- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- AN2-61-380/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01256-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. L.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Darius Kurpavičius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. L. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 4 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2020-10-08 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas surašė administracinio nusižengimo protokolą V. L. už tai, kad ji 2020-10-02 11.57 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Suzuki XL“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš stovėjimo vietos išvažiuodama atbuline eiga, keldama grėsmę eismo saugumui, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki stovėjusio automobilio bei į jį atsitrenkė. Po eismo įvykio vairuojamu automobiliu nesustojo, o iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepranešusi policijai bei neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos. Įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BND). Tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9, 126, 219, 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-01-04 nutarimu V. L. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį 10 Eur dydžio bauda, pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį 1100 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė administracinė nuobauda – 1100 Eur dydžio bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos V. L. atstovas advokatas D. Kurpavičius prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-01-04 nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. L. dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. L. su skundžiamu nutarimu nesutinka, mano, kad nutarimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Skundžiamo nutarimo teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu bei teismų praktika, be to, buvo netinkamai interpretuoti nustatyti faktai, nulėmę šios administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo rezultatą.
3.2. Skunde teigiama, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika BND. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šio įstatymo 83 punkte nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. V. L. administracinėn atsakomybėn patraukta ir nubausta už tai, kad 2020-10-02, 11.57 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Suzuki XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš stovėjimo vietos išvažiuodama atbuline eiga, keldama grėsmę eismo saugumui, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki stovėjusio automobilio bei į jį atsitrenkė. Po eismo įvykio vairuojamu automobiliu nesustojo, o iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepranešusi policijai bei neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos.
3.3. Apeliantas nurodo, jog ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra padaroma tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis), todėl asmuo, pažeisdamas imperatyvų KET reikalavimą, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, kitiems eismo dalyviams. Pažymi, jog šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.
3.4. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodoma skundžiama nutarime, V. L. nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo. Minėtą išvadą leidžia daryti byloje esanti medžiaga. Pažymima, jog V. L. iškart, kai tik su ja susisiekė policijos pareigūnai, t. y. nedelsiant, skubiai atvyko į apklausą bei pateikė automobilį apžiūrai. Šią aplinkybę nurodė ir tyrėjas D. J. 2020-10-12 tarnybiniame pranešime. Apeliantui akivaizdu, jog asmuo, kuris siekia išvengti atsakomybės, delstų atvykti apklausai ar pristatyti automobilį apžiūrai, slėptų įvykio pėdsakus ir pan. Be to, susipažinusi su vaizdo įrašu, V. L. pripažino jos valdomos transporto priemonės kontaktą su kita transporto priemone ir nurodė, jog neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. V. L. parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, konkretūs, logiški bei visiškai sutapo su kitais byloje esančiais duomenimis. V. L. nebuvo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, t. y. ji buvo blaivi, transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonės draudimu, ji nėra anksčiau bausta už administracinius nusižengimus ir pan. Atkreipiamas dėmesys, jog objektyviai įvykio aplinkybes įrodo vaizdo įrašas, esantis administracinio nusižengimo byloje. Iš minėto įrašo galima akivaizdžiai matyti, jog V. L. ilgą laiką mėgina išvažiuoti iš automobilių aikštelės, t. y. ilgai manevruoja mėgindama „išsisukti“ iš aikštelės. Transporto priemonė, kurią įvykio metu valdė V. L., priklauso jos sutuoktiniui M. L., ji yra žymiai didesnė negu jos nuolat valdoma transporto priemonė, todėl ši aplinkybė lėmė ilgą V. L. manevravimą aikštelėje bei atsitrenkimą į kitą transporto priemonę. Be to, transporto priemonės gabaritai ir tai, jog į kitą transporto priemonę buvo atsitrenkta „vilkimo kabliu ratu“ lėmė tai, jog V. L. nepajuto, kad kliudė kitą transporto priemonę. Taip pat svarbi aplinkybė, įrodanti, jog V. L. nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos yra tai, jog ji po kitos transporto priemonės kliudymo nesustojo, neišlipo iš transporto priemonės, nesiekė kuo skubiau pasišalinti iš įvykio vietos, o toliau tęsė tuos pačius manevravimo veiksmus.
3.5. Apelianto vertinimu, priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, kitos transporto priemonės kliudymas nebuvo žymus. Jei būtų buvęs žymus atsitrenkimas / transporto priemonės kliudymas, šalia įvykio vietos einantys bei dirbantys asmenys būtų sureagavę į smūgio garsą, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog minėti asmenys ir toliau tęsia savo veiksmus (dirba, eina toliau ir kt.), t. y. visiškai nesureaguoja į transporto priemonės kliudymą. Skunde nesutinkama su skundžiamo nutarimo teiginiais, kad V. L. valdomos transporto priemonės smūgio stiprumą patvirtina automobilio „Volkswagen Jetta“ sužalojimo mastas bei smūgio garsas. Smūgio garsas nebuvo stiprus, duomenų apie didelį garsą byloje nėra, o automobilio „Volkswagen Jetta“ sužalojimai taip pat neįrodo, jog smūgis buvo stiprus.
