- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- ATP-727-557/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00646-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarimo, kuriuo A. R. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2013-07-15 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. liepos 15 d. 03.02 val. Derceklių k. Klaipėdos r. vairavo automobilį „Audi 80”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 1,2 ‰ girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus. Tokie A. R. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarimu A. R. pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ str., skyrė jam 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant A. R. 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Nurodo, jog A. R. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. ATPK 30¹ str. numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytoms taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad A. R. gailisi, vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui bei dėl šeimos gerovės, byloje nėra reikšminga. A. R. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Mano, kad teismas nenurodė kažkokių tai išskirtinių priežasčių, dėl kurių A. R. būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas už tokį grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas. Be to, teismas pats konstatavo, kad A. R. padarė tyčinį pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, anot apelianto, teismo nurodytos aplinkybės, kad A. R. gailisi, vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui bei dėl šeimos gerovės, nėra tokios reikšmingos, kad sudarytų pagrindą pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. R. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 str. 1 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad padarytas tyčinis pavojingas administracinis teisės pažeidimas (A. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu keldamas pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir net gyvybei), į A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (turi keturias galiojančias administracines nuobaudas už tokios pat rūšies administracinius teisės pažeidimus), į tai, kad A. R. su šeima gyvena kaimo vietovėje, vienas augina nepilnametę dukrą, rūpinasi kartu gyvenančia sena ligota motina, dirba, yra labai gerai darbovietės charakterizuojamas, 2013-07-15 naktį buvo neplanuotai iškviestas į darbą jam nustatyto poilsio metu, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai A. R. atžvilgiu bus pasiekti taikant jam švelnesnę nei sankcijoje nustatyta nuobaudą – trumpesniam laikotarpiui atimant teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d. (t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę), taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
A. R. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,2 ‰ girtumas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog A. R., vairuodamas neblaivus, kėlė didelę grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Kartu pažymėtina, jog A. R., būdamas neblaivus, automobilį ketino vairuoti ir nuvykęs pagal neplanuotą iškvietimą į darbą (dirba vairuotoju – ekspeditoriumi), kas rodo jo ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą, pavojų kitų asmenų turtui, sveikatai ar netgi gyvybei.
Pažymėtina, jog A. R. asmenybę apibūdinančios aplinkybės – gyvena kaimo vietovėje, vienas augina nepilnametę dukrą, rūpinasi kartu gyvenančia sena ligota motina, dirba, labai gerai charakterizuojamas - ATPK 30¹ str. prasme nėra išskirtinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog gyvenimiškai įprastos pažeidėjo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesuponuoja išvados, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes būtent straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijos ribos leidžia individualizuojant nuobaudą įvertinti tokio pobūdžio aplinkybes.
Taip pat nustatyta, kad A. R. nuo 2003 m. sistemingai daro tyčinius administracinius teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, o pažeidimą, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, padarė turėdamas net keturias galiojančias administracines nuobaudas už tokios pat rūšies teisės pažeidimus (pažeidimus naudojantis saugos diržais bei nustatyto greičio viršijimą), kas, kaip pažymėjo ir apylinkės teismas, laikytina A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o sunkinančios aplinkybės buvimas pagal teismų praktiką eliminuoja galimybę pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
A. R. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe bei rūpinantis šeima, sėdo už vairo neblaivus, būdamas abejingas savo lengvabūdiško elgesio pasekmėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. R., kuris yra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams nebus pakankama ATPK 20 str. numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti (nubausti bei auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų). O tai, kad A. R. skundžiamu nutarimu skirtą baudą jau sumokėjo, neduoda pagrindo priešingoms išvadoms.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. R. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ str. ir skyrė pernelyg švelnią vieną iš ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, kuri yra per švelni, neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinkanti nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisinga. Tuo būdu apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 30¹ str. taikymo ir A. R. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi), jo šeimos padėtį (vienas augina nepilnametę dukrą bei rūpinasi sena ligota mama), į apelianto prašymą, didinamas iki minimalaus ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyto termino - vienerių metų.
Kartu atkreiptinas pažeidėjo A. R. dėmesys, jog praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, jeigu teisės atėmimo laikotarpiu nebus padaręs jokio teisės pažeidimo, o taip pat bus gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, jis, remdamasis ATPK 329 str. nuostatomis, turės teisę su prašymu kreiptis į apylinkės teismą, kad būtų sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarimą pakeisti, ir A. R. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą padidinti iki vienerių metų.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.