- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-11
- Bylos Nr.
- AN2-119-354/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00178-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- S. V.
- Kategorijos
- 6.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. V. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės R. S. 2024 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2024 m. kovo 27 d. 16.31 val. (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, be to, vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti, kai tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir praėjus nustatytam 6 mėnesių laikotarpiui, neįgijo teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje. Taip S. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 226 ir 14 punktų reikalavimus. S. V. Institucijos nutarimu pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirta 50 Eur bauda, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, S. V. paskirta galutinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, S. V. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Skundu prašė panaikinti Institucijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti jo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. spalio 22 d. nutartimi S. V. skundo netenkino, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2024 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu S. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
4.1. Skunde apeliantas cituoja ANK 567 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas, 569 straipsnio 2 dalies, 617 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teigia, kad ši administracinio nusižengimo byla išnagrinėta formaliai, nors Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos specialistė R. S. privalėjo nustatyti ir patikrinti visus faktus, t. y. tai, ar buvo atlikti jam (S. V.) inkriminuojami veiksmai, kuo tai pasireiškė, kokie įrodymai šiuos veiksmus patvirtina, tačiau tai nebuvo padaryta, buvo vadovaujamasi vien tik administracinio nusižengimo protokolu, kurį surašė tos pačios institucijos darbuotojai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nesigilino į faktines bylos aplinkybes, tik citavo įvairius teisės aktus, nekreipdamas dėmesio į tai, ar šie teisės aktai gali būti taikomi nagrinėjamu atveju. Tvirtina, kad šioje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, administracinė nuobauda jam paskirta ne vadovaujantis įrodymais, o subjektyvia policininkų nuomone.
4.2. Pasak apelianto, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos specialistės R. S. nuomone, jis turi įrodyti, kad nepadarė administracinio nusižengimo, nors jam nebuvo įteiktas šaukimas atvykti į administracinės bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad administracinio nusižengimo protokolą surašantis ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo patikrinti, ar yra padarytas administracinis nusižengimas, kokie įrodymai tai patvirtina (ANK 617 straipsnis). Nesilaikant šių imperatyvių teisės normų reikalavimų yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kartu apeliantas pažymi, kad jis negavo teismo šaukimo atvykti į teismo posėdį, nes šaukimas jam nebuvo išsiųstas. Tai patvirtina, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir taip buvo padarytas jo procesinių teisių pažeidimas, buvo apribotos jo teisės dalyvauti teisme, teikti paaiškinimus ir įrodymus. Be to, net jeigu jam ir būtų buvęs toks šaukimas įteiktas, jis nebūtų spėjęs atvykti į Lietuvą, nes 2024 m. spalio 11 d. buvo išrašytas iš ligoninės, kurioje buvo gydomas nuo spalio mėnesio.
4.3. S. V. pažymi, kad kartu su skundu pirmosios instancijos teismui jis pateikė savo paso kopiją, tačiau pirmosios instancijos teismo teisėja apie šį pagrindinį ir svarbiausią rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kiek laiko jis nepertraukiamai gyvena Lietuvoje, 2024 m. spalio 22 d. nutartyje net neužsiminė. Teisėja atmetė šį rašytinį įrodymą, kuris patvirtina, kad per metus Lietuvoje jis (S. V.) praleidžia labai trumpą laiką, t. y. Lietuvoje nepertraukiamai 6 mėnesius negyvena.
4.4. Dėl ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo apeliantas nurodo, kad įvyko nesusipratimas, jis neteisingai suprato leidimo vykti į Techninių apžiūrų centrą tvarką, t. y. manė, kad leidimas vykti į Techninių apžiūrų centrą galioja parą nuo šio leidimo išdavimo (nuo 2024 m. kovo 27 d. 13.22 val. iki 2024 m. kovo 28 d. 13.22 val.). Pažymi, kad dėl šio pažeidimo ginčo nėra ir kartu nurodo, jog už šį pažeidimą turėjo būti surašytas administracinis nurodymas (ANK 610 straipsnis). Tačiau administracinis nurodymas galėjo būti surašytas tik tuo atveju, jeigu jam (S. V.) nebūtų skirta dar viena administracinė nuobauda – bauda – už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, su kuriuo jis nesutinka.
