- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-698-124/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-01102-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danute Matiukiene, Jolanta Badaugiene, Laisve Aleknaviciene
- Pareiškėjas
- I. R., R. R.
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešeja L. Aleknaviciene Civiline byla Nr. 2A-698-124/2011
Teiseja R. Andruliene Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01102-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija 75.4.1,75.7.
NUTARTIS
2011 m. gruodžio1 d.
Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija , susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Laisves Aleknavicienes,
teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal pareiškejo R. R. apeliacini skunda del Šiauliu rajono apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 11 d. sprendimo civilineje byloje pagal pareiškeju I. R. ir R. R. prašyma del santuokos nutraukimo abieju sutuoktiniu bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Pareiškejai I. R. ir R. R. prašymu del santuokos nutraukimo abieju sutuoktiniu bendru sutikimu (1–2 b. l.) praše nutraukti I. R. ir R. R. santuoka, po santuokos nutraukimo palikti „R“ ir „R“ pavardes ir patvirtinti sutarti del santuokos nutraukimo pasekmiu. Šalys nurode, kad nuo 2011 m. balandžio menesio santuokiniai santykiai visiškai nutruko, šalys gyvena atskirai, bendro ukio nebeveda. Šaliu santuoka iširo del neatsakingo požiurio i šeima, del visiško charakteriu nesutapimo. Šalys nurode, kad kreditoriu neturi, dalintina turta sudaro du automobiliai, kurie pasidalyti santuokos nutraukimo pasekmiu sutartyje numatyta tvarka. Nepilnameciu vaiku išlaikymas ir ju gyvenamoji vieta aptarta santuokos nutraukimo pasekmiu sutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu rajono apylinkes teismas 2011 m. rugpjucio 11 d. sprendimu (19 b. l.) šaliu prašyma tenkino, nutrauke santuoka sudaryta tarp I. R. ir R. R. abieju sutuoktiniu bendru sutikimu, patvirtino šaliu sudaryta sutarti del santuokos nutraukimo pasekmiu, nurodydamas, kad šaliu santuoka faktiškai yra iširusi, nes sutuoktiniai kartu nebegyvena, bendro ukio nebeveda, vienas kitam tapo svetimi ir atkurti šeimos nera galimybes. Nustates, jog byloje yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsnyje numatytos salygos, teismas pareiškeju santuoka nutrauke ju bendru sutikimu, patvirtino sutarti del santuokos nutraukimo pasekmiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškejas R. R. prašo panaikinti Šiauliu rajono apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 11 d. sprendima ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Šalys, Pasirašydamos sutarti del santuokos nutraukimo abieju sutuoktiniu bendru susitarimu, nenurode kreditoriu, kuriems jie yra skolingi. Nutraukiant santuoka, turi buti informuojami sutuoktiniu kreditoriai, kad pastarieji turetu galimybe istoti i byla. Neitraukus šaliu kreditoriu, teismas nusprendžia del asmenu, neitrauktu i byla teisiu ir pareigu, o tai remiantis LR CPK 329 straipsniu yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.Pareiškeja I. R. yra paskolinusi šeimos pinigus, gautus kaip kompensacija už gyvenamuju patalpu isigijima, neviršijancia nuomotu patalpu vertes, kur buvo gauta 125 000,00 Lt. Dalis pinigu, t. y. 107 000,00 Lt yra paskolinti R. R. mamai ir ši pinigu suma nera nurodyta santuokos nutraukimo pasekmiu sutartyje.Pasidalintu automobiliu kainos skiriasi, R. R. tenkancio turto dalis yra mažesne ir už tai nenumatyta pinigine kompensacija, nors santuokoje igytas turtas turi buti dalinamas lygiomis dalimis.Pareiškejas R. R. mano, kad priteistas vaikams išlaikymo dydis yra per didelis, nes jis yra bedarbis. Mokant vaiku išlaikymui po 750,00 Lt kas menesi, butu pažeistas proporcingumo principas tarp jo galimybiu teikti vaikams išlaikyma ir vaiku poreikiu.Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagristas ir neteisetas, pažeidžiantis imperatyvias istatymo normas, todel naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepime i apeliacini skunda pareiškeja nurodo, kad apelianto nurodyti argumentai del pareiškejo emocines ir fiziologines busenos , pasirašant ir nagrinejant byla neatitinka tiesos, nes pareiškeja atstovavo teisininke, jis buvo veiksnus. Pripažista, kad i byla nebuvo itraukti kreditoriai, nes kreditoriu prievoles yra išimtinai asmeninio pobudžio Mano, kad apelianto pateikti paskolos rašteliai yra grynai asmenines skolos, be to jie surašyti galimai klastojant ju turini bei data. Be to šiu prievoliu buvimas negali sukelti jokiu pasekmiu pareiškejai. Prašo teismo sprendima palikti nepakeista .
