- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2S-3225-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33628-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Trečiasis asmuo
- V. Š., A. Š.
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- D. Š., G. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovėms D. Š. ir G. G. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir teisių bei pareigų perkėlimo, tretieji asmenys A. Š., V. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės D. Š. 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas, pripažinti transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu, pripažinti, kad transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta pardavėjos G. G. su pirkėjais S. Š. (S. Š.) ir E. Š. ir perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas.
2. Parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovas, įvertinęs tai, kad po bylos iškėlimo teisme ginčo automobilis BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perleistas V. Š., paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atlikti įrašą Kelių transporto priemonių registravimo sistemoje (eKETRIS; valstybės įmonė Regitra), draudžiantį perleisti ginčo automobilį. Nurodė, kad pakartotinis automobilio perleidimas apsunkintų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o į procesą turėtų būti įtraukiami vis nauji asmenys, ginčijami nauji automobilio perleidimo sandoriai, todėl palankus teismo sprendimas galimai taptų neįgyvendinamas ir prarastų prasmę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikė laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą Kelių transporto priemonių registravimo sistemoje (eKETRIS; valstybės įmonė Regitra) dėl transporto priemonės BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
4. Teismas nurodė, kad iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad ieškinio reikalavimas yra grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui duomenis, iš kurių galima spręsti, jog ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
5. Teismas įvertinęs valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės išrašą, nustatė, kad atsakovė ginčo automobilį perleido jau po bylos iškėlimo. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, palankaus teismo sprendimo vykdymas (jei ieškovei būtų perkeltos automobilio pirkėjos teisės ir pareigos) pasunkėtų ar taptų neįmanomas, nes, perleidus automobilį pakartotinai, tektų ginčyti perleidimo sandorius. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ginčo automobilis jau kartą buvo perleistas, leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
6. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, teismo vertinimu, neapriboja teisės naudotis transporto priemone, tačiau užkerta kelią jos perleidimui, todėl laikytinos proporcingomis ir nevaržančiomis teisių daugiau nei reikalinga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Trečiasis asmuo (apeliantas) V. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones apelianto turtui – padaryti įrašą Kelių transporto priemonių registravimo sistemoje (eKETRIS; valstybės įmonė Regitra) dėl transporto priemonės BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Ieškovės nurodytos aplinkybės savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo, grėsmės teismo sprendimo vykdymui, būtinumo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, bet suteikia ieškovei teisę ginti savo teises teisme. Ieškovė nepagrindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje nustatytos būtinosios sąlygos, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, realumo. Dėl to nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės prašymo.
7.2. Apeliantas nurodo, kad su UAB „SB lizingas“ 2020 m. rugsėjo 24 d. pasirašė vartojimo kredito sutartį. UAB „SB lizingas“ apeliantui suteikė 4 980 Eur kreditą. Apeliantas su D. Š. 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią D. Š. apeliantui už 6 000 Eur sumą pardavė automobilį BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigai už automobilį buvo sumokėti tokia tvarka: 2020 m. rugsėjo 30 d. 5 000 Eur banko pavedimu, likusią 1 000 Eur sumą apeliantas įsipareigojo sumokėti iki 2021 m. balandžio 1 d., šią sumą sumokėjo vėliau grynais pinigais. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas automobilis buvo perleistas apeliantui po bylos iškėlimo teisme. Apeliantas yra sąžiningas šio automobilio įgijėjas. Sprendimo įvykdymas negali būti užtikrintas apribojant daikto sąžiningo įgijėjo nuosavybės teisę į šį daiktą.
