Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.1.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.7.9.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.1.1.; 2.3.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.1.15.3.3.

2025 m. rugpjūčio 25 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeim. padėtis išsiskyrusi, niekur nedirbanti, pensininkė, anksčiau teista, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji, 2024-12-23 apie 18:20 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamajame kambaryje, peiliu suduodama ne mažiau trijų smūgių į nugarą, sužalojo nukentėjusįjį V. P., tokiu būdu padarė dvi durtines pjautines žaizdas: vieną kairio peties nugarinio paviršiaus ir nugaros kairės pusės riboje, vieną krūtinės ląstos kairėje pusėje ties riba su nugara, bei kiauryminę durtinę pjautinę nugaros kairės pusės žaizdą, atsiveriančią į krūtinplėvės kairę ertmę su kairiojo plaučio sužalojimu, kas komplikavosi oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir oro susikaupimu poodyje krūtinės ląstos nugaros kairėse pusėse, ir taip sunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji I. L. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja parodė, kad dėl jai įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltę pripažįsta visiškai, sutinka duoti parodymus ir gali paaiškinti, kad jai pareikšto įtarimo esmę suprato. Lietuvių kalbą supranta, vertėjas nereikalingas. Galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, į narkologo ir psichiatro įskaitas neįrašyta. Ji su R. M. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 8 metus, ji gyvena pas sugyventinį R. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 23 d., ryte ji atsikėlusi išgėrė du puodelius alaus ir išvažiavo pas savo dukrą į Avižienius Vilniaus raj. Po to apie 12.30 - 13.00 val., sugrįžo atgal į namus (duomenys neskelbtini) kaime ir praėjus maždaug 10 minučių pas ją į namus atėjo jų kaimynas, kurį vadina "P.", jo vardo ir pavardės nežino ir iš matymo pažįstamas vyriškis, kurio ji nei vardo nei pavardės nežino, nes jis gyvena toliau nuo jų ir tik retkarčiais ateina pas juos trumpam, išgerti alkoholio. Atėjęs kaimynas "P." jai pasakė, kad buvo susitikęs jos sugyventinį R. M., kuris jiems liepė ateiti pas juos į namus ir palaukti kol jis sugrįš. Todėl "P." su iš matymo pažįstamu vyriškiu užėjo į jų namus. Jie atsinešė butelį 0,7 ltr. talpos degtinės ir butelį 1 ltr. talpos alaus. Praėjus gal 10 minučių į namus sugrįžo ir jos sugyventinis R. M.. Tuomet ji atsisėdo ant lovos, o visi trys vyrai prie stalo ir jie pradėjo gerti degtinę ir alų. Tiek kaimynas "P.", tiek iš matymo pažįstamas vyriškis buvo jau gerokai girti, kai atėjo pas ją į namus. Kai kaimynas "P." ir jos sugyventinis geria, pastoviai jie barasi, konfliktuoja, susimuša, nes nei vienas kitam nenusileidžia. Taip ir 2024 m. gruodžio 23 d., jiems geriant alkoholį, kaimynas "P." su jos sugyventiniu R. M. pradėjo bartis, bei po to abu atsistoję nuo kėdžių pradėjo stumdytis, vienas kitą mušti rankomis ir kojomis, nukrito abu ant žemės, ritinėjosi. Kai jos sugyventinis R. M. ir "P." susimušė, bandė juos skirti. Vieno momentu "P." R. užspaudė ant žemės pradėjo jį smaugti. Ji bandė juos skirti, vyrai sunkūs, nesugebėjo jų išskirti. Matė, kad "P." smogė jos sugyventiniui į veidą, pradėjo bėgti kraujas. Ji pasimetė, nežinojo ką daryti. Tuomet kadangi buvo prie stalo, ji paėmė nuo stalo peilį su raudona rankena ir peiliu smogė, gindama sugyventinį, kad "P." jo nepasmaugtų, "P." į nugarą. Kiek kartų ji dūrė peiliu ji neprisimena. Konflikto metu jai atrodo, kad iš matymo pažįstamas vyriškis liko sėdėti ant kėdės prie stalo, jis į muštynes nesivėlė, visą laiką ramiai sėdėjo. Vienu momentu po to, kai dūrė, R. išvarė "P." iš jų namų. Ji taip pat išėjo iš namų, nuėjo pas netoliese gyvenančią kaimynę I.. Ji jai pasakė kad jos sugyventinis R. susimušė su "P." ir kad abu "kraujuose". Kadangi kaimynė I., kurios pavardės nežino, alkoholio negeria, ji pas ją ilgai neužtruko ir nuėjo atgal į namus. Kiek tuo metu buvo valandų ir kiek ji užtruko pas kaimynę nežino, nes į tai nekreipė dėmesio, be to buvo neblaivi. Dėl buvusio girtumo ji tiksliai neprisimena ar jau buvo pareigūnai atvažiavę, kai grįžo į namus, ar greitai atvažiavo. Taip pat neprisimena ar "P." ir iš matymo pažįstamas vyriškis dar buvo jų namuose, kai ji sugrįžo, ar jau jų nebuvo. Pareigūnai patikrino jos blaivumą ir atvežė ją į areštinę. Iš matymo pažįstamas vyriškis į muštynes tikrai nesikišo, jis visą laiką sėdėjo ramiai ant kėdės. Konflikto metu "P." stipriai mušė "R." jam bėgo kraujas, pradėjo jį smaugti, todėl kaip ir minėjo, pasimetusi, nežinodama kaip juos išskirti griebė peilį ir dūrė "P." į nugarą. R. su "P." išgėrę nuolat konfliktuoja ir mušasi, ji ne kartą sakė sugyventiniui, kad jis jo namo nekviestų, nes išgertuvės su juo geruoju niekada nesibaigia. Dėl padaryto labai gailisi. "P." žaloti tyčia tikrai nenorėjo, tiesiog negalėdama išskirti besimušančių vyrų ir bijodama, kad "P." R. nepasmaugtų, dūrė jam į nugarą peiliu (tomas 2, bylos lapas 72-74).