3.6. Skunde pažymima, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, todėl policijos pareigūnams buvo būtina surinkti duomenis (apklausti liudytojus, pavyzdžiui, šalia dirbančius asmenis), analizuoti ir motyvuotai vertinti liudytojų parodymus bei surinktus duomenis. Akivaizdu, jog šiuo atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai net nerinko duomenų dėl tariamo administracinio nusižengimo atskleidimo, pasikliaudami vien tik savo subjektyviu manymu, jog padarytas administracinis nusižengimas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
3.7. Apeliantas nurodo, jog pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Teisės pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nesant bent vieno administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, veika negali būti pripažinta administraciniu nusižengimu. Apelianto vertinimu šiuo konkrečiu atveju V. L. veiksmuose nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo požymiai. Pažymi, jog byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliantas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad V. L. padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių.
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos V. L. atstovo advokato D. Kurpavičiaus apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-01-04 nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas, nurodydamas tuos pačius argumentus, kuriuos buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, teigia, jog V. L. nepadarė jai inkriminuotų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų ir siekia, kad skundžiamas nutarimas būtų panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena V. L. nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiamu nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog V. L. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl V. L. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo apeliantas, o teismas padarė administracinėn atsakomybėn patrauktai V. L. nepalankias išvadas dėl jos kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta proceso ar materialiosios teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiamas nutarimas yra neteisėtas. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad V. L. kaltė, padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, yra įrodyta.
9. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad administracinio nusižengimo protokole nurodomu laiku ir aplinkybėmis įvyko kontaktas (susidūrimas) tarp V. L. vairuojamo automobilio „Suzuki XL“ ir automobilio „Volkswagen Jetta“, kuriam dėl to buvo padaryta 15 BND viršijanti žala. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog V. L. nesuprato, kad padarė administracinius nusižengimus, o iš įvykio vietos pasišalino, nes nepajuto ir nepastebėjo susidūrimo su kitu automobiliu, tačiau jos kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma. BIRT ataskaitų žiūryklės išraše nurodyta, kad 2020-10-02 12.09 val. buvo užregistruotas V. Č. (V. Č.) pranešimas, kad aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., į stovintį automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš 1–2 val. buvo įvažiavęs kitas automobilis, kuris pasišalino. Pranešėjas laukia prie automobilio. (b. l. 8–9). 2020-10-02 Klaipėdos AVPK specialisto V. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-10-02, patruliuojant autopatruliu „(duomenys neskelbtini)“ kartu su vyr. patruliu V. J., apie 12.19 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog grįžęs vairuotojas (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad apgadintos jo automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės keleivio ir vairuotojo durys. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas V. Č., kuris paaiškino, kad apie 10.40 val. atvyko automobiliu „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paliko jį stovėti nesaugomoje automobilių aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) namu. Grįžęs apie 12 val., pastebėjo, kad automobilio kairės pusės vairuotojo ir keleivio durys apgadintos galbūt kitos transporto priemonės. Ant (duomenys neskelbtini) namo kampo matėsi įmontuota vaizdo kamera, kuri, kaip nustatyta, priklauso VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. (b. l. 11). 2020-10-12 Klaipėdos AVPK tyrėjo D. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo atliktas eismo įvykio Nr. 07-20-9535546 tyrimas. Atliekant tyrimą užregistruotas eismo įvykis, apklausti eismo įvykio dalyviai V. Č. ir V. L., papildomai apžiūrėti automobiliai „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu gautas vaizdo įrašas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo nustatyta, jog automobilį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. L.. Ji pateikė vairuojamą automobilį apžiūrai bei atvyko apklausai. Supažindinta su vaizdo įrašu, ji kontaktą su kita transporto priemone pripažino, tačiau nurodė, kad pasišalinti tyčios neturėjo. Apžiūrėjus transporto priemones nustatyta, jog automobilio „Volkswagen Jetta“ sugadinimai atitinka automobilio „Suzuki“ atsarginio rato tvirtinimo bei vilkimo kablio vietą, todėl abejonių dėl transporto priemonių tarpusavio kontakto nekyla. 