4.5. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, o 2024 m. birželio 18 d. nutarime nurodyta: „<...> kai tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir praėjus nustatytam 6 mėnesių laikotarpiui neįgijo teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje <...>“. Pažymi, kad 2024 m. birželio 18 d. nutarime nenurodyta, kas ir kada jam atėmė teisę vairuoti transporto priemones, o tai reiškia, kad jo turimas vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis. Be to, nelogiška, kad nustačius, jog jis nebeturi teisės vairuoti transporto priemones, jam ne tik skiriama bauda, bet dar ir atimama teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.
4.6. Pasak S. V., ANK 424 straipsnio 3 dalis nenumato jokių apribojimų, dėl kurių jo vairuotojo pažymėjimas po 6 mėnesių nebegaliotų, tokių reikalavimų nėra ir Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. 1V-328. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar specialistė R. S. teisėtai nagrinėjamu atveju taikė minėto įsakymo nuostatas, nes šiame įsakyme nėra numatyta tai, ką savaip suprasdama ir interpretuodama ministro įsakymą nutarime nurodė specialistė. Išvadą, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, specialistė padarė cituodama, kas yra nuolatinė gyvenamoji vieta, tačiau specialistė R. S. 2024 m. birželio 18 d. nutarime nenurodė, koks konkrečiai Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-328 punktas nustato, kad po 6 mėnesių jis (S. V.) praranda teisę vairuoti transporto priemones. Nutarime cituojamas taisyklių 2 punktas, kuriame apibrėžta, kas yra nuolatinė gyvenamoji vieta, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, kad jo turimas vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. Apelianto vertinimu, šiuo atveju specialistė R. S. viršijo savo kompetencijos ribas, neteisingai aiškino bei taikė teisės akto nuostatas ir dėl to priėmė neteisėtą nutarimą skirti jam 300 Eur baudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. Mano, kad minėtas ministro įsakymas nustato asmenims teisę įgyti ar pasikeisti vairuotojo pažymėjimą Lietuvoje, o ne prievolę tai daryti. Be to, jis (S. V.) Lietuvos Respublikoje pastoviai negyvena, dirba užsienyje tolimųjų reisų vairuotoju, jo vairuotojo pažymėjimas užsienyje galioja, niekas jokių pretenzijų dėl to nekelia, deklaruotoje gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) jis būna labai retai, per metus susidaro apie du mėnesius laiko ir tą patvirtinta prie skundo pirmosios instancijos teismui pridėtos paso kopijos. Pažymi, kad specialistė R. S. šių aplinkybių nesiaiškino, vienasmeniškai nustatė, kad jis nepertraukiamai gyvena Lietuvoje daugiau kaip 185 dienas, nors Lietuvoje jis būna labai retai, nepertraukiamai Lietuvoje gyvena tik kelias dienas, o po to išvyksta ir Lietuvoje ilgai nebūna. Taigi jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, požymių.
4.7. S. V. teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėja skundžiamoje nutartyje atkartojo tai, ką surašė policijos atstovė, ir pacitavo teisės aktus, kurie neturi reikšmės šiai bylai. Nė viename teisėjos cituojamame teisės akte nėra imperatyviai nurodyta, kad asmuo, per 6 mėnesius nepasikeitęs vairuotojo pažymėjimo į tos šalies, kurioje jis pastoviai gyvena, netenka teisės vairuoti transporto priemones, tačiau išvykęs į kitą šalį, jis automatiškai vėl įgyja teisę vairuoti transporto priemones, nes kitoje valstybėje jis dar nėra pragyvenęs 6 mėnesių. Pažymi, kad tuo atveju, kai asmuo, išgyvenęs valstybėje 6 mėnesius, nepasikeičia vairuotojo pažymėjimo, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktu jis automatiškai nepraranda teisės vairuoti, tokią teisę turi ir toliau tiek toje valstybėje, kurioje gyvena, tiek kitose valstybėse. Ir šios teisės jam niekas negali atimti vien tik dėl to, kad jis nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo. Tokiu atveju asmuo galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad per nustatytą terminą nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo, tačiau negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn kaip asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemones. Kadangi ANK nėra tokio straipsnio, pagal kurį asmenį, per nustatytą terminą nepasikeitusį vairuotojo pažymėjimo, būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn, policija neteisėtai ir nepagrįstai taiko tokiems asmenims ANK 424 straipsnio 3 dalį, kaip neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės. Tai yra neteisėta ir neteisinga.
