- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- 2S-768-343/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00737-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Gintautas Koriaginas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- Ž. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
- Trečiasis asmuo
- K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. Š. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1367-570/2010 pagal ieškovės Ž. Š. ieškinį atsakovui R. Š., trečiajam asmeniui K. Š. dėl išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi (b.l. 22) atmetė ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės - atsakovui priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), arešto - taikymo civilinėje byloje, kurioje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą. Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos prašymo pagrįstumą, ieškovės nurodoma aplinkybė, jog atsakovo įsiskolinimas už ankstesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą sudaro 546,80 Lt, nelaikytinas pakankamu 29002 Lt vertės turtui areštuoti. Aplinkybė, jog atsakovas išlaikymo neteikia geruoju, nelaikytina pagrindu išvadai, jog atsakovas nevykdys ir jam galimai nepalankaus teismo sprendimo, daryti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 26-27) ieškovė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010m. vasario 9 d. nutartį panaikinti, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti ir nurodo, kad byloje nėra jokių žinių apie atsakovo pajamas, todėl, atsakovui vengiant teiki išlaikymą ieškovei, jam priklausančio turto areštas tinkamai apsaugotų ieškovės interesus ir teisėtus lūkesčius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 33) tretysis asmuo K. Š. prašo atskirąjį skundą patenkinti ir nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytinos dėl to, jog atsakovas vengia teikti išlaikymą ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui, t.y., CPK 144 str. normos pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas teisme reiškiamo pagrindinio reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgdamas į galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamoje byloje sulaukusi pilnametystės, tačiau vis dar bendrojo lavinimo mokykloje besimokanti ieškovė reikalauja, kad atsakovas, kuris yra ieškovės tėvas, teiktų jai išlaikymą, kuris, remiantis ankstesniu teismo sprendimu, jai buvo priteistas iki kol ieškovei suėjo 18 metų. Faktas, jog atsakovas liko įsiskolinęs pagal ankstesnį teismo sprendimą, gali būti vertinamas kaip pagrindas priverstinei išieškojimo procedūrai pagal ankstesnį vykdytiną teismo procesinį dokumentą pradėti, todėl pats savaime nelaikytinas susijusiu su galimai ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje vykdymo užtikrinimu. Nors ieškovė susidariusio įsiskolinimo faktą sieja su tuo, jog ankstesnio teismo sprendimo nevykdymas leidžia manyti atsakovą nevykdysiant ir sprendimo, kuris bus priimtas nagrinėjamoje byloje, iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, jog išlaikymas jai iš atsakovo buvo priteistas dar 1998 m. liepos 24 d., tuo tarpu susidariusio įsiskolinimo suma tėra 546,80 Lt, t.y. už ne ilgesnį nei 5 mėnesių laikotarpį, kas patvirtina, jog iš dalies savo pareigą teikti ieškovei išlaikymą atsakovas vykdė. Aplinkybė, jog atsakovas neteikia išlaikymo pilnametystės sulaukusiai ieškovei geruoju, vertintina kaip pagrindas kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, bet ne kaip pagrindas abejoti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė pati pasirinko CK 3.196 str. 1 d. 1 p. nurodytą išlaikymo formą - periodines išmokas, kurios, remiantis CPK 742, 663 str., įsipareigojimų nevykdymo atveju pirmiausiai išieškomos iš asmens pajamų, ir tik jų nesant ar esant nepakankamai - iš jo turto. Kadangi, vadovaujantis CPK 150 str. 5 d., laikinosios apsaugos priemonės ieškinio patenkinimo atveju galioja iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškovės prašomi taikyti suvaržymai neatitinka bylą išnagrinėjus iš esmės ieškinio patenkinimo atveju priimtino vykdymo prasme tęstinio sprendimo pobūdžio, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo daiktinės teisės būtų varžomos viso laikotarpio, už kurį prašoma priteisti išlaikymą, metu net ir tuo atveju, jeigu atsakovas tinkamai vykdytų jo atžvilgiu nustatytus periodinius įpareigojimus. Be to, bendra ieškovės nagrinėjamoje byloje prašomo priteisti išlaikymo suma visiško ieškinio patenkinimo atveju tesudarytų apie 8750 Lt per nepilnus pusantrų metų, ši suma yra kelis kartus mažesnė nei prašomo areštuoti konkretaus atsakovui priklausančio turto vertė, todėl ieškovės nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymas neatitinka ir CPK 145 str. įtvirtintų ekonomiškumo bei proporcingumo principų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendė tinkamai, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.