Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-11 gautas bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, kuriam nepritarė kreditoriai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Ši sisteminė teisės normų analizė suponuoja poreikį bylą nagrinėjančiam teismui įvertinti, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Nustačius, jog planas nepatvirtintas dėl to, kad jis neatitinka ĮBĮ 7 straipsnio reikalavimų fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros ir tik tada pakartotinai jį teikti kreditorių susirinkimui svarstyti, o ne tiesiogiai kreiptis į teismą dėl šio plano patvirtinimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino mokumo atkūrimo plano netvirtinimo priežastis ir pagrįstai nustatė, kad planas nebuvo patvirtintas kreditorių susirinkime dėl to, kad kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepritarė administravimui skiriamų lėšų sumai, nesutiko su mokumo plano įgyvendinimo terminu, tai pat nepritarė, kad plano projekte nenumatytos konkrečios priemonės pareiškėjos mokumui atkurti. Šie reikalavimai patenka į FABĮ patenka į 7 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktų taikymo apimtį, todėl pareiškėja turėjo atsižvelgti į kreditorių pastabas ir patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą. Esant nurodytų aplinkybių visetui atmestinas pareiškėjos argumentas, jog FABĮ neįpareigoja fizinio asmens pasinaudoti plano tikslinimo galimybe ir tiesiogiai nedraudžia pateikti teismui tvirtinti planą po pirmojo susirinkimo.

Taip pat negalima sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti bankroto administratoriaus pareiškimo dėl mokumo plano tvirtinimo, o turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys dėl mokumo plano netvirtinimo patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Pažymėtina, jog analogiško pobūdžio išaiškinimai pateikti ir Klaipėdos apygardos teismo nutartyse, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys dėl mokumo plano netvirtinimo patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, pagrįstai atsisakė priimti bankroto administratoriaus prašymą dėl mokumo plano patvirtinimo.

Taip pat nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog šioje byloje nepagrįstai vadovautasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, nes pastarosios bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos ar bent iš esmės panašios į nagrinėją atvejį. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra pateikti išaiškinimai, susiję su mokumo plano tvirtinimo procedūra, atribojant teismo ir kreditorių kompetenciją, todėl šie išaiškinimai pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, priešingai nei nurodo apeliantė, yra aktualūs ir šiai bylai.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog pareiškėjos atskirojo skundo argumentų nepavirtina nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A.S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014. Pažymėtina, jog pareiškėja, remdamasi šia nutartimi, atskirajame skunde nurodo išaiškinimus, kurių nurodytoje nutartyje nėra. Pareiškėjos nurodomoje nutartyje sprendžiami fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui aktualūs klausimai ir nėra pateikiami išaiškinimai dėl mokumo plano tvirtinimo, kaip atskirajame skunde nurodo apeliantė.

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti bankroto administratoriaus pareiškimą dėl mokumo plano tvirtinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, tinkamai taikė šią teisės normą, todėl tenkinti pareiškėjos atskirojo skundo ir panaikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.