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas ( ex officio), išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso XIX (šeimos teisiniu santykiu bylos) ir XX skyriuose ir V dalyje, kuriose apeliacines instancijos teismas nera varžomas apeliaciniame skunde nurodomu ribu. Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad pareiškejai kreipesi i Šiauliu rajono apylinkes teisma su prašymu nutraukti ju santuoka, iregistruota 1993-05-28 Šiauliu miesto CMS, abieju sutuoktiniu bendru sutikimu (CK 3.52 str.). Pareiškeju prašymo turinys turejo atitikti CPK 539 str. reikalavimus, tame tarpe prašyme turejo buti duomenys apie sutuoktiniu ar vieno iš ju kreditorius ir nurodymas, kad pareiškejai yra praneše jiems žinomiems kreditoriams apie bylos iškelima (CPK 3.126 str.). Pareiškejai prašyme nurode, jog neturi kreditoriu, kuriuos reikia informuoti apie bylos iškelima . Apeliantas R. R. prie apeliacinio skundo pateike keturis paskolos raštelius , kurie nera nugincyti. Pareiškejas nurodo, kad pareiškeja irgi yra paskolinusi šeimos pinigus. Tokiu budu, pateikus apeliacini skunda, paaiškejo, kad sutuoktiniai turi kreditoriu, kuriems nebuvo pranešta apie bylos nagrinejima, o taip pat nesiaiškinta, ar yra asmenu, skolingu sutuoktiniams, ar šios skolos neturi buti itrauktos i dalintina turta, ar jos yra asmenines, nebuvo sprendžiamas kreditoriniu isipareigojimu padalijimo klausimas. CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimu sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu budu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinejama ginco teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381, 538 straipsniai).Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pasisakes, kad sutuoktiniams bendrosios jungtines nuosavybes teise priklausancio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktiniu kreditoriu interesus, todel istatyme itvirtintos tam tikros procesines kreditoriu teises, leidžiancios jiems igyvendinti savo interesu apsauga (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilineje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Kreditoriu teisiu apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškes ieškini del turto padalijimo, privalo pareiškime del ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktiniu ar vieno iš ju kreditorius ir apie bylos iškelima jiems pranešti, nusiusdamas jiems prašymo kopija. CK 3.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno ar abieju sutuoktiniu kreditoriai turi teise istoti i byla del turto, kuris yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Pareiškejai pažeide pirmiau nurodytas materialines ir procesines teises normas, nenurodydami kreditoriu, ka pripažista ir pareiškeja, todel pirmosios instancijos teismas nesprende, ar ju pateikta tvirtinti sutartis del santuokos nutraukimo pasekmiu nepažeidžia pareiškejo kreditoriu teisiu ir teisetu interesu (CK 3.53 str. 4 d.). Santuokos nutraukimo šaliu susitarimu byloje privalo buti išsprestas sutuoktiniu turto ir kreditoriniu isipareigojimu padalijimo klausimas. Pareiškeja nurodo, kad visos pagal paskolos raštelius paskolos yra asmenines apelianto skolos. Tokiu budu byloje atsiranda gincas del kreditoriniu isiskolinimu.
Pareiškejas apeliaciniame skunde nurodo, kad skubotai pasirašius sutarti, buvo pažeisti jo interesai, nes jam liko mažesnes vertes turtas, o už prarasta turta nebuvo numatyta kompensacija. Esantis prierašas sutartyje iš dalies patvirtina apelianto nurodyta aplinkybe , kad sutartis buvo sudaryta skubotai .Be to šia aplinkybe patvirtina ir tai, kad tik pareiškejai buvo teikiama valstybes garantuojama teisine pagalba, o ne abiems pareiškejams . Tokiu budu darytina išvada, kad pareiškejas neišreiške tinkamai savo valios.
Teiseju kolegija konstatuoja, kad Šiauliu rajono apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 11 d.sprendimu patvirtinta sutuoktiniu I. R. ir R. R. sutartis del santuokos nutraukimo pasekmiu neatitinka šaliu sutartines valios, pažeidžia kreditoriu interesus, taigi prieštarauja materialines teises normoms, o del sutarties salygu kyla gincas.
Kolegija konstatuoja, jog teismas negali tvirtinti sutuoktiniu sutarties del santuokos nutraukimo pasekmiu, kai jos salygos neatitinka istatymu reikalavimu ir nutraukti santuoka abieju sutuoktiniu bendru sutikimu, remiantis CK 3.51–3.54 straipsniu nuostatomis. Todel apeliacines instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendima ir palieka nenagrineta pareiškima del santuokos nutraukimo abieju sutuoktiniu bendru sutikimu. Pažymetina, kad bet kuris sutuoktinis gali reikšti ieškini del santuokos nutraukimo pagal CK 3.55–3.60 straipsnius, tai yra kiles gincas sprestinas ginco teisenos tvarka. Taip pat bet kuris sutuoktinis gali kreiptis i teisma pakartotinai, pateikes atitinkancia šaliu valia santuokos nutraukimo pasekmiu sutarti bei nurodant visus kreditorius ir jiems pranešus.
Padariusi tokias išvadas, teiseju kolegija kitu apeliacinio skundo argumentu analize pripažista netikslinga ir del ju nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 5 punktu,
nutaria:
Šiauliu rajono apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 11 d. sprendima panaikinti ir pareiškeju I. R. ir R. R. pareiškima nutraukti santuoka bendru sutikimu palikti nenagrineta.