Ieškovo ieškinys nepagrįstas, ieškovas pripažino tėvystę, vaiku rūpinosi, todėl ieškinys neturėtų būtų patenkintas (94 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (13 b.l.). Iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) atsakovė pagimdė sūnų G. (10, 12 b.l.). (duomenys neskelbtini) bendro ieškovo R. T. ir M. T. pareiškimo pagrindu buvo padarytas (duomenys neskelbtini)gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)papildymo, pakeitimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės sūnaus G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas R. T. bei pakeista nepilnamečio vaiko pavardė į T. (10 b.l.). Tą pačią dieną Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure buvo išduotas naujas G. T. gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) (12 b.l.). Santuoka tarp šalių nenutraukta, nors šalys kartu negyvena. Ieškovas prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) pareiškimą, kuriuo jis pripažino G. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę negaliojančiu dėl suklydimo, panaikinti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB civilinės būklės akto pakeitimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis pripažintas G. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu. Ieškovas laiko, jog šiuo atveju turi būti taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio jis nėra praleidęs (CK 1.125 str. 1 d.).

Nors ieškinys įvardintas kaip dėl sandorio nuginčijimo ir civilinės būklės akto panaikinimo, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad iš esmės reiškiamas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo. Tai, kad ieškovo reikalavimas yra nuginčyti tėvystę, ieškovas pats pripažino teismo posėdžio metu (92 b.l.). Dokumento pavadinimas nekeičia ir nenulemia turinio esmės, todėl laikytina, kad ieškovo ieškinys pareikštas dėl tėvystės nuginčijimo ir nagrinėtinas CPK IV dalies 4 skirsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis CK X skyriaus 4 skirsnio nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas apie duomenis vaiko gimimo įraše, kuriame tėvu nurodomas ieškovas, sužinojo nuo įrašo padarymo dienos - (duomenys neskelbtini). Taip pat nekyla ginčas dėl pačios tėvystės, kadangi abi šalys pripažino, kad ieškovas nėra biologinis atsakovės sūnaus tėvas ir, kad šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos nuo pat vaiko gimimo dienos, t.y. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė jam pasiūlė suteikti jos sūnui pavardę, su kuo jis sutiko, tačiau iš ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad šis sprendimas buvo abiejų šalių (92 b.l.), kad ieškovas (duomenys neskelbtini)pareiškimą pasirašė savanoriškai, gera valia. Nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad suteikė tik pavardę, tačiau teismas vertina, kad suteikdamas pavardę, ieškovas pripažino tėvystę ir jis tai žinojo. Šį faktą patvirtina ieškovo parašas (duomenys neskelbtini)pareiškime (11 b.l.). Atsakovė nurodė, kad notaras kelis kartus paaiškino, jog tėvystės pripažinimas turi pasekmes ir tik tuomet šalys pareiškimą pasirašė (93 b.l.). Ieškovas šių aplinkybių neginčijo. Jis pripažino, kad ir pats skaitė pareiškimą, tik praleido pirmą sakinį (92 b.l.). Tačiau iš pareiškimo matyti, kad apie pripažinimą tėvu rašoma ne tik pirmame pareiškimo sakinyje, bet ir trečiame sakinyje, kurį ieškovas skaitė. Ieškovas matė G. T. gimimo liudijimą, kuriame jis įrašytas G. T. tėvu, be to, ieškovas dar iki pareiškimo pasirašymo, (duomenys neskelbtini) Krikšto Sakramento pažymėjime buvo įrašytas G. E. D. tėvu. Ieškovas yra jaunas, išsilavinęs vyras, neturintis sveikatos problemų, todėl teismo nuomone, ieškovas ne tik žinojo, bet ir suprato, kad jis (duomenys neskelbtini)pareiškimu pripažino ieškovės sūnaus G. tėvystę ir suteikė jam pavardę. CK 1.5 straipsnis nustato, kad civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Todėl ieškovas, elgdamasis kaip bonus pater familias, turėjo teisę kreiptis į advokatą ar kitą asmenį konsultacijos, prašyti paaiškinti notarą, jei jis pareiškimo turinio nesuprato, tačiau jis pripažino, kad to nepadarė, t.y. ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Ieškovas pripažino, kad kartu su atsakove, o tuo pačiu ir jos sūnumi G., gyveno 5 metus kaip šeima, su G. bendravo kaip su šeimos nariu, jį išlaikė, rodė jam dėmesį, vaikas jį vadino tėčiu, o jis draugams vaiką pristatydavo savo sūnumi. 2010 m. atsakovei išvykus dirbėti į užsienį, jis mėnesį laiko gyveno kartu su G. kaip tėvas ir sūnus, paskutiniu metu jų santykiai yra atšalę, su vaiku nebendrauja, nes su atsakove kartu negyvena (92, 93 b.l.). Atsakovės pateiktos nuotraukos patvirtina gražų ir šiltą ieškovo ir G. bendravimą šeimai gyvenant kartu (85-88 b.l.). Tai, kad ieškovo ir G. santykiai buvo šilti ir gražūs kaip tėvo ir sūnaus, patvirtino liudytoja S. D. (94-95 b.l.). Liudytojos parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, be to, ir ieškovas jos nurodytų aplinkybių nepaneigė. Atsakovė nurodė, kad vaikas ieškovą iki šiol laiko tėvu, jo labai pasiilgsta, kito tėvo nepažįsta (92-93 b.l.). Ieškovas pripažino, kad prieš 9 mėnesius buvo nuvykęs pas atsakovės tėvus į namus, ir kad vaikas juo džiaugėsi (94 b.l.). Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad vaiko ir tėvo ryšys, kuris tęsėsi penkerius metus nėra nutrūkęs, priešingai vaikas ieškovo labai pasiilgsta, tačiau ieškovas, nors jam nedraudžiama su vaiku bendrauti, sąmoningai siekia nutraukti šiuos santykius. Kaip pagrindinį tėvystės nuginčijimo argumentą ieškovas nurodo tai, kad nėra biologinis vaiko tėvas ir kad tarp jo ir vaiko nėra tokio glaudaus emocinio ryšio, koks būtų buvęs tuo atveju, jei jis būtų jo biologinis sūnus. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas kito tėvo nepažįsta, biologinio G. tėvo yra žinoma tik pavardė ir vardas, tačiau nėra jokių duomenų, kad jis ketintų pripažinti vaiko tėvystę.