Teisme kaltinamoji davė analogiškus parodymus. Paaiškino, kad ji buvo su sugyventiniu namuose. Nukentėjusysis atėjo su draugu, atnešė alkoholinių gėrimų, jie pradėjo gerti, po to pradėjo mušti jos sugyventinį, pradėjo jį smaugti prie stalo jos namuose. Pamatė, kad jis visas kraujuotas, todėl pradėjo jį gelbėti. Gelbėjo jį su peiliu. Peilis buvo ant stalo. Jis pradėjo smaugti jos sugyventinį, kai jis buvo ant žemės. Sugyventinis gulėjo, o kaltinamasis ant viršaus jį smaugė, jis buvo atsisukęs nugara į ją. Sugyventinis buvo kraujuose, nes jis jį sumušė ir po to pradėjo smaugti. Sugyventiniui buvo suduoti prieš tai smūgiai. Peilis buvo mažutis su raudona rankenėle, apie 10-12 cm geležte. Dėjo nukentėjusiajam, kad jis nesmaugtų. Neprisimena, kur tiksliai jam dėjo. Buvau išgėrusi. Iki to gėrė alų, degtinę. Kiek buvo išgėrę, neatsimena. Dar buvo tolimesnis kaimynas, kurio pavardės neatsimena. Jį vadina ,,Z.“. Jos sugyventinio vardas R. M., buvo jis, ji- L. I., P. ir Z., iš viso buvo keturiese. Kiek kartų dūrė su peiliu, neprisimena. Smogė gal ir 3 kartus, tačiau tik dėl to, kad nukentėjusysis mušė jos sugyventinį, šis buvo visas kraujuotas. Atrodo, dūrė į nugarą. Labai gailisi dėl nusikaltimo. Ligonių kasų ieškinį sutinka atlyginti. Su P. po to nusikaltimo susitikusi nebuvo. Sudavė kaltinamajam dešine ranka duriamąja dalimi, iš viršaus į apačią. Dūrė vieną kartą po kito. Tuo metu nesuprato, į kur pataikė nukentėjusiajam. Į kurią kūno vietą dūrė, nepamena, jai nebuvo svarbu. Nukentėjusysis tuo metu buvo nusisukęs nugara į ją ir gulėjo ant jos sugyventinio. Kodėl paėmė tuo metu peilį į rankas, nežino, reagavo staigiai. Kai suprato, buvo jau per vėlu. Iki išgertuvių pažinojo nukentėjusįjį apie 8 metus, prieš tai draugavo. Iki to karto teko su nukentėjusiuoju kartu gerti alkoholinius gėrimus. Su ja prieš tai konfliktų nebuvo, bet mušdavosi pastoviai nukentėjusysis su jos sugyventiniu R. M.. Jie susikibdavo tiesiog, kai buvo išgėrę, be jokios priežasties. Gėrimai buvo jos sugyventinio, o maistas jos ir sugyventinio. Gruodžio 23 d. ją išleido iš policijos. Prieš paimdama peilį į ranką, ryte buvo išgėrusi alaus su nukentėjusiuoju, po to gėrė 1 taurelę degtinės, po to konjako 1 taurelę. Gėrė dar ,,Gaspadoriaus“ alų, 6 proc. stiprumo. Nuo ryto išgėrė su juo alaus, po to degtinės, konjako, viską sumaišė. Kai atvažiavo policija, jau mažai ką atsimena. Tuo momentu nukentėjusiajam nieko blogo nenorėjo padaryti, ši mintis jai kilo staiga, nes norėjo išgelbėti savo sugyventinį. Apie padarinius tuo metu negalvojo, atsigavo tik policijoje, kai išsiblaivė. Buvo atsibodę jau tie gėrimai. Ji yra registruota užimtumo tarnyboje, sugyventinis dirba. Šie namai, kuriuose gėrė yra jos sugyventinio (t. 3, b.l. 34-37).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamosios I. L. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

-pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos antrajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49956-24, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., kad 2024-12-23 apie 18.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, miegamajame kambaryje, kuriame buvo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), R. M., gim. (duomenys neskelbtini), I. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini) įvykus žodiniam konfliktui tarp V. P. ir R. M., vienas iš kambaryje buvusių minėtų asmenų (nenustatyta kuris, V. P. neatsimena, niekas neprisipažįsta) peiliu ne mažiau 3 k. dūrė V. P. į nugarą. V. P. išvežtas į RVUL, kur jam buvo diagnozuota hemotoraksas (tomas 1, bylos lapas 4-9);

-įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas gyvenamasis namas Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas Nr. (duomenys neskelbtini) medinis, vieno aukšto, su langais ir durimis. Nuo gatvės pusės, name yra įeinamos į namą durys. Įeinamos į namą durys medinių lentų, rakinamos pakabinama spyna. Apžiūros metu įeinamos į namą durys be išorinių apgadinimų. Pakabinamos spynos nėra. Pro įeinamas duris, patenkame į namo koridorių, kuriame iš dešinės pusės, prie sienos stovi kėdė, suolas. Virš suolo, ant sienos, kabo sukabinti drabužiai. Iš kairės pusės, pro duris, patenkame į virtuvėlę. Virtuvėlėje, nuo durų iš dešinės pusės, prie sienos, stovi spintelė, ant kurios prikrauta nešvarių indų. Šalia stovi dujinė viryklė. Priešais spintelę ir dujinę viryklę, stovi du dideli maišai su tuščiais buteliais. Nuo durų tiesiai, stovi sukrautos kėdės. Šalia kėdžių stovi šaldytuvas. Nuo durų iš kairės pusės, prie sienos, ant spintelės, stovi didelė pinta dėžė su purvinais drabužiais. Virtuvėje raudonos spalvos dėmių panašių į kraują nesimato. Namo koridoriuje tiesiai, pro duris, patenkame į kambarį. Kambaryje nuo durų iš dešinės pusės stovi molinis pečius. Iš kairės pusės, prie sienos, stovi iškleista sofa lova. Ant sofos yra ištiesta patalynė, kuri apžiūros metu guli netvarkingai. Ant paklodės, kuri užtiesta ant sofos, arčiau stalo, yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Paklodė su raudonos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują supakuota, paimta. Ant grindų, tarp sofos ir molinio pečiaus, yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Nuo dėmės paimta nuoplova, kuri supakuota į voką. Kambaryje iš kairės pusės, prie lango, stovi dvivietis fotelis. Šalia fotelio, kambario kampe, kabo pritvirtintas televizorius. Šalia televizoriaus stovi aukšta, siaura spintelė. Šalia spintelės, ant grindų, stovi tuščias stiklinis butelis, ant kurio etiketės yra užrašai „Original KRUPNIK 700 ml. 40 % vol.” Šalia spintelės, stovi rašomasis stalas. Ant stalo trys plastikiniai buteliai su gaiviaisiais gėrimais, stiklinis butelis „ Grands Gran Vodka 40 % 0,7 l.“ kuriame yra pusė butelio skaidraus skysčio turinčio alkoholio kvapą. Šalia stovi puodeliai ir vienas nedidelis stiklinis stikliukas. Toliau nuo krašto, ant stalo guli peilis Nr. 1 kurio rankena apvyniota raudonos spalvos izoliacija. Šalia stovi tamsiai žalios spalvos didelis molinis puodelis į kurį sudėti šakutės ir trys vnt. peilių. Peilis Nr. 2 kurio rankena apvyniota juodos spalvos izoliacija. Peilis Nr. 3 medine rankena ir ilgesne geležte. Peilis Nr. 4 medine rankena ir trumpesne geležte. Visi išvardinti peiliai supakuoti į atskirus vokus, sunumeruoti ir visi vokai su peiliais supakuoti į vieną kartoninę dėžę. Kambaryje daiktai, baldai neišvartyti, neišmėtyti. Indai nesudaužyti (tomas 1, bylos lapas 40-57);

-apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas BPC garso įrašas BPC ID 2024_12_23_18-16-02_1120105500(1)

Skambučio data 2024-12-23, skambučio pradžios laikas 18.16.02 val. Skambučio trukmė 3 minutės 11 sekundžių./Vyksta automatinis atsakiklis./

Pranešėjas: Laba diena.

BPC operatorius: Laba diena.

Pranešėjas: Mane… pas draugą užpuolė.. draugas ten jo… sumušė… mane… nu… spyrė… (neaiškiai kalba).

Pranešėjas: Va… porą minučių „nazat“.

Pranešėjas: (duomenys neskelbtini)… aš gyvenu (duomenys neskelbtini)… kur aš buvau… (neaiškiai kalba).

Pranešėjas: Vilniaus rajonas, Vilniaus kaimas.

Pranešėjas: (duomenys neskelbtini).

Pranešėjas: Tai aš čia gyvenu, o buvau (duomenys neskelbtini) (neaiškiai kalba).

BPC operatorius: Tai kur dabar esate? (duomenys neskelbtini)ar….

Pranešėjas: Jo.

Pranešėjas: Jo.

BPC operatorius: Tai čia (duomenys neskelbtini)kaimas, taip?

Pranešėjas: Taip.

Pranešėjas: Ne, namas.

BPC operatorius: Taip.

Pranešėjas: (duomenys neskelbtini).

Pranešėjas: (Kažką neaiškiai kalba pusiau verkiant).

Pranešėjas: Dūrė…. Hhhhmmmmm…. Kaip sakyti… (kalba neaiškiai, dejuojant).

BPC operatorius: Taip.

Pranešėjas: V. P..

BPC operatorius: Telefono numerį turite? Atsimenate savo? Nes man nerodo.

Pranešėjas: Mmmmm…. Turiu…… 8……. „Blin“ 86….. dabar 8 nėra…. (duomenys neskelbtini) (kalba neaiškiai, dejuoja).

BPC operatorius: Dar kartą, 86…..

Pranešėjas: (duomenys neskelbtini)….

Pranešėjas: (duomenys neskelbtini)….

Pranešėjas: (duomenys neskelbtini).

BPC operatorius: (duomenys neskelbtini)…. Aha……..

Pranešėjas: Ten bardakas ble… aš nežinau…. (kalba neaiškiai, dejuoja).

Pranešėjas: (pauzė) Tik nėra šitų 0… šitų 8… +3706….. nu jūs suprantate….

BPC operatorius: Na gerai, žiūrėkite, atvažiuos policija ir greitoji. (duomenys neskelbtini), taip?

Pranešėjas: Taip.

BPC operatorius: Laukite ir neįleiskite jo į namus, gerai? Laukite kol atvažiuos policija ir greitoji. Viso gero.

(Pokalbio pabaiga.) (tomas 1, bylos lapas 17-18);

-Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto Artiom Rožkov tarnybiniu pranešimu, kad 2024-12-23 apie 18.21 val., dirbant Vilniuje kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialios parengties vyr., specialistu T. Brazausku ir specialistu G. Petkūnu iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją prieš kelias minutes sumušé draugas, puolė su peiliu, pataikė į petį, draugas viršuje, pranešėjas kambaryje pas save. Vyrui (duomenys neskelbtini) m., kraujuoja petys. Atvykus nurodytu adresu, į įvykio vietą jau buvo atvykęs ekipažas V1774 kurie kieme bendravo su nukentėjusiuoju pranešėju, patruliai paaiškino kad, V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). V. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, veidas buvo kraujuotas, matėsi sumušimai, pjautinė žaizda ant nosies. Apžiūrinėjant V. P., nugaros viršuje buvo matyti dvi durtinės žaizdos, ir viena šiek tiek kairiau. Kol medikai apžiūrinėjo V. P., klausinėjo apie įvykio aplinkybes. Paklausus kas įvyko, paaiškėjo jog vartojo alkoholį su trimis asmenimis, pasiteiravus kas ji sužalojo peiliu, V. P. pradžioje teigė jog kaimynas, kaip vėliau paaiškėjo R. M. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenantis netoli, (duomenys neskelbtini), vėliau aiškino, jog sužalojo kaimyno, t.y. R. M. draugas, kaip vėliau paaiškėjo R. L. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėję V. P. medikai nusprendė vežti į RVUL. Kartu su ekipažu V1774 , nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą. Tik įėjus į kiemą, pro duris išėjo R. M. kuris buvo neblaivus, (vėliau nustatytas 1,99 prom. girtumas), kurio veidas buvo kraujuotas, matėsi sumušimai. Paklausus kas įvyko, paaiškino jog susimušė su V. P.. Įėjus į namo vidų pamatė prie stalo ant kedės sėdintį R. L., kuris buvo neblaivus, vėliau nustatytas 3,85 prom. girtumas ir prie stalo stovinčią, kaip vėliau paaiškėjo R. M. sugyventinę I. L. gim. (duomenys neskelbtini), kuri taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi, sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, svirduliavo į šonus. Pasiteiravus asmenų dėl įvykio, taip ir nepavyko išsiaiškinti aplinkybių. R. M. ir R. L. panaudojus spec. priemonę antrankius buvo sulaikyti. Bendraujant su I. L., nors ši ir buvo visiškai girta, ši paaiškino, jog peiliu, kurio kriaunos apsuktos raudona izoliacija, tris kartus V. P. j nugarą dūré R. L.. R. L. paklausus dėl įvykio aplinkybių šis aiškino jog nieko nebuvo, jokio peilio niekas neturėjo. Bendraujant su R. M., šis paaiškino, jog vartojant alkoholį su minėtais asmenimis, tarp jo ir V. P. kilo konfliktas, jie susimušė, ir V. P. griebė už gerklės R. M. ir jie nugriuvo tarp spintos ir krosnies. V. P. buvo viršuje ir smaugė R. M., kai šis gulėjo ant grindų, kaip nurodė R. M., kai jį smaugė V. P., šis pastebėjo kaip kažkas iš asmenų, nematė, kuris pastebėjo tik juodą rankovę, peiliu įpjovė V. P. nosį ir ant R. M. veido pradėjo bėgti kraujas, bei po kelių akimirkų V. P. nustojo jį smaugti ir R. M. išsilaisvinęs kelis kartus kumščiu trenkė V. P. į nosį ir išvarė iš namų. Apie įvykio eigą pranešta Vilniaus aps. VPK OVS. Į įvykio vietą atvyko ekipažas V1743 ir ekspertų ekipažas V 1025 įvykio forminimui. R. L. gim. (duomenys neskelbtini) ir L. L. gim. (duomenys neskelbtini) sulaikyti ir pristatyti į VPK OVS (tomas 1, bylos lapas 29-30);

-Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo Edgaro Ždanovskij tarnybiniu pranešimu, kad 2024-12-24 dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-49956-24, nukentėjusysis V. P. gim. (duomenys neskelbtini), jau buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai. Įvykio vietoje policijos pareigūnų ekipažai buvo atskyrę įtariamuosius: I. L. gim. (duomenys neskelbtini) m., R. L. gim. (duomenys neskelbtini) m., R. M. gim. (duomenys neskelbtini) m. Pabendravus su įtariamaisiais atskirai, nei vienas iš asmenų neprisipažino, kas padūrė V. P.. Iš minėtų įtariamųjų buvo paimti viršutiniai drabužiai, kadangi jie gali turėti reikšmės tyrimui. Nuėjus į V. P. namus adresu (duomenys neskelbtini), kuriame V. P. išsikvietė GMP, ant sofos buvo rastas pilkos spalvos švarkas su galimai kraujo dėmėmis. Netrukus priėjo V. P. motina A. P. gim. (duomenys neskelbtini) m. Paklausus ar ši matė įvykį ar kažką apie tai žino, ši atsakė neigiamai, teigė, kad matė tik kaip sūnus V. P. grįžo namo, atsigulė ant sofos ir mėgino užmigti. Daugiau A. P. nurodyti nieko negalėjo. A. P. savanoriškai pateikė minėtą pilkos spalvos švarką, kadangi šis gali turėti reikšmės tyrimui. Nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę pas nukentėjusį V. P.. Pabendravus su V. P. šis teigė, kad neatsimena kas jį padūrė, minėjo, kad prisimena tik, kad buvo pas kaimyną adresu (duomenys neskelbtini). Dėl asmens sveikatos būklės, su juo daugiau pabendrauti nepavyko. V. P. apžiūrinėjo skyriaus gydytojas Aleksej Makarenko. Jiems atvykus, gydytojo nebuvo, jis dirba iš namų, buvo atvykęs tik apžiūrėti nukentėjusįjį. Dėl šios priežasties gydytojas nebuvo apklaustas. Tame pačiame name adresu (duomenys neskelbtini)., kitoje namo pusėje gyvena A. I. gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pabendravus su asmeniu, šis teigė, kad girdėjo triukšmą, tačiau nekreipė dėmesio, nes kaimynai nuolat girtuokliauja, pas juos nuolat vis kas nors ateina ir išeina. Paklausus apie šiandien, šis atsakė, kad nieko nematė, nebuvo išėjęs iš namų, namuose buvo su nepilnamečiais vaikais (tomas 1, bylos lapas 33-34);