7.3. Ieškovė už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo sumokėjusi įstatyme numatyto 50 Eur žyminio mokesčio, todėl šio prašymo teismas priimti negalėjo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė D. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo V. Š. atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones apelianto turtui – padaryti įrašą Kelių transporto priemonių registravimo sistemoje (eKETRIS; valstybės įmonė Regitra) dėl transporto priemonės BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Nurodo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo, grėsmės teismo sprendimo vykdymui, būtinumo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nepagrindė CPK 144 straipsnyje nustatytos būtinosios sąlygos, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, realumo. Dėl to nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės prašymo. Pažymėjo, kad automobilis atsakovei nuosavybės teise nepriklauso nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. Automobilio pirkėjas šioje byloje pagal pareikštus reikalavimus neatsako, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo trečiojo asmens teises į jo automobilį. Be to, sutinka su apeliantu, kad ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Ieškovė E. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo V. Š. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš trečiojo asmens V. Š. patirtas išlaidas, susijusias su šio atsiliepimo parengimu. Nurodo, kad tai, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui patvirtina teismo į bylą gautas išrašas iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės, iš kurio matyti, kad atsakovė ginčo automobilį perleido jau po bylos iškėlimo, t. y. ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. lapkričio 24 d., tuo tarpu iš minėto išrašo matyti, kad ginčo automobilis trečiojo asmens V. Š. vardu buvo registruotas 2021 m. kovo 9 d. Visa tai patvirtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, palankaus teismo sprendimo vykdymas (jei ieškovei būtų perkeltos automobilio teisės ir pareigos) pasunkėtų ar taptų neįmanomas, nes, perleidus automobilį pakartotinai, į procesą turėtų būti įtraukiami vis nauji asmenys ir tektų ginčyti perleidimo sandorius. Nesutinka su apelianto argumentu, jog ginčo automobilis perleistas prieš bylos iškėlimą teisme. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad VĮ „Regitra“ duomenų bazėje esanti informacija ir minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje esantis punktas dėl kainos sumokėjimo įrodo, kad ginčo automobilis trečiajam asmeniui realiai buvo perleistas tik 2021 m. kovo 9 d. Nagrinėjamu atveju svarbu užtikrinti status quo ir užkirsti kelią galimam fiziniam transporto priemonės perleidimui, perėjimui kitų asmenų dispozicijon ir pan., kad galimo palankaus ieškovės teismo sprendimo įvykdymas, t. y. transporto priemonės grąžinimas natūra būtų realus ir galimas. Tuo remiantis aktualu išsaugoti padėtį, buvusią ieškovės nurodyto teisių pažeidimo metu. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė niekaip nepažeidžia trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų, ji atitinka sąžiningumo, protingumo kriterijus ir yra proporcinga. Pažymėtina, kad ieškovė sumokėjo žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, minėtą prašymą pateikdama kartu su pradiniu ieškiniu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus ir tikėtinai pagrindė reikalavimą.
13. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartimi ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą, nes ieškovės nurodytos aplinkybės savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo, grėsmės teismo sprendimo vykdymui, būtinumo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
14. Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Ieškovės atstovas nurodė, kad po bylos iškėlimo teisme ginčo automobilis BMW 5er Reihe buvo perleistas V. Š.. Apeliantas nurodė, kad minėtas automobilis buvo perleistas jam po bylos iškėlimo teisme ir pateikė teismui 2020 m. rugsėjo 24 d. su UAB „SB lizingas“ pasirašytą vartojimo kredito sutartį, 2020 m. rugsėjo 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią D. Š. apeliantui už 6 000 Eur sumą pardavė ginčo automobilį, tą pačią dieną banko pavedimu buvo sumokėti 5 000 Eur, o likusią 1 000 Eur sumą apeliantas įsipareigojo sumokėti iki 2021 m. balandžio 1 d., ir teigė, jog šią sumą sumokėjo vėliau grynais pinigais. Nustatyta, kad VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, jog ginčo automobilis apelianto vardu buvo registruotas 2021 m. kovo 9 d. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ir tai, jog ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. lapkričio 24 d., sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovė ginčo automobilį perleido jau po bylos iškėlimo, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, nes perleidus automobilį pakartotinai, tektų ginčyti perleidimo sandorius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas, netrukdo apeliantui įgyvendinti jo turimas ginčo turto naudojimo, valdymo teises, todėl pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė niekaip nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų.
17. Apeliantas nurodo, kad teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėjo priimti, nes ieškovė už šį prašymą nebuvo sumokėjusi įstatyme numatyto 50 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti, tame tarpe ir už reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kt. Ieškovė teismui pateikė bankinio pavedimo kopiją su primokėta žyminio mokesčio dalimi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
trečiojo asmens V. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.