4.8. Apeliantas akcentuoja, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tiek iš Institucijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimo, tiek iš apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties matyti, kad objektyvaus ir teisingo bylos nagrinėjimo nebuvo, policija jo (S. V.) apskritai neinformavo apie pradėtą administracinio nusižengimo procedūrą, sprendimas buvo priimtas jam už akių, tą patį padarė ir apylinkės teismo teisėja, kuri neužtikrino jo teisių ir teisėtų interesų ir neinformavo jo apie administracinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Nors ANK 627 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad „<...> teismas nustato posėdžio datą ir valandą ir užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai <...>“, šiuo atveju teisėja neužtikrino minėtos įstatymo nuostatos, todėl buvo pažeistos jo procesinės teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje bei 571 straipsnyje, t. y. pažeista jo teisė būti išklausytam.
4.9. Be to, apelianto teigimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024, nes šioje nutartyje nagrinėtu atveju nustatyta, kad asmuo nuo 2013 m. nepertraukiamai gyvena Lietuvoje, be to, jis vairavo transporto priemones Lietuvoje neturėdamas teisės vairuoti, t. y. jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs ir jis nė vienoje šalyje nebeturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamoje byloje situacija yra kitokia: Lietuvoje jis (S. V.) nepertraukiamai gyvena kelias dienas, po to išvyksta ir jo vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje pabrėžė, kad pasikeisti vairuotojo pažymėjimą privalu asmenims, nepertraukiamai Lietuvoje gyvenantiems ne mažiau kaip 185 paras, o tai jo (S. V.) atveju netinka.
4.10. Kartu skunde apeliantas pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones gali būti atimta tik įstatymų nustatyta tvarka, o ne poįstatyminiais teisės aktais. Nurodo, kad Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 1V-328 reglamentuoja motorinių transporto priemonių vairuotojų išdavimo taisykles, o ne vairuotojų pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu, taisykles. Vien tik šio įsakymo 2 punkto pacitavimas, kas yra nuolatinė gyvenamoji vieta, nesudaro prielaidų pripažinti, kad jo (S. V.) vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. Dėl to, kas pirmiau nurodyta, 2024 m. birželio 18 d. nutarimas turi būti panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.
4.11. Apelianto įsitikinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje yra padaryti esminiai procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimai, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes turi būti vertinami įrodymai (pasas su pasienio kirtimo žymomis), kuriuos pirmosios instancijos teismas atmetė be jokių motyvų. Kartu apeliantas dar kartą akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintos jo teisės ir teisėti interesai, nes jis nebuvo informuotas apie administracinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (ANK 627 straipsnio 1 dalies 4 punktas), jam nebuvo suteikta teisė būti išklausytam (ANK 571 straipsnis) ir tuo buvo pažeistos jo teisės bei teisėti interesai (ANK 577 straipsnis), todėl yra pagrindas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Pažymi, kad paso originalą jis gali pateikti tik atvykęs į teismo posėdį asmeniškai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į S. V. apeliacinį skundą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. G. prašo netenkinti S. V. skundo ir palikti galioti teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad S. V. nepateikus prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, Institucijos įgaliotas pareigūnas, įsitikinęs, jog procesiniai dokumentai S. V. buvo įteikti tinkamai, vadovaujantis ANK 573 straipsniu įvertinęs byloje esančius duomenis, 2024 m. birželio 18 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. V. už administracinius nusižengimus paskyrė galutinę nuobaudą – 300 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams. Kadangi S. V. buvo išduotas leidimas nuvykti į Techninių apžiūrų centrą 2024 m. kovo 28 d., o pažeidimas užfiksuotas 2024 m. kovo 27 d. 16.31 val., laikytina, kad administracinė nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, S. V. buvo paskirta pagrįstai.?