Subjektyvinė tėvystės teisė atsiranda nuo vaiko gimimo ir baigiasi jo mirtimi. Ieškovas pasirašydamas pareiškimą ir įregistruodamas G. tėvystę (duomenys neskelbtini)žinojo, kad jis nėra jo sūnus, jį sūnumi pripažino geranoriškai, laisva valia. G. savo biologinio tėvo nepažįsta, jis savo tėvu pripažįsta tik ieškovą. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Tarp G. ir ieškovo buvo susidarę artimi, šilti, tamprūs tarpusavio tėvo ir sūnaus santykiai. Jis vaiką kartu su atsakove augino praktiškai nuo gimimo, juo rūpinosi, auklėjo. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Todėl šiuo atveju svarbu, kad galimas tėvystės nuginčijimas nepažeistų vaiko interesų. Nuginčijimo instituto paskirtis ne tik biologinės tiesos konstatavimas, bet ir siekimas, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Šiuo atveju iškyla biologinės ir faktinės tėvystės santykio problema ir turi būti ši problema sprendžiama atsižvelgiant į vaiko interesus. Šiuo atveju svarbūs yra ne tik ieškovo teiginiai, kad, jo nuomone, socialinis ryšys su vaiku yra nutrūkęs, tačiau ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai asmens, pripažinto vaiko tėvu, ir paties vaiko požiūriai į jų santykius skiriasi, būtina įvertinti tai, kad dėl psichologinių priežasčių vaikas tėvu ar motina gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas ar motina, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko motina ar tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Šiuo atveju teismas nustatė, kad per 5 metus susiformavo glaudūs ieškovo ir vaiko santykiai, vaikas žino jį kaip vienintelį tėvą, yra prie jo prisirišęs, nori su ieškovu bendrauti, laukia jo. Bylos duomenys rodo, kad ieškovas, gyvendamas su atsakove, penkerius metus ieškovės sūnų augino kaip savą, nors kaip pats nurodė, niekada nesijautė jo biologinis tėvas. Tačiau kaip teismas jau minėjo, biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Pažymėtina, ieškovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tai susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šiuo atveju, esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o ieškovui kaip tėvui bendravus su vaiku tokį ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Ieškovo nurodytas socialinis ryšys iš vaiko pusės nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su ieškovu, jam tai yra svarbu ir brangu, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Teismo nuomone, tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, nes nuginčijus tėvystę, vaikas liktų be tėvo, kadangi biologinio tėvo nustatymo perspektyvos šiai dienai yra neaiškios. Institucija duodanti išvadą byloje ieškinio taip pat nepalaiko nurodydama, kad nuginčyti tėvystę nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t.y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Kaip jau minėta, tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės, nes abi šalys pripažįsta, kad ieškovas nėra biologinis G. tėvas, tačiau atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas pats geranoriškai, laisva valia pripažino tėvystę, suteikė pavardę G., tačiau šio fakto nuo (duomenys neskelbtini)jis neginčijo. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad senaties terminą tėvystei nuginčyti praleido, termino praleidimo priežasčių nenurodė (93 b.l.). Nors teismo posėdžio metu nei ieškovas, nei jo atstovė senaties termino atnaujinti neprašė, tačiau byloje yra 2012-06-21 prašymas dėl galimai praleisto termino atnaujinimo (74-75 b.l.). Iš esmės vienintelis ieškovo motyvas dėl ko turėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas – kad bus užtikrinta vaiko teisė žinoti biologinius tėvus. Šaliai, praleidusiai įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, tačiau teismas vertina, kad ieškovas svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė. Todėl ieškovo prašymas atnaujinti galimai praleistą senaties terminą ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir civilinės būklės akto įrašo nuginčijimo pateikti, netenkintinas. Įvertinus aukščiau išdėstytą, taikytina ieškininė senatis dėl tėvystės nuginčijimo ir ieškinys netenkintinas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1210 Lt (CPK 79 str., 93 str., 98 str.) bei valstybei 46,44 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str.- 270 str., 399 str.

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 1210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 46,44 Lt (keturiasdešimt šešis litus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.