Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. G. ir I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. G. ir I. G. prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjų V. G. ir I. G. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu netenkino ir jų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtino. Teismas civilinę bylą sustabdė ir pasiūlė pareiškėjams pateikti teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų išspręstas buto (duomenys neskelbtini) padalinimo klausimas taip, kad nebūtų nepažeisti kreditoriaus AB SEB banko interesai.

dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių neturėjo būti pasisakyta, nes šio nekilnojamojo turto klausimas buvo aiškiai apibrėžtas 2006-03-23 povedybinėje sutartyje, todėl apeliantų nuomone, pagal galiojančius įstatymus viskas dėl šio buto buvo pateikta teismui nepriekaištingai;teigia, kad jei teismas laikė, kad vis dėlto dėl šio buto turi būti pasisakyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, t.y. jis turi būti padalintas, tai teismas privalėjo priimti nutartį trūkumams šalinti, t.y. taikyti CPK 115 str. numatytą procesinių dokumentų trūkumo ištaisymo institutą;apeliantai papildomai į teismo posėdį pateikė 2009-08-11 raštą, tačiau pirmosios instancijos skundžiamojoje nutartyje dėl neaiškių priežasčių dėl šio rašto ir jame išdėstytų aplinkybių visiškai nepasisakė ir neįvertino.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tvirtinimu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias tiek materialinės, tiek civilinio proceso, teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

Bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra nagrinėjamos ypatingąja teisena pagal CPK XXXV skyriaus nuostatas. Pateikiamas pareiškėjų teismui prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu visų pirma turi atitikti CPK 539 straipsnio, taip pat bendruosius CPK 111 straipsnio nustatytus dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus (CPK 443 str. 2 d.). Prašymo priėmimo stadijoje teismas tikrina, ar pateiktas prašymas atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus. Nustačius prašymo neatitikimą CPK 539 straipsnio ir CPK 111 straipsnio reikalavimams, prašymo trūkumai šalinami vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.

CPK 539 straipsnio 2 dalies nuostata numato, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 str. nurodytus reikalavimus. Šiuo atveju, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kuriam taip pat taikytinas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymo priėmimo stadijoje, atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priimant prašymą bei kartu su ja pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turėtų patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan.. Sutartyje privalo būti tiksliai išvardyti daiktai ir kitoks turtas, kurį jie pripažįsta bendrąja jungtine nuosavybe, nurodomas teisinis jų įsigijimo pagrindas ir konkrečiai įvardijama, koks turtas atitenka vienam ar kitam sutuoktiniui, sutuoktinių tarpusavio išlaikymas.

Teisminio nagrinėjimo metu (CPK 540 str.) yra tikrinama, ar pateiktos sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ar teisėtų interesų. Būtent, bylos nagrinėjimo iš esmės metu be kitų CK 3.53 straipsnyje nustatytų reikalavimų, teismas turi patikrinti pateiktos santuokos nutraukimo padarinių sutarties turinį, kadangi tvirtinama tik tokia sutartis, kuri atitinka įstatymų reikalavimus (CPK 541 str.). Nustačius, kad pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, bylos nagrinėjimas sustabdomas (CK 3.53 str.4 d., CPK 163 str. 10 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 3-4). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai visiškai nieko nepasisakė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) padalinimo.

Pareiškėjai I. G. ir V. G. 2006-03-23 yra sudarę povedybinę sutartį (b.l. 9-10), kuria pareiškėjai susitarė, kad visas įgytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas po šios sutarties pasirašymo bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus turtui taikomas šeimos turto teisinis režimas. Taigi pareiškėjai susitarė, kad turtas, priklausantis kiekvienam pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise, yra nedalintinas ir po santuokos nutraukimo šio turto teisinis rėžimas nesikeičia.

Remiantis CK 3.84 straipsnio 2 dalies nuostata, į šeimos turto sąvoką įtraukiama šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, yra šeimos turtas.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 14) matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė priklauso pareiškėjai I. G. , tačiau kad šis nekilnojamasis turtas yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė, nėra nurodyta.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turėjo išspręsti šio nekilnojamojo turto likimo, nutraukus santuoką, klausimą ir teismas pagrįstai netvirtino tokios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuri palieka teisnius dviprasmiškumus ir pagrįstai sustabdė bylą, kadangi šie dviprasmiškumai paaiškėjo ne pareiškimo priėmimo, o jo nagrinėjimo stadijoje, todėl jie turi būti pašalinti Civilinio kodekso 3.53 str. 4 d. nustatyta tvarka.

Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad jie papildomai į teismo posėdį pateikė 2009-08-11 raštą, kuriame patikslino Santuokos nutraukimo pasekmių 11 punktą dėl nekilnojamojo turto – buto padalinimo, tačiau pirmosios instancijos skundžiamojoje nutartyje dėl šio rašto ir jame išdėstytų aplinkybių visiškai nepasisakė ir neįvertino.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi civilinės bylos medžiaga, konstatuoja, jog šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teismo posėdyje pateikė aukščiau minėtą raštą, nes jis pateiktas tik su atskiruoju skundu, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė atsakovo atžvilgiu ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovų atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų V. G. ir I. G. solidariai 6,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.