5.2. Atsiliepime pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Įstatymas nurodo, kad 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.
5.3. Gyventojų registro išrašo apie asmenį duomenimis nustatyta, kad S. V. nuo 2001 m. lapkričio 29 d. deklaravo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, leidimai jam nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išduodami nuo 2004 m. kovo 18 d. nepertraukiamai. Paskutinis leidimas S. V. nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas 2020 m. kovo 5 d., todėl jam deklaravus nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, 6 mėnesių terminas skaičiuojamas būtent nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, išskyrus asmenis, turinčius Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus užsienio vairuotojo pažymėjimus, norintis vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, turi užsienio valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą legalizuoti (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. AN2-185-1020/2027, Nr. AN2-70-655/20218).
5.4. Institucijos atstovas atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, nuolatinės gyvenamosios vietos definicija pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šiame straipsnyje nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę ar pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų, arba remiantis kitais kriterijais.
5.5. Kadangi S. V. nuo 2004 m. kovo 22 d. yra deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikoje vykdo individualią veiklą, moka mokesčius, 2024 metais yra baustas administracine tvarka už Metinės pajamų deklaracijos nepateikimą, Lietuvos Respublikoje turi kilnojamojo turto (transporto priemones), nekyla abejonių dėl to, kad S. V. Lietuvos Respublikoje savo valia jau daugiau nei 20 metų išlaiko pagrindinę (ar netgi vienintelę) gyvenamąja vietą, išlaiko ne tik asmeninius, bet nuo 2022 metų ir oficialius verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos. Taigi aplinkybė, kad, pasak S. V., didelę laiko dalį jis važinėja po kitas valstybes, nepanaikina jo, kaip nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso, todėl jis turėjo pareigą teisės aktų nustatyta tvarka įgyti teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
6. S. V. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V. ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu vairavęs automobilį neturint tam teisės ir prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartį bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies taikymo
8. S. V. skunde nurodo, kad ginčo dėl jo nubaudimo pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį nėra, tačiau pažymi, kad jam už šį pažeidimą galėjo būti surašytas administracinis nurodymas, jeigu nebūtų buvusi paskirta nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, su kuriuo jis nesutinka, nes Lietuvoje per metus praleidžia labai trumpą laiką, Lietuvos Respublikoje nepertraukiamai 6 mėnesius negyvena. Be to, apelianto teigimu, ANK 424 straipsnio 3 dalis nenumato jokių apribojimų, dėl kurių jo vairuotojo pažymėjimas po 6 mėnesių nebegaliotų, tokių reikalavimų nėra ir Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. 1V-328. Specialistė R. S. 2024 m. birželio 18 d. nutarime nenurodė, koks konkrečiai Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-328 punktas nustato, kad po 6 mėnesių jis (S. V.) praranda teisę vairuoti transporto priemones. Mano, kad minėtas ministro įsakymas nustato asmenims teisę įgyti ar pasikeisti vairuotojo pažymėjimą Lietuvoje, o ne prievolę tai daryti. Sutikti su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
9. ANK 424 straipsnio 3 dalyje be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė tam, kas vairavo transporto priemones neturėdamas teisės jas vairuoti. Nagrinėjamu atveju S. V. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2024 m. kovo 27 d. vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, be to, vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti, kai tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir praėjus nustatytam 6 mėnesių laikotarpiui, neįgijo teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje. Taip S. V. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės ir KET 226 punkto reikalavimus, draudžiančius viešajame eisme Lietuvos Respublikoje dalyvauti transporto priemonėms, kurioms neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Atkreipiamas dėmesys, kad ANK 424 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, privalu nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė. Detalesnė teisės vairuoti transporto priemones įgijimo ir išdavimo tvarka yra reglamentuojama ne tik įstatymais, bet ir poįstatyminiais aktais, kurie turi atitikti esminį reikalavimą – neprieštarauti atitinkamą visuomeninių santykių sritį reguliuojančiam įstatymui. Taigi neteisus apeliantas teigdamas, kad šiuo atveju negalima vadovautis Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintomis Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimo išdavimo taisyklėmis. Dėl to daroma išvada, kad 2024 m. birželio 18 d. nutarime, aprašant pažeidimų esmę, pagrįstai nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, jog administracinio nusižengimo padarymo metu S. V. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, t. y. nurodyta, kad pastarasis pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 9 punktą, kartu išaiškinant ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimo išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.4 punkte įtvirtintą nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoką.