2020-10-08 apklausiamas automobilio „Volkswagen Jetta“ valdytojas V. Č. patikslino, jog eismo įvykio metu padarytą žalą vertina 1000 Eur. (b. l. 10). 2020-10-02 V. Č. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad jis 2020-10-02, apie 10.40 val., vairuodamas jo mamai G. Č. priklausantį automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė nesaugomoje automobilių aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo. Apie 12 val. priėjęs prie automobilio, pastebėjo, kad apgadintos automobilio kairės pusės vairuotojo ir keleivio durys. (b. l. 17–20). 2020-10-08 V. L. paaiškinime nurodyta, kad ji 2020-10-02, apie 10 val., automobiliu „Suzuki XL-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Apie 12 val. iš minėtos aikštelės išvažiavo. Išvažiuodama manevravo, bet įtartinų garsų ar kitko nepastebėjo. 2020-10-08 jai paskambino policijos pareigūnas ir informavo, kad ji pasišalino iš įvykio vietos, todėl automobilį nedelsiant pateikė apžiūrai ir atvyko apklausai. Susipažinusi su eismo įvykio medžiaga, pripažįsta, jog buvo atsitrenkusi į kitą automobilį. (b. l. 15). 2020-10-08 V. Č. paaiškinime nurodyta, kad jis padarytą žalą dėl 2020-10-02 įvykusio eismo įvykio metu jo automobilio kairiojo šono sugadinimų vertina 1000 Eur (b. l. 16). Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuoti automobiliui „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti aiškiai matomi priekinių ir užpakalinių kairės pusės durų apgadinimai (b. l. 7). Byloje esančiame vaizdo įraše iš įvykio vietos užfiksuota, kad 2020-10-02 11:56:59 prie pilkos spalvos transporto priemonės (iš pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad tai „Suzuki XL-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri stovi automobilių stovėjimo aikštelėje, prieina moteris ir įsėda į vairuotojo vietą. 12:00:38 minėtos transporto priemonės vairuotoja pajuda iš automobilio stovėjimo vietos atbuline eiga ir 12:00:54 automobilio galine dalimi atsitrenkia į stovėjusio automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, kairę pusę (maždaug automobilio vidurį), nuo smūgio automobilis sudreba. Važiuodama atbuline eiga vairuotoja žiūri į kairės ir dešinės pusės išorinius veidrodėlius. 12:00:57 vairuotoja pajuda į priekį, po to ilgą laiką, manevruodama, mėgina išvažiuoti, o 12:03:09 išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės. (b. l. 7).
10. Aptartų įrodymų visuma patikimai paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją, jog 2020-10-02 įvykio metu V. L. pasišalino iš įvykio vietos, nes nepajuto ir nepastebėjo susidūrimo su kitu automobiliu. Kaip jau minėta, iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuris yra objektyvus įrodymas, akivaizdžiai matyti, jog įvykio metu V. L. vairuodama automobilį „Suzuki“ nuolat žiūri į abiejų pusių (kairės ir dešinės) išorinius galinio vaizdo veidrodėlius, tuo metu jos vairuojamas automobilis galine dalimi ganėtinai staigiai ir stipriai atsitrenkia į automobilį „Volkswagen Jetta“, kuris nuo šio smūgio labai stipriai sudreba. Apygardos teismo vertinimu, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, yra visiškai neįtikėtina, kad V. L. galėjo nepastebėti ir nepajausti šio eismo įvykio (susidūrimo, smūgio). Dėl šios priežasties atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog V. L. galėjo nepajausti eismo įvykio dėl didelių savo vairuojamo automobilio gabaritų, o smūgis automobiliui „Volkswagen Jetta“ nebuvo stiprus. Be to, priešingai nei nurodo apeliantas, akivaizdūs susidūrimo (smūgio) padariniai t. y. minėto automobilio apgadinimai yra objektyviai užfiksuoti fotonuotraukomis, todėl nėra pagrindo teigti, jog dėl smūgio padaryti pažeidimai nebuvo žymūs ir matomi. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykio metu vaizdo kameros fiksuojamoje teritorijoje dirbę asmenys bei praeiviai, kurie buvo pakankamai toli nuo eismo įvykio, turėjo šį įvykį (susidūrimą, smūgį) matyti, girdėti ar kaip nors į jį reaguoti. Priešingai nei nurodo apeliantas, tai, kad po susidūrimo V. L. nesustojo ir neišlipo iš transporto priemonės, o toliau tęsė manevravimo veiksmus, niekaip nepatvirtina, jog ji nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos. Apeliacinio skundo argumentas, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nerinko duomenų administraciniam nusižengimui atskleisti ir tik subjektyviai manė, jog nusižengimas yra padarytas, taip pat yra deklaratyvus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinktų įrodymų visuma be jokių abejonių patvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktos V. L. veiksmuose esant ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų sudėtį.
11. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021-01-04 nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patrauktos V. L. atstovo advokato apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 4 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. L. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.