-liudytojo Aido Juozėno parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis yra Vilniaus AVPK RV 5-ojo skyriaus vyr. patrulis. 2024-12-23 darbo pamainą pradėjo 15.00 val., kartu su vyr. patruliu Aleksandr Širokov. Apie 18.21 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją prieš kelias minutes sumušė draugas, puolė su peiliu, pataikė į petį, draugas viršuje, pranešėjas kambaryje pas save. Vyrui (duomenys neskelbtini) m. kraujuoja petys. Atvykus nurodytu adresu kieme pasitiko pranešėjas V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). V. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, veidas buvo kraujuotas, matėsi sumušimai, pjautinė žaizda ant nosies. Paprašius paaiškinti įvykio aplinkybes užėjo į lauko virtuvę, kurioje buvo uždegta šviesa. Įėję į minėtą patalpą pamatė ant šio asmens nugaros srityje ant pilkos spalvos švarko tris šviežias kraujo dėmes. Siekdami įvertinti sužalojimų mastą ir suteikti pirmąją pagalbą, V. P. padėjo nusirengti švarką ir pasakė atsisėsti ant šalia ant grindų stovinčios sofos, tuo metu užėjo greitosios pagalbos medikai. Apžiūrinėjant V. P., nugaros viršuje buvo matyti dvi durtinės žaizdos, ir viena šiek tiek kairiau. Kol medikai apžiūrinėjo V. P., klausinėjo apie įvykio aplinkybes. Paklausus kas įvyko, paaiškėjo jog vartojo alkoholį su trimis asmenimis, pasiteiravus kas jį sužalojo peiliu, V. P. pradžioje teigė jog kaimynas, kaip vėliau paaiškėjo R. M. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis netoli, (duomenys neskelbtini), vėliau aiškino, jog sužalojo kaimyno, t.y. R. M. draugas, kaip vėliau paaiškėjo R. L. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) kažkur Vilniaus gatvėje. Apžiūrėję V. P. medikai nusprendė vežti į RVUL. Atvykus į pagalbą ekipažui V1921, nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą. Tik įėjus į kiemą, pro duris išėjo R. M., kuris buvo neblaivus, (vėliau nustatytas 1,99 prom. girtumas), kurio veidas buvo kraujuotas, matėsi sumušimai. Paklausus kas įvyko, paaiškino jog susimušė su V. P.. Įėjus į namo vidų pamatė prie stalo ant kėdės sėdintį R. L., kuris buvo neblaivus, vėliau nustatytas 3,85 prom. girtumas, ir prie stalo stovinčią, kaip vėliau paaiškėjo R. M. sugyventinę I. L. gim. (duomenys neskelbtini), kuri taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi, sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, svirduliavo į šonus. Moters girtumo patikrinti nepavyko, kadangi ji nesugebėjo įpūsti į alkotesterį. Pasiteiravus asmenų dėl įvykio, taip ir nepavyko išsiaiškinti aplinkybių. R. M. ir R. L. panaudojus spec. priemonę antrankius buvo sulaikyti. Bendraujant su I. L., nors ši ir buvo visiškai girta, ši paaiškino, jog peiliu, kurio kriaunos apsuktos raudona izoliacija, tris kartus V. P. į nugarą dūrė R. L.. R. L. paklausus dėl įvykio aplinkybių šis aiškino jog nieko nebuvo, jokio peilio niekas neturėjo. Bendraujant su R. M., šis paaiškino jog vartojant alkoholį su minėtais asmenimis, tarp jo ir V. P. kilo konfliktas, jie susimušė, ir V. P. griebė už gerklės R. M. ir šie nugriuvo tarp spintos ir krosnies. V. P. buvo viršuje ir smaugė R. M., kai šis gulėjo ant grindų, kaip nurodė R. M. kai jį smaugė V. P., šis pastebėjo kaip kažkas iš asmenų, nematė kuris, pastebėjo tik juodą rankovę, peiliu įpjovė į V. P. nosį ir ant R. M. veido pradėjo bėgti kraujas bei po kelių akimirkų V. P. nustojo smaugti ir R. M. išsilaisvinęs kelis kartus kumščiu trenkė V. P. į nosį ir išvarė iš namų. Apie įvykio eigą pranešta Vilniaus aps. VPK OVS, į įvykio vietą atvyko tyrėjų ekipažas V1743. Kartu su V1921 sulaikytus tris asmenis pristatė į OVS. Daugiau nieko, kas galėtų būti reikšminga tyrimui, nurodyti negali (tomas 1, bylos lapas 135-138);

-nukentėjusiojo V. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2024-12-23 apie 11 val. 00 min. jis kartu su savo draugu R. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir R. L. gim. (duomenys neskelbtini) nuėjo į parduotuvę "Aibė", kuri yra Vilniaus g., Sudervės k., Vilniaus raj. Parduotuvėje nusipirko alkoholio ir nuėjo pas R. į namus, t.y. adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo R. sugyventinė I. L. gim. (duomenys neskelbtini), jie visi kartu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu, viskas lyg ir buvo gerai, neprisimena, kad būtų kilę kokių nors konfliktų. Iš vakar dienos, nieko praktiškai neprisimena, nežino kas įvyko. Tik 2024-12-23 vakaro metu, suprato, kad yra ligoninėje dėl to, kad kažkas jį sužalojo, t.y. padūrė peiliu į nugarą. Šiuo metu yra Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kurioje jam diagnozuotas hemotoraksas. Kas jį sužalojo peiliu atsakyti negali, nes visiškai nieko neprisimena. Neprisimena ne tik konflikto, bet ir jo padarinių, nežino kas kvietė policiją, neprisimena kaip atvyko medikai, galimai dėl to, kad buvo stipriai neblaivus. R. pažįsta apie 20 metų, su juo konfliktų nėra turėję, tačiau išgėręs jis kartais tapdavo agresyvus. Su juo kartu gyvenanti jo sugyventinė I. jam žinoma apie 5 metus, su ja taip pat nieko išskirtinio anksčiau nėra įvykę, su šiais dviem kaimynais nuolat pasisveikina, pasiklausia vieni kitų kaip sekasi. R. taip pat pažįsta gana ilgai, turbūt panašiai kaip ir R., su juo niekada nėra susipykę, kažko išskirtinio apie jį pasakyti negali, visi šie jo išvardinti asmenys gyvena tame pačiame kaime. Daugiau šiuo metu, apie šį įvykį, nieko pasakyti neturi (tomas 1, bylos lapas 66-69);

Nukentėjusysis V. P. papildomos apklausos metu parodė, kad 2024-12-23 apie 11 val. 00 min., jis kartu su savo draugais R. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir R. L. gim. (duomenys neskelbtini) nuėjo į parduotuvę "Aibė", kuri yra Vilniaus g., Sudervės k., Vilniaus raj. Parduotuvėje nusipirko alkoholio ir nuėjo pas R. į namus, t.y. adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo R. sugyventinė I. L. gim. (duomenys neskelbtini), jie visi kartu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jo ir R. M. kilo konfliktas, jie susimušė. Tuo momentu R. L. buvo išėjęs į lauką, gal į WC. Tą jis žino tiksliai. Muštynių metu R. gulėjo ant žemės, o jis buvo užkritęs ant jo. Tuomet pajautė, kad jam pasidarė labai karšta ir silpna. Kambaryje su juo ir R. buvo tik I.. Kadangi tarp jo ir R. tuo metu vyko muštynės, o ji vienintelė buvo kambaryje, tik ji galėjo durti jam peiliu į nugarą. I. buvo jam už nugaros, prie televizoriaus ir prie stalo. Jis iš pradžių net nesuprato, kad jis yra stipriai sužalotas, kaip ir minėjo, jam tik pasidarė labai karšta. Jis atsikėlė nuo grindų, nuėjo namo, jam išeinant iš R. namų – R. ėjo iš lauko į vidų, grįžęs į savo namus išsikvietė greitąją pagalbą. Policijos pareigūnų namie pas save jis nepamena, ką kalbėjo su policijos pareigūnais, nepamena, buvo stipriai išgėręs, buvo šoke, nesuprato kas vyksta. Neatsimena ką kalbėjo ir kas buvo kai buvo namie greitoji. Pamena, kad atsidūrė ligoninėje. Jau ligoninėje kai pradėjo sveikti, pradėjo analizuoti įvykusią situaciją, prisiminė muštynes su R., prisiminė, kad R. tikrai nebuvo kambaryje, kai jam kažkas dūrė, kad kambaryje buvo tik I.. Jis nematė, kaip jam buvo durta, nes dūrė iš nugaros, bet tik ji vienintelė galėjo tą padaryti. Po kiek laiko jis kalbėjo su kaimynu T. S., jis jam papasakojo, kad jis buvo kažkurią dieną pas I. svečiuose, jie išgėrinėjo ir I. jam pasakė, kad į nugarą jam dūrė ji ir, kad ji gailisi, kad ji jo nedapjovė. Šio pokalbio su kaimynu jo telefone yra garso įrašas. Jo žiniomis I. anksčiau jau yra teista už nužudymą. Pats su I. dėl šios situacijos nekalbėjo. Jam išaiškinta teisė reikšti ikiteisminiame tyrime civilinį ieškinį (tomas 1, bylos lapas 70-72);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G653/2025(01):

1. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose V. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai:

1.1. Dvi durtinės pjautinės žaizdos: Viena kairio peties nugarinio paviršiaus ir nugaros kairės pusės riboje ir viena krūtinės ląstos kairėje pusėje ties riba su nugara. Šios žaizdelės padarytos dviem trauminiais poveikiais duriančiu pjaunančiu daiktu (duriančiais - pjaunančiais daiktais), kuo galėjo būti peilio (peilių) ašmenys, galimai užduotyje nardytomis aplinkybėmis ir

laiku (2024-12-23). Šiame papunktyje nurodytos žaizdos visumoje ir atskirai vertinamos nežymiu sveiktos sutrikdymu, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą.

1.2. Kiauryminė durtinė pjautinė nugaros kairės pusės žaizda, atsiverianti i krūtinplėvės kairę ertmę su kairiojo plaučio sužalojimu, kas komplikavosi oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir oro susikaupimu poodyje krūtinės ląstos - nugaros kairėse pusėse. Ši žaizda padaryta vienu trauminiu poveikiu duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio ašmenys, galimai užduotyje nardytomis aplinkybėmis ir laiku (2024-12-23). Šiame papunktyje nurodyta žaizda, dėl kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo su plaučio pažeidimu vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.9. papunkčiu. Šios žaizdos padarymas sukėlė fizinį skausmą.

1.3. Nosies žaizda, atsižvelgiant į tai, kad nekraujuojanti ir medicinos darbuotojų neįvardinta kaip pjautine ar pjautinė durtinė, tikėtina padaryta kieto buko daikto poveikyje, vienu trauminiu poveikiu. Šiame papentyje nurodyta žaizda galėjo būti padaryta tiek po kito asmens smūgio sudavimo, pavyzdžiui kumščiu, rankos dalimi panašiai, tiek pačiam nukentėjusiajam susižalojus,

pavyzdžiui nugriuvus nukritus ir panašiai. Siame papentyje nurodyta žaizda vertinama nežymiu sveiktos sutrikdymu, jos padarymas sukėlė fizinį skausmą.

1.4. Dešinio IX ir kairio X šonkaulių lūžiai, gydytojo įvardinti kaip ,,seni" padaryti daugiau kaip prieš mėnesį laiko iki jų nustatymo 2024-12-23, ne užduotyje nurodyto įvykio metu, kieto buko daikto (kietų bukų daiktų) ar paviršiaus (paviršių) poveikyje, tiek kitam asmeniui sudavus smūgį (smūgius), tiek pačiam tiriamajam susižalojus, pavyzdžiui: nugriuvus ar nukritus ir panašiai. Šonkaulių lūžiai visumoje ir atskirai vertinami nesunkiu sveiktos sutrikdymu, nes dėl šių lūžių tiriamojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų. Šio sužalojimo padarymas (pasidarymas) sukėlė fizinį skausmą.

2 -3. Atsakyta išvados 1-ame punkte.

4. Identifikuoti daiktus, kuriais buvo padaryti šios išvados 1-ame punkte nurodyti sužalojimai negalima.

5. Šios išvados 1 ame punkte nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti esant nukentėjusiajam bet kokioje padėtyje.

6. Atsakyta išvados 1-ame punkte (tomas 1, bylos lapas 99-101);

-liudytojo T. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis gyvena protokole nurodytu adresu jo kaimynai yra R. M. ir jo sugyventinė I. (pavardės nežino), bei kitas kaimynas yra V. P.. Jis 2024 gruodžio pabaigoje pas R. ir I. ėjo maitinti jų šunų, nes jo sesuo atveždavo atliekas iš kavinės kurioje tuo metu dirbo. Užėjo pas juos namo, ant stalo stovėjo degtinė ir alus. Namie nieko nebuvo. Į namus užėjo R. dukterėčia A. ir jam pasakė, kad nieko neliestų, nes namie buvo muštynės, bei R. su I. išvežė policijos pareigūnai. Jis pamaitino šunis ir išėjo pas save namo. Po kelių dienų jo motina pasakė, kad va žiūrėk po kiemą jau vaikšto R., kad jau paleistas iš policijos. Po kiek laiko nuėjo iki R. namų, jo namie nebuvo. Namie buvo I., paklausė jos kas atsitiko. Ji pasakė, kad tarp R. ir V. P. išgertuvių metu kilo muštynės, kad V. P. užpuolė R.. Pasakė, kad ji negalėjo jų išskirti. Tuo metu ji griebė peilį, bei, kad tuo peiliu dūrė V. į nugarą. Taip pat ji pasakė, kad reikėjo ne tik durti, o dar ir užmušti. Dar I. jam pasakojo, kad tuo metu alkoholį kartu su jais gėrė R. L.. Pokalbio metu ji jam įpylė alaus, pati buvo išgėrusi. Jis pabuvo kelias minutes ir išėjo pas save namo (tomas 1, bylos lapas 130-133);

