- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- 2-162/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
- Suinteresuotas asmuo
- A. P.
- Kreditorius
- Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal kreditoriaus Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skundą dėl likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Bankrutavusios UAB „Lietuvos aidas“ kreditorius Vilniaus apskrities VMI kreipėsi į teismą su skundu atsakovams LUAB „Lietuvos aidas“ ir A. P. , prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti LUAB „Lietuvos aidas“ 2009 m. spalio 6 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimus: 1) nustatyti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą – 5 051 732 Lt; 2) perduoti ĮBĮ nustatyta tvarka bendrovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių plotas 1770,41 kv.m. hipotekiniam kreditoriui A. P. , kurio hipoteka užtikrintas kreditorinis reikalavimas yra 5 051 732,84 Lt; 3) atmesti siūlymą kreiptis į teismą su prašymu pratęsti bendrovės likvidavimo procedūrą iki 2010 m. spalio 26 d. (alternatyvus nutarimo projektas – iki 2010 m. balandžio 26 d.); taip pat prašė pratęsti ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatytą bendrovės likvidavimo procedūrai įvykdyti 24 mėnesių terminą iki 2010 m. spalio 26 d. Kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti bendrovės bankroto administratoriui perduoti ĮBĮ nustatyta tvarka bendrovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių plotas 1770,41 kv.m. hipotekiniam kreditoriui A. P. , kadangi bankroto administratoriui įvykdžius skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą egzistuoja grėsmė, kad kiti bendrovės kreditoriai netektų vienintelio šaltinio, iš kurio galėtų būti tenkinami jų reikalavimai, o teismui nusprendus taikyti ieškinio senatį A. P. finansiniam reikalavimui ir išbraukti jį iš bendrovės kreditorių sąrašo (kreditorius padavė tokį prašymą), teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi tenkino kreditoriaus Vilniaus apskrities VMI prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė sustabdyti likviduojamos dėl bankroto UAB „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2009 m. spalio 6 d., nutarimo ĮBĮ nustatyta tvarka perduoti UAB „Lietuvos aidas“ priklausančias 1770,41 kv.m. negyvenamas patalpas – administracines ir kavinės-baro patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) – hipotekiniam kreditoriui A. P. vykdymą ir uždrausti administratoriui UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ vykdyti šį nutarimą iki bus išnagrinėtas kreditoriaus Vilniaus apskrities VMI skundas. Teismas nustatė, kad 2009 m. spalio 6 d. įvykusiame likviduojamos dėl bankroto UAB „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkime buvo nutarta nustatyti įmonei priklausančių patalpų, esančių Maironio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą – 5 051 732,80 Lt ir perduoti LR ĮBĮ nustatyta tvarka minėtas patalpas kreditoriui A. P. , kurio hipoteka užtikrintas kreditorinis reikalavimas yra 5 051 732,84 Lt. Kreditorius skundu prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti šiuos kreditorių nutarimus, kadangi ginčo pardavimo kaina buvo nustatyta nepagrįstai maža, kitas subjektas (UAB „Nordija“) pasiūlė pirkti patalpas už didesnę negu 5 051 732,80 Lt kainą, be to, Vilniaus apskrities VMI kreipėsi į teismą su prašymu taikyti ieškinio senatį A. P. 5 051 732,80 Lt finansiniam reikalavimui UAB „Lietuvos aidas“ atžvilgiu ir išbraukti šį kreditorių iš kreditorių sąrašo. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, jog, pradėjus vykdyti skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus bei perdavus hipotekiniam kreditoriui ginčo patalpas, galimai palankus kreditoriui Vilniaus apskrities VMI skundo išsprendimas bei jo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas.
Šalies argumentai
Kreditorius A. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir atmesti kreditoriaus Vilniaus apskrities VMI prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, nurodydamas, kad kreditorius Vilniaus apskrities VMI ginčija 2009 m. spalio 6 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimus dėl patalpų pardavimo kainos nustatymo ir jų perdavimo bendrovės hipotekiniam kreditoriui A. P. tuo pagrindu, kad už jas buvo pasiūlyta didesnė kaina, neatsižvelgė, kad šio kreditorių susirinkimo metu svarstant ginčo patalpų pardavimo kainos nustatymo klausimą, apie UAB „Nordia“ siūlymą pirkti šias patalpas didesne kaina VMI atstovas net neužsiminė.
2. Apeliantui nėra žinoma, kad VMI kreipėsi į teismą su prašymu dėl jo išbraukimo iš atsakovo kreditorių sąrašo. Dėl to yra pagrindas manyti, kad minėto VMI prašymo priėmimo klausimas teisme nėra išspręstas. Teismas negalėjo teisme nepriimto dokumento duomenimis grįsti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Kreditoriaus VMI reikalavimo taikyti apelianto hipotekiniam reikalavimui ieškinio senatį ir išbraukti jį iš atsakovo kreditorių sąrašo pateikimas, esant daugiau nei prieš dvejus metus pradėtoms likvidavimo procedūroms, ir, atsižvelgiant į tai, kad apelianto kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi, kurios VMI neskundė, laikytinas nesąžiningu naudojimusi priklausančiomis procesinėmis teisėmis, kad atsirastų pagrindas prašyti teismą pratęsti patalpų pardavimo procedūras iki patalpos rinkoje taps visiškai bevertės, tokiu būdu nurašant jas savivaldybei, kaip tai yra numatyta ĮBĮ 33 straipsnyje.