10. Kaip akcentuota Institucijos 2024 m. birželio 18 d. nutarime ir skundžiamoje apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartyje, SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Taisyklių 2.4 punkte įtvirtinta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Atkreipiamas dėmesys, kad KET 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, vadinasi, transporto priemonių vairuotojai privalo žinoti ne tik KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, bet ir SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies nuostatas, pagal kurias nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje, asmeniui tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Sutiktina, kad minėtos Taisyklės neverčia asmens pasikeisti vairuotojo pažymėjimo pasibaigus jo galiojimui, tačiau pažymėtina, kad asmuo, turintis nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepasikeitęs vairuotojo pažymėjimo į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, netenka teisės vairuoti transporto priemones (Taisyklių 40 punktas). Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, S. V. kaltė vairavus transporto priemonę neturint teisės vairuoti įrodyta ne remiantis Taisyklėse pateikta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka, o visuma byloje surinktų, ištirtų ir tinkamai įvertintų įrodymų.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. V. nuo 2004 m. kovo 22 d. yra deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, adresu: (duomenys neskelbtini), leidimai S. V. nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nepertraukiamai išduodami nuo 2004 m. kovo 18 d., paskutinis leidimas nuolat gyventi Lietuvoje S. V. išduotas 2020 m. kovo 5 d., S. V. nuo 2022 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikoje vykdo individualią veiklą, Lietuvos Respublikoje turi kilnojamojo registruotino turto (b. l. 27, 56–64). Esant tokioms aplinkybėms, pritariama skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad nekyla abejonių, jog S. V. Lietuvos Respublikoje savo valia jau daugiau nei 20 metų išlaiko pagrindinę (ar netgi vienintelę) gyvenamąja vietą, t. y. jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Duomenų, kurie paneigtų šią išvadą ir patvirtintų S. V. teiginius, kad jis Lietuvos Respublikoje pastoviai negyvena, dirba užsienyje tolimųjų reisų vairuotoju, deklaruotoje gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) būna labai retai, per metus tik apie du mėnesius laiko, bylos medžiagoje nėra. Priešingai nei teigia apeliantas, minėtos išvados nepaneigia ir pastarojo prie skundo pirmosios instancijos teismui pridėtos jo paso kopijos, nes jos yra visiškai neinformatyvios (b. l. 6–8). Be to, kaip teisingai akcentuota Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, vien tai, kad asmuo, tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, dažnai važinėja po kitas valstybes, nepanaikina jo, kaip nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo, statuso.