-liudytojo R. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis su sugyventine I. gyvena jo name, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 23 d. apie 11.30 val. jis susitiko kaimyną V. P., kuris pasiūlė išgerti. Jis pasakė, kad jam pervedė pinigus ir kad jei norės, jis gali ateiti pas jį į namus, nes jis ketino į namus po darbo grįžti apie 13 val. Sugrįžęs į namus apie 12.30 val., jis jau rado savo namuose V. P., kuris gėrė alų su jo sugyventine I. L.. Jis pasiėmė banko kortelę ir su V. P. nuėjo iki parduotuvės. Prie parduotuvės sutiko R. L. ir užėjus į parduotuvę jis nupirko butelį 0,7 ltr. talpos degtinės, R. turėjo butelį 0,5 ltr talpos degtinės ir jie visi trise nuėjo į jo namus. Jo namuose susėdo prie stalo kambaryje ir pradėjo gerti degtinę. Begeriant degtinę V. P. pradėjo prisiminti mirusį dėdę, buvusią žmoną, todėl jis jam pasakė kad jis nurimtų. Ir nežino kas nutiko, nes V. P. nieko nesakęs trenkė jam kumščiu į kairį žandikaulį. Nuo šio smūgio jis krito nuo kėdės ant grindų. Jam nugara nukritus ant grindų, V. P. užgulė ant jo ir abejomis rankomis sugriebęs už kaklo pradėjo jį smaugti. Jis gulėdamas nugara ant grindų, abejomis rankomis bandė atstumti nuo savęs V. P. ir atlaisvinti kaklą, nes jis duso, temo akyse. Jis kažkaip nuo savęs nustūmė V. P. ir pats atsistojo nuo grindų. Atsistojęs, jis kumščiu sudavė vieną smūgį V. P. į veidą ir liepė jam išeiti iš jo namų, išstumdamas jį pro duris iš savo namo. Jis su V. P. iš namo išėjo į kiemą, o jo sugyventinė I. su R. liko name. Išėjus į kiemą su V. P. jie nekonfliktavo, jis nuėjo žemyn nuo jo namo link savo namų pusės, o jis nuėjo į priešingą pusę link kaimyno P. J. pas kurį nuėjęs paprašė, kad jis nufotografuotų jo veido sužalojimus ir jam pasakė, kad V. P. "nuvažiavo stogas". P. J. nufotografavo jo veidą ir jis nuėjo atgal į savo namus, kur jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Jis V. P. peiliu nesužalojo iš kur pas V. P. atsirado durtinės žaizdos nežino. Nei jo sugyventinė, nei R., kai jie buvo pas jį namuose su V. P. nekonfliktavo, nesimušė (tomas 1, bylos lapas 197-199);

-liudytojo R. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2024 m. gruodžio 23 d. apie 13 val. Vilniaus raj. Sudervės kaime prie parduotuvės jis susitiko su R. M. ir savo draugu V. P.. Jie užėjo į parduotuvę, jis nupirko butelį 0,5 ltr. talpos degtinės, R. nupirko butelį 0,7 ltr. degtinės ir R. M. juos pakvietė pas save į namus. Jie visi trys nuėjo pas R. M. į namus (duomenys neskelbtini), kur buvo ir R. sugyventinė. Tuomet jie visi keturi pradėjo gerti atsineštą degtinę, o R. sugyventinė dar atnešė butelį 1 ltr. talpos alaus. Begeriant degtinę, kai jis jau buvai gerokai apgirtęs, bet nežino kiek buvo valandų, staiga pamatė, kad R. mušasi su V. P.. Nuo ko prasidėjo muštynės nežino, jie abu barėsi, bet į jų barnį nekreipė dėmesio, nes žaidė su R. namuose auginamu šuniuku. Jis staiga pamatęs, kad R. su V. atsistoję nuo kėdžių mušasi, taip pat atsistojo, įsiterpęs tarp jų, juos išskyrė. Po to jis išėjo iš namo į kiemą, nes norėjo į tualetą. Po kurio laiko grįžęs atgal į namą matė, kad R. su V. sėdi ir barasi, bet jie nesimušė. Jokio peilio jis nematė nei pas R., nei pas V. rankose ir nematė kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas jo draugas V.. Taip pat nežino kas ir kada iškvietė policijos pareigūnus. Jis su V. nesipyko ir jo peiliu nesužalojo. Kada ir kaip peiliu buvo sužalotas V. jis nematė ir nežino ir nieko apie tai parodyti negali. V. išgertuvių metu susipyko ir mušėsi su R., jis juos išskyrė, o R. sugyventinė tuo metu tiesiog šaukė. Dėl buvusio girtumo gali būti kad visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Be to V. galėjo būti sužalotas peiliu, kai jis buvo išėjęs į lauko tualetą iš namo. R. M. jis pažįsta gerai, jie kartu vartojo alkoholį, bet prie jo R. niekada nėra buvęs agresyvus, jie su juo nesipyksta. Kai jie pas R. namuose kambaryje prie stalo gėrė degtinę, ant stalo buvo didelė netvarka, gal būti ant stalo ir galėjo būti koks peilis, bet tuo nėra tikras. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali (tomas 2, bylos lapas 41-44);

-parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamoji I. L. patvirtino savo parodymus (tomas 2, bylos lapas 75-80).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Pažymėtina, kad minimo straipsnio dispozicijoje nurodyti požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje išvardintų veikų.

Nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine apibrėžta arba tiesiogine neapibrėžta tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai) ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad I. L. padarė įstatymo uždraustą veiką – kaltinime nurodytu metu ir vietoje, peiliu suduodama ne mažiau trijų smūgių į nugarą, sužalojo nukentėjusįjį V. P., tokiu būdu padarė dvi durtines pjautines žaizdas: vieną kairio peties nugarinio paviršiaus ir nugaros kairės pusės riboje, vieną krūtinės ląstos kairėje pusėje ties riba su nugara, bei kiauryminę durtinę pjautinę nugaros kairės pusės žaizdą, atsiveriančią į krūtinplėvės kairę ertmę su kairiojo plaučio sužalojimu, kas komplikavosi oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir oro susikaupimu poodyje krūtinės ląstos nugaros kairėse pusėse, ir taip sunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kalta dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino. Jos nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti kiti įrodymai: specialisto išvada, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Teismas pažymi, kad sugretinus proceso dalyvių parodymus su specialisto išvada, akivaizdu, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Kvalifikuojant kaltinamosios I. L. veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį teismas pažymi, kad svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltinamosios veikos ir nukentėjusiajam atsiradusių padarinių, būtent ar kaltinamsios atitinkamų veiksmų poveikis buvo nukentėjusiajam atsiradusio sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, jog nukentėjusiajam sužalojimas, sukėlęs jam sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padarytas kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu, taip pat, kad tarp kaltinamosios I. L. padarytos veikos

(dūrių peiliu nukentėjusiajam į nugarą) ir padarinių (nukentėjusiajam padaryta kiauryminė durtinė pjautinė nugaros kairės pusės žaizda, atsiverianti į krūtinplėvės kairę ertmę su kairiojo plaučio sužalojimu, kas komplikavosi oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir oro susikaupimu poodyje krūtinės ląstos nugaros kairėse pusėse), yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginis kaltinamosios veikos rezultatas.

