Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. (A. K.) gynėjos advokatės Julijos Asovskajos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. vasario 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, t.y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. K. kaltinamas tuo, kad jis, nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, taip dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, jis bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir išplatino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, tokiu būdu jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

Be to, A. K. kaltinamas tuo, kad jis, nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje neteisėtai, neturėdamas leidimo, disponavo šaudmenimis, tokiu būdu jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2010 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2014 m. vasario 23 d.

Skunde pažymima, kad šiuo metu byloje yra baigtas įrodymų tyrimas, prokurorai ir gynėjai pasakė savo baigiamąsias kalbas, o daliai kaltinamųjų liko pasakyti paskutinius žodžius. Gynėja atkreipia dėmesį, kad byloje surinkti įrodymai leidžia manyti, kad A. K. pareikšti kaltinimai gali nepasitvirtinti, kas reiškia, kad suėmimo termino pratęsimo pagrindai yra formalūs, grindžiami vien pareikštais kaltinimais, o ne realiomis aplinkybėmis. A. K. yra laikomas suimtas daugiau kaip ketverius metus, kas leidžia manyti, kad teismas yra iš anksto susidaręs nuomonę dėl kaltinamojo, o kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas pažeidžia nekaltumo prezumcijos principą. Be to, dabartiniu metu bylos nagrinėjimas dar nėra baigtas, nuosprendis bus paskelbtas tik šių metų vasarą.

Skunde teigiama, kad teismas skundžiamoje nutartyje nemotyvavo kiekvieno griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindo buvimo, o tik formaliai nurodė juos, taip pažeisdamas kaltinamojo teisę į nešališką teismą. A. K. kalinimo sąlygos neatitinka sanitarinių reikalavimų, jis yra psichologinėje įtampoje dėl ilgos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės, be to, kitiems kaltinamiesiems šioje byloje yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nors jiems inkriminuotų nusikaltimų teisinė kvalifikacija yra tokia pati ar nežymiai skiriasi nuo A. K. inkriminuotų nusikaltimų. Gynėjos manymu, dabartiniu metu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti A. K. taikant švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje gynėja prašo jos skundą patenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo A. K. gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. gynėjos advokatės J. Asovskajos skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą tiek, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad esančių faktinių duomenų visuma – kitų kaltinamųjų parodymai, kratos, daiktų, automobilio apžiūros, asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo gynėjos skunde nurodyti teiginiai, kad A. K. nepadarė inkriminuojamų nusikalstamų veikų, byloje surinkti duomenys leidžia manyti, kad A. K. pareikšti kaltinimai gali nepasitvirtinti, paliekami nenagrinėtais.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs, kad neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nepritartina kaltinamojo gynėjos argumentui, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo buvimo, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Visų pirma pasakytina, kad A. K. yra kaltinamas padaręs tris nusikaltimus, iš kurių du priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už šiuos nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Skunde teisingai nurodyta, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Būtina atsižvelgti į tai, kad A. K. anksčiau teistas šešis kartus, jis iki sulaikymo oficialiai niekur nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Visuma anksčiau aptartų aplinkybių leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, A. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Šio pagrindo buvimo nepaneigia kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog A. K. turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko artimus santykius su sergančiomis motina ir močiute, būdamas laisvėje turi galimybę įsidarbinti, nėra duomenų, kad jis bandė išvykti į užsienį ar turi ryšių ten, taip pat kad bandė bėgti (slėptis) ar kad planuoja tai padaryti.

Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė ir kitą kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą, t. y. kad A. K. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamajam inkriminuojami labai sunkūs nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Pagal formuojamą teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. A. K. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikaltimus dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikaltimai galimai buvo ne atsitiktiniai, o gerai organizuoti ir suplanuoti, truko ilgą laiką. Kaip minėta, kaltinamasis praeityje ne kartą teistas, jis iki sulaikymo oficialiai niekur nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. A. K. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis ir kaltinamojo asmenybė leidžia pagrįstai manyti, kad jis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui iš nusikalstamų veikų darymo. Priešingai nei teigiama skunde, tokiai išvadai daryti nebūtina, kad byloje būtų neginčijamų duomenų apie A. K. turėtas nelegalias pajamas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu buvo pratęstas neteisėtai ir nepagrįstai.

Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam A. K. taikoma ilgą laiką, tačiau, įvertinus baudžiamosios bylos sudėtingumą ir didelę apimtį, be tokio pobūdžio asmens teisių suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamas ne tik A. K., bet ir dar 31 asmuo, nagrinėjimas artėja prie pabaigos, įrodymų tyrimas yra baigtas, liko baigiamieji procesiniai veiksmai, susiję su dalies kaltinamųjų paskutinio žodžio sakymu, po ko bus pranešta apie nuosprendžio paskelbimo laiką ir vietą. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad A. K. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų. Atkreiptinas gynėjos dėmesys į tai, kad kardomosios priemonės rūšis parenkama ir jos terminas tęsiamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, todėl tai, jog kitiems kaltinamiesiems yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, savaime nesudaro pagrindo panaikinti A. K. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę ir pakeisti ją švelnesne. Skundžiamoje nutartyje teismas motyvuotai atmetė galimybę pakeisti A. K. kardomąją priemonę švelnesne, todėl gynėjos skundo argumentus dėl suėmimo pakeitimo į 10 000 Lt dydžio užstatą, aukštesnysis teismas taip pat atmeta.

Taigi, Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Kaltinamojo A. K. (A. K.) gynėjos advokatės Julijos Asovskajos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.