12. Apibendrinant tai, kas aptarta, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, jog Institucija 2024 m. birželio 18 d. nutarime S. V. veiksmuose pagrįstai nustatė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, požymius, todėl jis yra pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Išanalizavus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios specialistės 2024 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir skundžiamą apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį matyti, kad šie sprendimai priimti tinkamai įvertinus visumą byloje surinktų duomenų, todėl kaip nepagrįsti atmetami S. V. skundo argumentai, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta formaliai, nutarimą priėmusi specialistė vadovavosi tik administracinio nusižengimo protokolu, pirmosios instancijos teismas taip pat nesigilino į faktines bylos aplinkybes, tik citavo įvairius teisės aktus ir atkartojo tai, ką surašė policijos atstovė. Atsakant į S. V. skundo argumentus, kad 2024 m. birželio 18 d. nutarime nenurodyta, kas ir kada jam atėmė teisę vairuoti transporto priemones, be to, nors asmuo, išgyvenęs valstybėje 6 mėnesius, ir nepasikeičia vairuotojo pažymėjimo, jis automatiškai nepraranda teisės vairuoti, dar kartą pažymima, kad pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies nuostatas, asmeniui tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, jis, norėdamas turėti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, per 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo turi teisės aktų nustatyta tvarka laiku pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, o to nepadaręs, jis savaime praranda teisę vairuoti transporto priemones iš jo fiziškai net ir nepaėmus vairuotojo pažymėjimo. Kadangi S. V., kaip nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, gyvenantis Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip 6 mėnesius nuo 2020 m. kovo 5 d. (jam išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2025 m. kovo 5 d.), pagal teisės aktus turėjo įgyti Lietuvos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau to nepadarė, byloje teisingai nustatyta, kad S. V. 2024 m. kovo 27 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas Lietuvos Respublikos išduoto vairuotojo pažymėjimo, todėl jis pagrįstai nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti. Pagrindo daryti priešingą išvadą nesudaro ir S. V. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jo turimas užsienio valstybės išduotas vairuotojo pažymėjimas kitose valstybėse galioja.
13. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad nelogiška nustačius, jog asmuo nebeturi teisės vairuoti transporto priemones, jam ne tik skirti baudą, bet dar ir atimti teisę vairuoti transporto priemones, pažymima, kad įstatymo nuostatos nesieja galimybės taikyti specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta, – specialios teisės atėmimas gali būti taikomas net ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję). Sistemiškai aiškinant ANK ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024).
14. Apelianto teigimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024, nes šioje kasacinės instancijos teismo nagrinėtoje ir jo (S. V.) administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės yra skirtingos. Sutikti su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024, be kita ko, pažymėjo, jog SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus; Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, – ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Priešingai nei skunde teigia S. V., nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nustatyta, kad jis, pažeisdamas minėto įstatymo nuostatas, per 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo laiku nepasikeitė užsienio valstybės išduoto vairuotojo pažymėjimo į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, todėl S. V. yra pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
Dėl S. V. apeliaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų
15. Pasak apelianto, tiek iš Institucijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimo, tiek iš apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties matyti, kad objektyvaus ir teisingo bylos nagrinėjimo nebuvo, nes policija jo (S. V.) apskritai neinformavo apie pradėtą administracinio nusižengimo procedūrą, sprendimas buvo priimtas jam už akių, tą patį padarė ir apylinkės teismo teisėja, neužtikrinusi jo teisių bei teisėtų interesų ir neinformavusi jo apie administracinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, jis negavo teismo šaukimo atvykti į teismo posėdį, nes šaukimas jam nebuvo išsiųstas. Dėl to buvo pažeistos jo procesinės teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje bei 571 straipsnyje, t. y. pažeistos jo teisės dalyvauti teisme, teikti įrodymus, būti išklausytam. Su šiais skundo argumentais nesutiktina.
16. ANK 616 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka; apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims.
17. Iš S. V. 2024 m. gegužės 8 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, kuris surašytas pastarajam nedalyvaujant (b. l. 15–17), matyti, kad jame nurodyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, taip pat nurodyta, kad: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsniu administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyboje, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą. Jei pageidaujate dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, reikalavimą galite pateikti elektroniniu paštu ketpazeidimai@policija.lt ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, – per penkiolika kalendorinių dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos. Apie numatytą žodinio bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą būsite informuotas papildomai. Nepateikus reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba pateikus reikalavimą ir neatvykus į žodinį bylos nagrinėjimą, sprendimas bus priimtas Jums nedalyvaujant“. Administracinio nusižengimo protokolas bei pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo (b. l. 18) S. V. buvo išsiųsti tą pačią dieną, t. y. 2024 m. gegužės 8 d. (b. l. 25), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodytu paties S. V. mokesčių administratoriui nurodytu elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–17, 30–31). Taigi apeliantas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, o jam neišreiškus pageidavimo ir neatvykus į žodinį bylos nagrinėjimą, sprendimas, nepažeidžiant įstatymo nuostatų, buvo priimtas pastarajam nedalyvaujant.