Aptartos teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir ištirti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama I. L. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad I. L. veiksmai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamosios I. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas pažymi, kad prokuroras, sakydamas baigiamąją kalbą, prašė pripažinti kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe nukentėjusiojo provokuojantį ar rizikingą elgesį – tai, kad nukentėjusysis prieš suduodant jam smūgius į nugarą peiliu naudojo smurtą kaltinamosios sugyventinio atžvilgiu, t.y. jį sumušė ir smaugė kaltinamosios akivaizdoje, dėl ko kaltinamoji ir sudavė jam smūgius į nugarą peiliu. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuomet veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-133-307/2019). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 41–42 punktai). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamoji yra pažįstami, bendru sutarimu kartu vartojo alkoholį, abu dėl girtumo buvo apsvaigę. Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis naudojo smurtą kaltinamosios sugyventinio R. M. atžvilgiu, t.y. R. M. gulėjo ant žemės, o nukentėjusysis buvo užkritęs ant jo. (t.1, b.l. 70-72). Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. M. (t.1, b.l. 197-198).

Teismas sutinka su prokuroro pozicija ir daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo V. P. rizikingas elgesys turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi būtent dėl nukentėjusiojo naudojamo smurto kito asmens atžvilgiu nukentėjusiajam kaltinamoji sudavė smūgius peiliu, norėdama nutraukti paties nukentėjusiojo neteisėtą, rizikingą elgesį. Todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę I. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto sunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Individualizuodamas bausmę teismas įvertina dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamoji neteista (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebausta, nedirbanti, pensininkė, išsiskyrusi, gailisi dėl savo padarytų veiksmų, kaltę pripažįsta, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus, sutinka su civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo, kas parodo jos itin kritinį požiūrį į savo veiksmus, galėjimąsi dėl nusikalstama veika sukeltų pasekmių. Pažymėtina, kad nukentėjusysis kaltinamajai jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškė. Sprendžiant dėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo įvertintina paminėtų aplinkybių visuma ir ypatingai – nukentėjusiojo provokuojantis, rizikingas elgesys, kuris buvo nevienkartinis, o besikartojantis daug kartų (kai tik vartoja alkoholį kartu su R. M., visuomet naudoja smurtą pastarojo atžvilgiu), kas ir buvo pagrindinė kaltinamosios nusikalstamų veiksmų priežastis, todėl kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pritaikius sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nuo 3 mėnesių iki 10 metų. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas paskirtąja bausme siekiama ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet tuo pačiu ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nei nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, bylos medžiagą bei tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų įtakoje, neturėjo tikslo sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, bet tik norėjo apginti savo sugyventinį nuo nukentėjusiojo naudojamo smurto, sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl realus kaltinamosios izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant jai realią laisvės atėmimo bausmę, šiuo konkrečiu atveju būtų aiškiai neproporcingas veikos pavojingumui, kuris laikytinas mažesniu dėl visų tiek pačią veiką, tiek kaltinamąją apibūdinančių aplinkybių. Todėl pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, įvertinus ir tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jai atidėtinas maksimaliam įstatyme nustatytam terminui, paskiriant įpareigojimus ir draudimus, numatytus LR BK 75 straipsnio 6 dalies 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai I. L. buvo sulaikyta nuo 2024 m. gruodžio 23 d. 19 val. 00 min. iki 2024 m. gruodžio 25 d. 11 val. 53 min. ( dvi paras) (2 t., b. l. 88-89), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa pareiškė 9,65 eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo turėtoms išlaidoms atlyginti (1 t., b. l. 117-122). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiojo V. P. gydymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kūno sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamosios smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamosios I. L. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamosios I. L. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos naudai 9,65 eurus turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 90-93), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 vnt peilių paimti kambaryje ant stalo, šviesus megztinis su piešinukais, juodos spalvos megztinis, juodos spalvos megztinis su blizgučiais, pora rožinių kojinių, juodos laisvalaikio kelnių, pora kambarinių pilkos spalvos šlepečių („tapkių“), paklodė su raudonos spalvos dėmėmis paimta kambaryje nuo lovos, kelnės, megztinis, pora batų, pora kojinių, marškinėliai („maikė“), tamsiai pilkos spalvos švarkas su kraujo dėmėmis, juodos spalvos megztinis, juodos spalvos megztinis "Stranger Things", pora juodų aulinių batų, džinsinės kelnės su juodos spalvos diržu, violetinės spalvos marškiniai, juodos spalvos striukė "Trend Explore", juodos spalvos megztinis "Denim highlander", pora pilkos su mėlyna spalvos sportbačiai "Adidas", nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu I. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius LR baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, 75 straipsnio 4 dalį, I. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trijų) metų laikotarpiui, įpareigojant per vienerius metus sudalyvauti elgesio pataisos programoje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su lankymusi gydymo įstaigose; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nenaudoti, neįgyti, nesaugoti pačiai ir neperduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinių gėrimų.

Realaus bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. gruodžio 23 d. 19 val. 00 min. iki 2024 m. gruodžio 25 d. 11 val. 53 min. ( dvi paras) vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš I. L. 9,65 eur (devynis eurus ir 65 centus) turtinės žalos už nukentėjusiojo gydymą atlyginimo.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 vnt peilių, šviesų megztinį su piešinukais, juodos spalvos megztinį, juodos spalvos megztinį su blizgučiais, porą rožinių kojinių, juodas laisvalaikio kelnes, porą kambarinių pilkos spalvos šlepečių, paklodę su raudonos spalvos dėmėmis, kelnes, megztinį, porą batų, porą kojinių, marškinėlius, tamsiai pilkos spalvos švarką su kraujo dėmėmis, juodos spalvos megztinį, juodos spalvos megztinį "Stranger Things", porą juodų aulinių batų, džinsines kelnes su juodos spalvos diržu, violetinės spalvos marškinius, juodos spalvos striukę "Trend Explore", juodos spalvos megztinį "Denim highlander", porą pilkos su mėlyna spalvos sportbačių "Adidas", nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.