4. Likviduojamai bendrovei priklausančių patalpų perdavimo sustabdymas yra susijęs su nuostoliais dėl krintančios nekilnojamojo turto rinkos vertės ir dėl to, jog jų tinkamai neprižiūrint blogėja patalpų būklė. Dėl to teismas, būdamas objektyvus, privalėjo pareikalauti iš VMI nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str.). Jau dabar perduodamų patalpų pagal UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ 2009 m. rugsėjo 23 d. pažymą K65 ginčo patalpų preliminari vertė – 3 550 000 Lt.
Atsiliepimas
Kreditorius Vilniaus apskrities VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog UAB „Centro klubas – nekilnojamasis turtas“ 2009 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo turto preliminarios rinkos vertės nustatymo pažyma Nr. 09-09-23-K65, pagal kurią preliminari ginčo turto rinkos vertė 3 550 000 Lt, yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų. Šio vertinimo užsakovas buvo A. P. , kuris, kreditorių susirinkime turėdamas 56,86 proc. balsų, siekė sumažinti patalpų vertę iki hipotekinio reikalavimo dydžio ir perimti didesnės vertės bendrovės turtą. Įstatymų reikalavimus atitinkančios 2009 m. sausio 15 d. turto vertinimo ataskaitos duomenimis, bendrovės patalpų rinkos vertė buvo 12 500 000 Lt. Pagal VĮ Registrų centro išduotą bankroto administratoriui pažymą bendrovės patalpų rinkos vertė yra 7 265 000 Lt. Todėl akivaizdu, kad ginčijamas nutarimas nustatyti patalpų pardavimo kainą 5 051 732 Lt yra nepagrįstas, nes neatspindi tikrosios bendrovės patalpų vertės ir pažeidžia kitų kreditorių interesus.
LUAB „Lietuvos aidas“ administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą Nurodo, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nėra susiję su teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, teisėtumu ar pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, yra nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios neatsiejamai susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti jų įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.
Nagrinėjamu atveju likviduojamos UAB „Lietuvos aidas“ kreditorius Vilniaus apskrities VMI kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti likviduojamos UAB „Lietuvos aidas“ 2009 m. spalio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimus. Ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais buvo nustatyta likviduojamai bendrovei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina ir nutarta šias patalpas ĮBĮ nustatyta tvarka perduoti hipotekos kreditoriui A. P. . Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į kreditoriaus Vilniaus apskrities VMI skundo dalyką, 2009 m. spalio 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė likviduojamos UAB „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkimo nutarimo dėl patalpų perdavimo hipotekos kreditoriui vykdymą ir uždraudė administratoriui atlikti šio nutarimo vykdymo veiksmus, kol bus išnagrinėtas kreditoriaus Vilniaus apskrities VMI skundas.
Nagrinėjamoje byloje kreditoriaus Vilniaus apskrities VMI skundu ginčijamais likviduojamos UAB „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkimo nutarimais buvo nuspręsta dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo. Įkeisto turto perdavimas kreditoriui, kurio reikalavimai yra užtikrinti hipoteka, yra vienas iš kreditoriaus reikalavimų tenkinimo būdų (ĮBĮ 33 str.). Kreditoriaus skundu ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimų įvykdymas nagrinėjamu atveju pagal sukeliamas teisines pasekmes sąlygotų LUAB „Lietuvos aidas“ prievolių hipotekos kreditoriui A. P. pasibaigimą ir hipotekos kreditoriaus nuosavybės teisių į jam perduotą turtą atsiradimą. Vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 3 dalimi, turto perdavimo aktas yra prilyginamas notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.
Atsižvelgiant į skunde suformuluoto materialinio teisinio reikalavimo turinį, teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo sustabdymas – atitinka CPK 144 straipsnyje numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą konkretaus reikalavimo tenkinimo atveju. Ši išvada darytina dėl to, jog, ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų pagrindu perdavus hipotekos kreditoriui likviduojamai bendrovei priklausantį turtą, teismo sprendimas, kuriuo būtų tenkinami skundo reikalavimai, nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nenuginčijus hipotekos kreditoriaus nuosavybės teisių į jam perduotą turtą. Pažymėtina, jog skundo reikalavimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo savo esme yra reikalavimas dėl pripažinimo. Įsiteisėjus sprendimui dėl pripažinimo, jis privalomą juridinę galią įgyja ir sukelia teisinius padarinius netaikant teismo sprendimo vykdymo procese taikytinų priverstinio vykdymo priemonių.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais perduodamo turto verte, kadangi jie neturi teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir savo esme yra susiję su aplinkybių, kuriomis kreditorius Vilniaus apskrities VMI grindžia savo skundo reikalavimus, ginčijimu. Taip pat pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra susijęs su kreditoriaus prašymo taikyti ieškinio senaties terminą teismo patvirtintam hipotekos kreditoriaus A. P. finansiniam reikalavimui būsimu ar esamu pareiškimu. Todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo įpareigoti skundą padavusį kreditorių Vilniaus apskrities VMI pateikti jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Ši nuostata suteikia teismui teisę, kai yra šalies prašymas, bet ne nustato pareigą savo iniciatyva taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Todėl apelianto atskirajame skunde pateiktas argumentas, kad teismas savo iniciatyva turėjo taikyti jo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsniu 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.