18. Pagal ANK 630 straipsnio 1 ir 2 dalis, apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka ir administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų, taip pat liudytojų, ekspertų, specialistų, vertėjų ir kitų procese dalyvaujančių asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip. Administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Teismas gali nuspręsti, kad posėdyje būtinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas (ANK 629 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčia elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma arba registruotąja pašto siunta (ANK 573 straipsnio 2 dalis).
19. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. rugsėjo 3 d. S. V., jo nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodytu elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 30–31), buvo išsiųstas teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį, kuris buvo numatytas 2024 m. rugsėjo 19 d. 14.30 val. (b. l. 43, 44). 2024 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose elektroniniu paštu buvo gautas S. V. prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimą atidėti kitai datai, atsižvelgiant į tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 19 d. bus (duomenys neskelbtini) (Rusijoje) ir nurodytu laiku nespės atvykti į Lietuvą (b. l. 67, 68). 2024 m. rugsėjo 12 d. S. V. elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas, kad pastarojo dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas ir nurodyta, kad S. V. bus sudaryta galimybė 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Be to, S. V. buvo paaiškinta, kad jis turi teisę pakartotinai pateikti dokumento kopiją, jam buvo nurodyti prisijungimo prie teismo posėdžio būdai (b. l. 69). 2024 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose elektroniniu paštu buvo gautas S. V. prašymas atidėti teismo posėdį kitai datai, nes jis nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. yra gydomas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) ligoninėje“ (b. l. 70, 71, 72–73, 74). Tenkinant šį S. V. prašymą, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2024 m. spalio 11 d. 9 val. (b. l. 70). 2024 m. rugsėjo 19 d. S. V. elektroniniu paštu buvo pranešta, kad teismo posėdis atidėtas 2024 m. spalio 11 d. 9 val., jam buvo išsiųstas teismo šaukimas (b. l. 76). Taigi neteisus apeliantas teigdamas, kad teismas neinformavo jo apie administracinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, jis teismo šaukimų negavo. Priešingai nei teigia S. V., bylos duomenys liudija, kad pastarajam du kartus buvo siunčiami šaukimai atvykti į teismo posėdžius, t. y. jam buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką, taip pat buvo išaiškinta galimybė teismo posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu, ir šiuos faktus, be kita ko, patvirtina paties S. V. prašymai bylos nagrinėjimą atidėti dėl šiuose prašymuose nurodytų priežasčių (neturėjimo galimybės laiku parvykti į Lietuvą ir gydymosi ligoninės stacionare). Atkreiptinas dėmesys, kad S. V., būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdį, vyksiantį 2024 m. spalio 11 d. 9 val., neatvykimo į šį posėdį priežasčių teismui nenurodė, prašymo dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Dėl to teismas, nepažeisdamas ANK 629 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. atsižvelgęs į tai, kad S. V. tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iš jo negauta, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo S. V. nedalyvaujant. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su S. V. skundo teiginiu, kad šiuo atveju buvo pažeistos jo procesinės teisės, numatytos ANK 571 ir 577 straipsniuose.
20. Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur, be to, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų (ANK 424 straipsnio 3 dalis, 7 dalis). Transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 Eur iki 100 Eur (ANK 415 straipsnio 2 dalis). Institucijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimu S. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 50 Eur bauda, o už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, t. y. S. V. už jo padarytus administracinius nusižengimus paskirtos minimalios baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, todėl daryti išvadą, kad šios nuobaudos per griežtos, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. V. paskirta galutinė nuobauda – 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams yra proporcinga jo padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, apeliantas jam paskirtos administracinės nuobaudos neginčija.
21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nagrinėjamoje byloje jokių pažeidimų, galėjusių turėti reikšmės Institucijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties priėmimui, nenustatyta, todėl kaip nepagrįstas atmetamas S. V. apeliacinio skundo argumentas, kad šioje administracinio nusižengimo byloje padaryti esminiai procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimai ir dėl to yra pagrindas panaikinti apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.